Atėjęs ruduo tėveliams pažeria ne tik darželinių ar mokyklinių rūpesčių, bet ir priverčia susirūpinti dėl vis dažniau vaikų organizmą atakuojančių ligų. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų pulmonologijos ir imunologijos skyriaus vedėju, vaikų ligų gydytoju Sauliumi Cirtautu.

 - Nuo ko priklauso, kad vieni vaikučiai turi stiprų, kiti silpną imunitetą?

- Imunitetas yra skirstomas į įgimtą (paveldėtą) ir įgytą. Kiekvieno vaiko imunitetas yra skirtingas, nes iš tėvų paveldime skirtingus genus, savybes, atsparumą įvairioms ligoms. O įgytas imunitetas gali būti susiformavęs natūraliai (persirgus ligomis) ir dirbtinai (skiepų pagalba). Organizmas yra labai sudėtingas „fabrikas“, todėl natūralu, kad visi vaikai skirtingai reaguoja į ligas, vieni serga dažniau, kiti – rečiau.

- Kas kenkia imunitetui?

- Ko gero didžiausią rūpestį kelia vaikų auginimas „šiltnamio“ sąlygomis. Tėvai primygtinai bando išsaugoti atžalą nuo ligų. Tenka girdėti, jog dėl to neleidžia jų į darželį, riboja bendravimą su kitais vaikais, neišleidžia į kiemą, kai šalta ar darganota, paniškai bijo praverti langus ir įleisti į namus šviežio oro. Tėvai atveda pas gydytojus vaiką ir didžiuodamiesi pasakoja, kad iki penkerių metų dar nėra sirgęs. Tai nereiškia, kad tokių vaikų imunitetas yra stiprus. Tiesiog virusinėmis ligomis jis sirgs vėliau. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, vaikai, einantys į darželį, per pirmus metus gali sirgti iki 12 kartų.

Svarbu, kad atžala persirgtų ligomis, nes imunitetas formuojasi maždaug iki 12 metų. Visai nereikia to bijoti ir vengti.

- Kokiais būdais galima stiprinti vaikų imunitetą?

- Pirmiausia svarbu visavertė mityba ir poilsis. Vasarą vaikams reikia leisti bėgioti basiems, žaisti su vandeniu. Žiemą yra gausybė liaudiškų patikrintų būdų imunitetui stiprinti. Efektyvu vartoti česnako su medumi, žuvų taukų, ežiuolių ekstrakto, vaisių bei daržovių, jeigu vaikas nėra tam alergiškas. Yra geriamųjų vakcinų, kuriose yra keturių rūšių mikrobai. Jos nuo 40 iki 80 proc. sumažina ūmių kvėpavimo infekcijų dažnį, tuo tarpu antibiotikai mažina tik iki 40 proc. Jas išgėrus, stiprinamas organizmo atsparumas ligoms. Nuo virusinių infekcijų jis neapsaugo, tačiau gelbsti nuo galimų jų komplikacijų, bakterinių infekcijų.

Dar galima vaikus aptrinti šiurkštesniais, po šaltu vandeniu suvilgytais rankšluosčiais. Beje, noriu pabrėžti, jog dauguma tėvelių bijo, kad vaikai gali sušalti, todėl juos prirengia dažniausiai per daug. O juk mažieji yra judrūs, daug bėgioja, prakaituoja, tada išsiplečia organizmo kraujagyslės ir taip lengviau „prilimpa“ įvairios bakterijos ir virusai. Todėl geriau aprengti vaiką vienu sluoksniu mažiau, negu rengiasi tam tikru oru suaugusieji. Juk vaikų medžiagų, kraujo apykaita yra greitesnė.

- Per kiek laiko atsistato, sustiprėja vaikų imunitetas?

- Priklauso nuo to, kokia liga vaikas persirgo. Jeigu sirgo virusine, imunitetas atsistato maždaug per dvi ar tris savaites. Bakterinės ligos, antibiotikų vartojimas organizmą nuslopina ilgesniam laikui, imunitetui susigrąžinti gali prireikti mėnesio ir daugiau.

Tenka pastebėti, kad jeigu vaikui pakyla didesnė nei 38 laipsnių temperatūra, tėveliai tuoj pat vaistais bando ją „numušti“ ir lekia į ligoninę. Pirmiausia reikia žiūrėti į vaiko būklę, jeigu nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi gerai, vadinasi jį „užpuolė“ virusas ir jokių ligoninių nereikia, o jeigu vaikas vis tiek būna vangus, tada jį būtina skubiai atvežti į ligoninę. 

Laura Valeikaitė

Lietuvos sveikata