Trijų mėnesių diegliai

Trijų mėnesių diegliai


Trijų mėnesių diegliai (kolika) yra pilvuko pūtimas bei skausmas, prasidedantis antrą kūdikio gyvenimo savaitę ir pranyks­tantis 3-4 mėnesį. Berniukams jis užeina dažniau nei mergaitėms. Paprastai kūdikiai pradeda verkti tuo pačiu metu, dažniausiai pavakary, ir niekaip nesiseka jų numaldy­ti bet kokiomis priemonėmis. Paprastai priepuoliai vargina vakarais arba naktį ir kamuoja dirbtiniu maistu maitinamus vaikus, bet kartais užklumpa ir mamos pienu mintančius mažylius. Dieglius sukelia kūdikio nurytas oras, kai išalkęs mažylis pernelyg godžiai traukia čiulptuką arba spenelį. Labai svarbu, kokioje padėtyje vaikas maitinamas. Dauguma tėvelių žino, kad pavalgiusį kūdikį reikia palaikyti vertikalioje padėtyje, švelniai plekšnojant arba trinant nugarėlę, kad jis atsirūgtų. Dieglį gali sukelti ir dar nesusiformavęs mažylio žarnyno veiklos ritmas bei krūtimi maitinančios mamos suvalgytas maistas. Todėl ji turi stengtis tinkamai maitintis.

Čia pritraukdami, čia ištiesdami kojytes, perkreiptais iš skausmo veidukais jie gali taip šaukti su pertraukomis kelias valandas, po to staiga nurimsta. Tokių dieglių priežastys kol kas iki galo neišaiškintos. Spėjama, kad mažų kūdikių žarnos dar nėra pakankamai brandžios. Be to, tam gali turėti įtaką ir bendra vakarinė šeimos nuotaika, sujudimas (vieni grįžta iš darbo, darželio ir t.t.) arba netinkama motinos mityba. Taip pat, per godžiai gerdamas, kūdikis įtraukia nemažą kiekį oro, o galbūt jo organizmas netoleruoja pieno (alergija maisto produktams).

Užėjus diegliams, kūdikis jausis geriau, jei tvirtai palaikysite jį „skraidymo" padėtyje, rankomis šildydami pilvuką.

Kai prasideda diegliai, turite kreiptis į gydytoją ir išsiaiš­kinti, kokios priežastys sukėlė klyksmą.

Apžiūrėjęs kūdikį, gydyto­jas nuramins jus ir prira­šys augalinių arba che­minių vaistų nuo pilvuko pūtimo.

 

Padėkite savo vaikui

 

Žindomam kūdikiui: maistas, kurį valgote, turi įtaką jūsų pieno sudėčiai, todėl, pamaitinus kūdikį, po kelių valandų gali pradėti pūsti jam pilvuką. Taigi verčiau atsisakykite kavos, nevirinto pieno, jogurto, ankštinių daržovių, kopūstų, ridikų, ridikėlių, česnakų, svogūnų.

Jei kūdikiui linkę kartotis pilvuko diegliai, iš pradžių nutraukite pirmuo­sius 30 gramų savo pieno ir tik po to žindykite kūdikį.

Vaikui, maitinamam iš buteliuko: kad pienas neputotų, įpilkite pirmiau­sia į dubenėlį išvirtos ramunėlių, pankolio ar kmynų arbatos, po to sumaišykite ją su nustatytu kiekiu pieno miltelių ir supilkite mišinį į buteliuką. Čiulptuko skylutė turi būti ne per didelė, o pats čiulptukas — negiliai įlysti į kūdikio burnytę.

Žindydamos ar maitindamos kūdikį iš buteliu­ko,  padarykite kelias pertraukas,  kad kūdikis galėtų atsirūgti ir išstumti įtrauktą orą. Kai kūdikiui pučia pilvuką, pamasažuokite jį ranka pagal laikrodžio rodyklę,  pabandykite paguldyti kūdikį pilvuku ant savo nuogo pilvo, nes tai veikia teigiamai.

Kai kurie iš buteliuko maitinami vaikučiai yra jautrūs karvės pienui, todėl pasitarkite su savo pediatru dėl mišinuko. Karvės pieno mišinuką galima pakeisti sojos pieno mišinuku. Daugeliui jautrių vaikų sojos mišinukai yra išeitis, tačiau kai kuriems kūdikiams jis padidina rūgštingumą, kai kurios jo rūšys turi daug cukraus.

 „Skraidymo" padėtyje iš apačios ir iš užpakalio šildomas vaikas gali greičiau atsirūgti ir išstumti įtrauktą orą. Lengvai patapšnokite jį per nuga­rėlę.

Paguldykite kūdikį ant šono, o ant jo pilvuko uždėkite drėgną šiltą kompresą. Kai kurie vaikai greičiau nurimsta, kai jais rūpinasi tėtis.