Vaikų endokrininių ligų diagnostika

Endokrininės vaikų ligos nedažnos, tačiau dėl savo klinikos specifikos užima ypatingą vietą klinikinėje praktikoje. Tiksli šių ligų diagnostika be laboratorinių tyrimų neįmanoma.

Endokrininių ligų diagnostika

Vyraujančios endokrininės ligos vaikų amžiuje: skydliaukės ligos (įgimta hipotirozė, autoimuninis tirpoiditas, įgyta skydliaukės hipofunkcija arba hiperfunkcija, mazgai skydliaukėje, antsvoris ir nutukimas, augimo ir brendimo sutrikimai cukrinis diabetas). Kaip teigia Dainavos poliklinikos vaikų endokrinologė Natalija Smetanina, dėl endokrininių ligų atsirandantys pokyčiai gali pasireikšti įvairiai, pavyzdžiui, esant antinksčių nepakankamumui arba sunkiai hipoglikemijai, organizmas išsiderina greitai ir vaiko gyvybei gali grėsti pavojus. Laiku įtarta ir diagnozuota patologija išgelbsti vaiko gyvybę.      

Endokrininės ligos ne visada turi specifinių požymių, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, kuris pasireiškia troškuliu, dažnu šlapinimusi, svorio kritimu ir dideliu cukraus kiekiu kraujyje. Endokrininė liga gali pasireikšti ir kaip nespecifinių požymių derinys: pykinimas, vėmimas, svorio kritimas, bendras silpnumas, blogėjanti būklė esant antinksčių krizei. Kaip teigia vaikų endokrinologė: „Būna ligų, kurios kliniškai nepasireiškia arba gali pasireikšti po tam tikro laikotarpio, ypač negydant ir progresuojant organizmo dekompensacijai. Viena tokių ligų yra įgimta hipotirozė, kuri naujagimiams gali pasireikšti be jokių šiai ligai būdingų klinikinių požymių, nors skydliaukės hormonų tyrimai jau tuo metu rodo ryškų sutrikimą. Jei įgimta hipotirozė pradedama gydyti laiku, tėvai gali ir nepamatyti jokio vaiko organizmo išsiderinimo“. Taip atsitinka todėl, kad iki gimimo vaisiaus skydliaukės hormonų nepakankamumą kompensuoja per placentą gaunami mamos skydliaukės hormonai, tačiau, kūdikiui gimus, ši kompensacinė grandis nutrūksta ir palengva organizme išsenka buvę mamos skydliaukės hormonai, prasideda kūdikio hipotirozė.

Hormonų tyrimai

Siekiant diagnozuoti, ar vaikas serga endokrinine liga, atliekami hormonų tyrimai, kurie tiksliai rodo patologijos egzistavimą arba jos nebuvimą. „Priklausomai nuo to, kurios iš hormonų veikimo ašies pažeidimą įtariame, tos ašies hormonus ir tiriame. Kadangi hormonai turi stiprią tarpusavio sąveiką, kintant vieniems,  kinta ir kiti, dažniausiai tiriami keli hormonai iš karto“, - teigė vaikų endokrinologė Natalija Smetanina.

Dainavos poliklinikos klinikinės diagnostikos laboratorijoje atliekami tyrimai, skirti skydliaukės ligų diagnostikai bei gydymo kontrolei: hipofizės – skydliaukės ašies veikimą rodantys tyrimai - TSH (tireostimuliuojantysis hormonas), FT4 (laisvasis tiroksinas) ir FT3 (laisvasis trijodtironinas). Nustačius antikūnius prieš skydliaukės peroksidazę (ANTI-TPO) galima laiku diagnozuoti autoimuninį procesą dar nesant ryškios skydliaukės patologijos.

Lytiniai hormonai LH (liuteinizuojantysis hormonas), FSH (folikulus stimuliuojantysis hormonas), testosteronas, estradiolis, progesteronas bei prolaktinas padeda nustatyti lytinio brendimo sutrikimus, kiaušidžių arba sėklidžių disfunkciją, mėnesinių ciklo sutrikimus. Mergaičių ginekologė Jūratė Monika Kiesylytė  priduria, jog LH, FSH tyrimai itin svarbūs vertinant įvairaus amžiaus mergaičių lytinio vystymosi sutrikimus bei mėnesinių ciklo sutrikimų priežastis ir pobūdį, o bendrasis β-hCG paauglėms atliekamas tais atvejais, kai įtariami kiaušidžių dariniai (cista, cistoma). Tyrimas būtinas vertinant galimus lytinių ląstelių piktybiniams navikams būdingus pokyčius darinyje.

J. M. Kiesylytė teigia, jog lytinio brendimo laikotarpis yra vienas svarbiausių mergaitės vystymosi etapų: „Itin noriu pabrėžti, kad paauglei svarbu nebijoti, jog normaliai didėja ūgis ir svoris, nes, šiuo laikotarpiu dirbtinai ribojant svorio rodiklius, galima sutrikdyti lytinį brendimą ir mėnesinių ciklą. Svarbiausias mūsų uždavinys – pastebėti netaisyklingo lytinio brendimo požymius, – akcentuoja mergaičių ginekologė. – Ankstyvas arba vėlyvas motinos ar šeimos (giminės) narių lytinis brendimas nekeičia mergaitės brendimo vertinimo kriterijų.

Tikslūs tyrimai mažakraujystei nustatyti

Vaikų ligų gydytojos Aldonos Tamulevičienės praktikoje pasitaiko vaikų, sergančių mažakraujyste. Pasak medikės, įtariant šią ligą, tiksliai diagnozei nustatyti vien hemoglobimo kiekio kraujyje tyrimo nepakanka, šiuo atveju būtinas Dainavos poliklinikos laboratorijoje atliekamo feritino kiekio kraujyje nustatymo tyrimas. Mergaičių ginekologė Jūratė Monika Kiesylytė priduria: „Neretai mažakraujystės priežastis mergaitėms gali būti gausios, ilgos mėnesinės. Atliekant minėtą tyrimą, galima nustatyti geležies kiekio organizme stygių, Feritino kiekis kraujyje taip pat yra labai svarbus rodiklis vertinant kraujavimų gydymo, geležies rezervo normalizavimosi efektą. Todėl gydymo metu neretai šiuos tyrimus rekomenduojama kartoti kas 2 - 3 mėnesius, kartu vertinant ir kitus bendrojo kraujo tyrimo rodiklius“.

Saulės vitaminas

Vitaminas D, arba vadinamasis saulės vitaminas pasigamina žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams spinduliams. Vitamino D nepakankamumas mažiems vaikams pasireiškia rachito požymiais, vyresnieji dažniausiai skundžiasi prakaitavimu, odos sausumu ir nagų atsisluoksniavimu. Atlikus tyrimą ir nustačius nepakankamą vitamino D kiekį ir skyrus gydymą, po kelių mėnesių šie sutrikimai išnyksta. Anot N. Smetaninos, vyresniems nei vienų metų vaikams taip pat ir suaugusiesiams rekomenduojama vartoti vitaminą D profilaktiškai. Beje, svarbu jo neperdozuoti, nes gali iškilti inkstų akmenligės pavojus, sutrikti apetitas, sulėtėti augimas, atsirasti raumenų įsitempimas, padidėjęs dirglumas. Vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė A. Tamulevičienė primena, jog natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, sviestas, sūris, kiaušinių tryniai, pienas.

 Kada reikia atkreipti dėmesį?

Tėvai turėtų pagalvoti apie galimą vaiko skydliaukės funkcijos sutrikimą, jeigu kūdikiui ryškesnė ir ilgiau užsitęsianti gelta, prastas svorio prieaugis, vidurių užkietėjimas, lėtas momenėlių užsidarymas, psichomotorinės raidos vėlavimas. Vyresniems vaikams skydliaukės sutrikimus signalizuoja svorio augimas, antsvorio atsiradimas arba nutukimas, galūnių šalimas, žemas kraujospūdis, odos sausumas, nagų lūžinėjimas, vaikai pasidaro lėti, neturintys jėgų, neretai jiems būna sunku susikoncentruoti, pablogėja mokymasis, gali pasireikšti net depresijos. Išvardyti simptomai būdingi hipotirozei.

Sergant tirotoksikoze, priešingai nei sergant hipotiroze, pacientui būna karšta: jis prakaituoja, daugiau geria, dažniau tuštinasi, krenta svoris, atsiranda nevalingas galūnių, net viso kūno drebėjimas, ryškėja akių išverstakumas, prastėja koncentracija, blogėja pažangumas, trinka atmintis. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiką ir kreiptis į šeimos ar vaikų ligų gydytoją, kuris, įtaręs problemą, siųs jį pas vaikų endokrinologą, kuris išanalizuos visus klinikinius požymius, atliks hormonų tyrimus ir skirs reikiamą gydymą.

 

Straipsnį parengė:

Laura Čapauskytė

Vyresn. ryšių su visuomene specialistė

VŠĮ Kauno Dainavos poliklinika

Medik