Vaiko karščiavimas – simptomas, kuris iš tiesų gali labai išgąsdinti, ypač jei kūno temperatūra pakyla staigiai ir stipriai arba jei tai patys pirmieji kartai, kai vaikas karščiuoja. Vis dėlto daugeliu atvejų tai yra gana geras ženklas, rodantis, kad mažylio organizmas kovoja su infekcija pats. Kada vertėtų kreiptis į gydytoją, o kada galima mėginti gydytis ir namuose?
Vaistai ne visuomet būtini
Vaikas turi būti po padidinamuoju stiklu, tačiau tai nereiškia, kad jį būtina iš karto vežti į ligoninę. Vaiko būklę reikia stebėti ir dieną, ir naktį. Jei karščiavimas nedidelis, pakilęs vos keliomis padalomis, o vaikas jaučiasi gerai (įprastai valgo, geria skysčius ir žaidžia), tuomet vaistų, skirtų temperatūrai mažinti, duoti netgi nereikia, nebent temperatūra viršija 38,5 laipsnio. Vaikų karščiavimas yra normali apsauginė reakcija, leidžianti geriau mobilizuoti organizmo pajėgas, reikalingas susidoroti su ligos sukėlėjais. Toks požiūris padės į karščiavimą žiūrėti ramiau, tačiau neprarasti reikalingo budrumo.
Vaistai dozuojami pagal vaiko kūno masę
Jei vaikas jaučiasi blogai, atsisako gerti ir valgyti, tuomet vaistiniai preparatai, skirti temperatūrai mažinti, turėtų būti dozuojami pagal ant pakuotės nurodytus dozavimo principus. Svarbu žinoti, kad vaistiniai preparatai dozuojami ne pagal amžių, o pagal vaiko svorį. Įsivaizduokite, kad dviejų metukų vaikas gali sverti ir kaip trimetis – tai tik paprastas pavyzdys, įrodantis, kad dozavimas pagal amžių gali būti labai netikslus. Vienam vaikui dozė gali būti per maža, o kitam – jau per didelė. Žinomiausios vaistinės medžiagos – paracetamolis ir ibuprofenas. Ibuprofenas yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), pasižymintis karščiavimą mažinančiomis savybėmis (antipiretikas) – už paracetamolį jis pranašesnis keliomis ypatybėmis.
Vaistų poveikio būtina kantriai palaukti
Beje, labai svarbu sulaukti ir vaistų poveikio – jis nepasireiškia per kelias minutes, tad gali tekti palaukti apie valandą, o kartais net ir šiek tiek ilgiau. Jei vaiko būklė po vaistų vartojimo pagerėja, tuomet reikia toliau stebėti savijautą ir į šeimos gydytoją galima kreiptis kad ir kitą dieną – tuomet ir kraujo tyrimai, skirti infekcijos pobūdžiui išaiškinti, bus tikslesni. Dažniausiai pasitaiko virusinės kilmės infekcijos, tačiau negalima atmesti ir bakterinių susirgimų tikimybės, kurių gydymui jau būtini antibiotikai (virusinės infekcijos antibiotikais negydomos). Žinoma, jei neramu, geriausia paskambinti gydytojui ir pasitarti, ką daryti – atsargumas gėdos nedaro.
Kiti svarbūs patarimai, kai karščiuoja vaikas
Svarbu suteikti vaikui galimybę pailsėti. Mažyliui turi netrūkti skysčių. Jei vaikas mėgsta arbatas – puiku, galima jam pasiūlyti liepų žiedų, aviečių uogų arba ūglių arbatų. Taip pat rekomenduojama nepamiršti vėdinti ir drėkinti patalpų. Kai kurie gydytojai rekomenduoja drėkinti rankšluosčius ir dėti kaip kompresus – tai gali palengvinti nemalonius simptomus. Vaikas negali būti per daug prirengtas ar per šiltai apklotas – jis turi jaustis patogiai.
Kada delsti negalima
Pavojaus signalai – labai aukšta temperatūra, (kūdikiams – virš 38,5 – 39 laipsnių, o vyresniems vaikams – apie 39,5 – 40 laipsnių), greitai prastėjanti savijauta, visiškas atsisakymas gerti, dehidratacijos požymiai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, vangumas, blyškumas, neaiškios kilmės odos bėrimai, traukuliai. Į gydytoją kreiptis privaloma, jei sukarščiavo kūdikis; jei vaistiniai preparatai nesukelia efekto arba jis atsiranda labai trumpam (dažniausiai karščiavimą mažinančios medžiagos veikia apie 6-8 valandas); jei vaikas serga lėtinėmis ligomis; jei atsiranda kitų keistų simptomų.
Šaltinis |Pasveik.lt
