Vaikai ir pinigai

ImageŠeimoje, auginančioje vaiką, visada iškyla klausimas, ar reikia duoti vaikui kišenpinigių. Jei taip, tai kiek ir kada. Vieni tėvai tuo klausimu pasisako labai kategoriškai prieš. Jokių pinigų. Ateis laikas - vaikas pats juos užsidirbs. Yra ir kita griežta nuomonė - vaikas neturi jausti pinigų stygiaus. Jei jis paprašo - turi jų gauti.
Sprendžiant šį klausimą, nepatartina pulti į kraštutinumus. Viena aišku: kai vaikas suvoks pinigo vertę ir panorės turėti savų pinigų, jis turėtų gauti vadinamų kišenpinigių. Bet kaip ir už ką mokėti?

Kai kurie tėvai moka vaikui už gerus pažymius, už pagalbą namų ruošoje. Atrodo, tai puiki paskata gerai mokytis, būti tvarkingam, šeimyniškam. Tačiau čia slypi ir rimtas pavojus.

Taip nuvertinamas susidomėjimas pačiu mokymosi procesu, paneigiamas tikslo siekimas, valios ugdymas. Juk dėl pinigo vaikas gali tiesiog išmaldauti geresnį pažymį, kuris tampa svarbiausias mokinio tikslas. Nesvarbu žinios - svarbiausia pažymys, už kurį gaunamas atlygis.

Tą patį galima pasakyti ir apie pagalbą namų ruošoje. Vaikas turėtų tvarkytis ne dėl pinigų, o todėl, kad reikia padėti vienas kitam. Juk šeima - tai kolektyvas, kurio nariai atsakingi už kitus. Juk suaugusiam žmogui šeimoje niekas nemoka už dantų valymąsi ir indų plovimą.

Image Žinoma, reikia pastebėti ir įvertinti vaiko pastangas gerai mokytis, padėti tėvams. Trimestro ar mokslo metų pabaigoje įteikta dovana – puikus vaiko pastangų pastebėjimo ženklas.

Duodant vaikui pinigų, reikia su juo aptarti, kuriam laikui jų turėtų užtekti, kaip juos tikslingiau išleisti.

Pinigų turėtų būti mažiau nei norisi, bet daugiau nei būtina pragyvenimui. Juk ir suaugusiems retai kada pinigų būna pakankamai. Pinigų turėtų pakakti tam, kad vaikas išmoktų priimti savarankiškus sprendimus – nusipirktų knygą, saldainį ar gumos, lipduką ar suvenyrą mamai, nueitų į kiną, suvalgytų ledų...

Tačiau jokiu būdu neverta vaiko paversti pinigų vergu. Vaikas turėtų suprasti tėvus, kai šie įprastu laiku negali duoti kišenpinigių. O protingi tėvai visada padės vaikui nupirkti draugui dovaną, jei jis neapskaičiavo savo išlaidų. Viską reikia objektyviai aptarti ir priimti bendrą sprendimą.

Su vaiku reikia tartis. Vaikui būtina paaiškinti vienokį ar kitokį savo sprendimą. Pavyzdžiui, reikia įrodyti, kad šiuo metu visas šeimos biudžetas bus skirtas būtinam šeimos pirkiniui įsigyti. Su vaiku reikėtų aptarti gaunamas pajamas ir galimas išlaidas.
Image
Čia nenurodoma suma, kurią reiktų skirti vaikams. Visų materialinė padėtis yra skirtinga, parduotuvėse kainos taip pat skirtingos, be to, kiekviena šeima savaip įsivaizduoja pinigų išlaidavimą.

Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau jam reikia. Tai turėtų atminti tėvai ir neversti vaiko prašinėti pinigų.

Vaikas neturėtų išsiskirti iš kitų. Jei jūs leidžiate vaiką į elitinę ar privačią mokyklą, jo materialinės galimybės neturėtų labai skirtis nuo jo klasės draugų.
Vaiko pinigai, dovanoti giminaičių, priklauso pačiam vaikui. Jų neturėtume priskirti rankpinigiams.

Pinigų neduoti už blogą mokymąsi ar elgesį – draudžiama. Žinoma, jei vaikas sugadino daiktą, jis turi sumokėti .

Su vaiku svarbu aptarti, ką jis pirks už savo pinigus. Ar tik maitinsis, pramogaus, o gal įsigis ir sąsiuvinius, knygeles ir t.t.

Labai svarbu laikytis šeimoje nustatytos tvarkos. Jei pradėta duoti vaikui pinigų, tai taip ir toliau reikia planuoti savo išlaidas. Negalima barti vaiko už netinkamai panaudotus pinigus. Jei tam išleido – vadinasi, taip reikėjo. Būtent dėl tos priežasties ir buvo duoti pinigai. Žmogus tik savarankiškai mąstydamas ir klysdamas gali išmokti racionaliai leisti pinigus, įvertinti savo galimybes..

Jei mes norime išauginti savarankišką, mąstantį žmogų, mes negalime atimti iš jo galimybės išbandyti save.

 

www.reikalingaaukle.lt