Vaiko protinis vystymasis: mitybos įtaka

 Protinis vystymasis apima visų rūšių intelektinę veiklą: atmintį, gebėjimą susikaupti ir mokytis. Intelektiniai, socialiniai ir kūrybiniai vaiko ar paauglio sugebėjimai priklauso nuo fizinio smegenų augimo ir smegenų brandos. Bręstant smegenims, susidaro ir stiprėja jungtys tarp smegenų ląstelių.

Nuo smegenų brandos priklauso vaiko kalba, gebėjimas žaisti, susirasti draugų. Žmogaus intelektas vystosi visą gyvenimą ir prasideda dar vaisiui vystantis iki gimimo. Fiziškai smegenys auga iki penkerių metų amžiaus, tačiau sparčiausiai – per pirmus dvejus gyvenimo metus. Smegenys bręsta visą vaikystę, iki pat pilnametystės. Tačiau ir suaugusių žmonių smegenyse vis dar kuriasi naujos jungtys – taip įgyjami ir nauji gebėjimai.

Be tinkamos mitybos protinį vaiko vystymąsi veikia daug kitų dalykų: išorinis skatinimas, tinkamas lavinimas, rūpestinga priežiūra, suaugusiųjų padrąsinimas, o taip pat patirties galimybių įvairovė žaidžiant ir pan.

Smegenų brendimui labai svarbi gera mityba

Gera mityba turi esminės reikšmės ir protiniam, ir fiziniam vystymuisi. Kiekvienas vaikas puikiai žino, kaip svarbu gerai maitintis, jei nori užaugti "didelis ir protingas". Vis plačiau pripažįstama, kad mitybos įtaka protiniam vystymuisi didžiulė.

Subalansuota mityba labai svarbi smegenų ląstelėms, jų atsinaujinimui ir tarpusavio jungtims. Nustatytos ir konkrečios maistinės medžiagos, skatinančios protinį vystymąsi: ALA (alfalinoleninė rūgštis), EPA (eikozapentaeninė rūgštis), DHA (labai ilga omega-3 rūgščių grandinė), B grupės vitaminai ir mineralai, pvz., geležis. Kai kurios iš šių medžiagų yra svarbios sudėtinės smegenų ląstelių dalys, taip pat būtinos ir tarpląstelinėms jungtims. Dar kitos maistinės medžiagos reikalingos informacijos perdavimui tarp ląstelių.
Didžiąją smegenų sausosios masės dalį sudaro riebalai, iš kurių viena svarbiausių – DHA riebioji rūgštis. DHA – sudėtinė smegenų dalis, kadangi jos esama ląstelių membranose ir mieline – tai normalias nervines skaidulas supantis, daug lipidų ir baltymų turintis dangalas.

Nesočiosios riebiosios rūgštys ląstelių membranoms suteikia lankstumo, užtikrindamos gerą įvairių medžiagų transportą, ir dalyvauja gaminantis mielinui – dengiamajam neuronų ataugų sluoksniui. Mielinas veikia kaip izoliacinė medžiaga, lengvinanti ir greitinanti informacijos perdavimą iš vieno neurono į kitą, iš vienos smegenų srities į kitą.

Kad vaikai normaliai augtų, vystytųsi jų protiniai, fiziniai, socialiniai gebėjimai, kūrybiškumas, labai svarbu su maistu gauti riebiųjų rūgščių, pvz., ALA, kurios žmogaus organizme virsta EPA ir DHA. Nors nedidelius kiekius šių rūgščių mūsų kūnas sugeba pagaminti pats, ALA virsmas į EPA ir DHA vyksta lėtai, todėl sveiko žmogaus valgiaraštyje privalo būti produktų, kuriuose esama šių rūgščių.

B grupės vitaminai – taip pat labai svarbi maistinė medžiaga. Didelis šios grupės vitaminų nepakankamumas gali nulemti patologinius nervų sistemos pakitimus. Medžiagos, vadinamos neuromediatoriais, smegenyse perduoda informaciją – jos susidaro smegenų ląstelėse bei užtikrina gerą ryšį tarp jų. B grupės vitaminai ir padeda susidaryti bei funkcionuoti neuromediatoriams, šitaip netiesiogiai veikdami protinį vystymąsi ir smegenų aprūpinimą energija.

Šiuo metu pripažįstama, kad ne vienoje Europos šalyje omega-3 riebiųjų rūgščių vartojama nepakankamai, o vaikų maitinimosi įpročius keisti sudėtinga, pvz., jie valgo per mažai omega-3 riebiosios rūgšties turinčių riebių žuvų. EPA ir DHA rūgščių reikšmė didelė, o natūraliai jų gaunama su motinos pienu ir valgant riebias žuvis.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė