Vaikų enurezė - šlapimo nelaikymas

 Vaikų enurezė

                        Vaikų enurezė – tai vaikų šlapimo nelaikymas ir šlapinimasis į lovą. Tai nėra liga, tai normalus, dažniausiai visiems vaikams būdingas sutrikimas, kurį nulemia fiziologinis, psichologinis vystymąsis, paveldimumas, kuris ilgiausiai trunka iki penkių metų. Jei nevalingas šlapinimąsis užsitęsia ilgiau – reikėtų sunerimti, tai gali būti kitų, sunkesnių ligų ženklas.

                        Labai dažnai tėveliai daro klaidą girdami vaikus jei nakties metu neprisišlapino ir puldami bausti, jei rado šlapią patalynę. Supraskite, kad  vaikas nėra kaltas, tai yra labai natūralus fiziologinis procesas, kurio jis negali suvaldyti, todėl pasistenkite to niekaip nesusieti su psichologija. Tiesiog pakeiskite patalynę, stebėkite vaiką, bet jam nieko nesakykite.

                       Kai vaikas būna dar visai mažas, jis pats dar negali suprasti, kas vyksta. Tačiau vėliau, kai jis jau būna trijų, keturių metukų, jis jau pradeda daugiau suprasti ir dažniausiai pradeda jausti gėdos jausmą, kuris kiek traumuoja. Kad vaikas nesijaustų visiškas bejėgis, ir negalintis savimi pasirūpinti, sukurkite visas sąlygas, jog kiek įmanoma prišlapintą lovytę galėtų susitvarkyti pats. Tai būtų didžiulis teigiamas žingsnis auklėjimo prasme.

                       Nupirkite guminį, neperšlampamą paklotą, su kuriuo vaikas galėtų užkloti šlapią vietą. Šalia padėkite sausą paklodę, kurią uždėjęs ant apkloto galėtų miegoti toliau. Pamokinkite vaiką, paaiškinkite, parodykite kaip jis turėtų viską padaryti. Taip pat palikite šalia lovytės švarią, sausą pižamą ar apatinius drabužėlius, kad vaikas galėtų pats reikalui esant persirengti. Pasakykite ir tai, kad jei nesiseks susitvarkyti pačiam, kad gali pažadinti jus, ir jūs padėsite jam susitvarkyti.

                       Jei vaikas išbuvo neprisišlapinęs į lova apie 21 dieną, reiškiasi iš enurezės jis jau išaugo. Dažniausiai tai praeina labai natūraliai, bet tikrai nepakenks, jei pasinaudosite ir papildomomis priemonėmis. Pavyzdžiui labai veiksminga būtų pastiprinti mažylio šlapimo pūslės raumenis. Kai vaikas jau norės į tualetą, laikykite jį užrankučių ir kalbėdami prašykite, jog kuo ilgiau nesišlapintų ir kiek gali ilgiau pakentėtų. Kai nebegalės kentėti, tegul nebekenčia. Darykite tai tik dienos metu, po truputį pradėsite pastebėti ir rezultatus.

                     Kiekvienais metais enurezė sumažėja apytiksliai po penkiolika procentų ir tai pasitraukia palaipsniui. Būsite teisingai besielgiantys ir tinkama linkme auklėjantys vaiką jeigu nebarsite jo, o suprasite, palaikysite, būsite kantrūs, mylintys. Supraskite, jog vaikas pats tai išgyvena kaip nemalonų procesą. Jis jaučia ne tik fizinį šlapumo, šalčio, lipnumo diskonfortą, bet ir dvasinį, kai supranta, kad įvyko kažkas negerai, bet dar nežino kas, stiprų gėdos, dažnai ir nepilnavertiškumo išgyvenimą.