Vaikų etiketas: kelialapis į suaugusiųjų gyvenimą

ImageApie tai, kaip įskiepyti vaikui etiketo taisykles. Labai malonu stebėti kultūringai valgantį, mandagiai bendraujantį su suaugusiais mažylį. Kaip tėvams tai pavyksta? Dar iki šiol egzistuoja ir tokia nuomonė, kad griežtumas ir reiklumas - geriausias kultūringo elgesio mokytojas Pasvarstykime, ar tokios prielaidos teisingos.


Kodėl taip atsitinka?

Kaip dažnai mažylis mus nemaloniai nustebina: atrodo, draudžiame keiktis, o jis vieną dieną, atidžiai mus stebėdamas, ištaria tokius žodžius, kad nejučiomis apsižvalgome, ar niekas jų negirdi. Atrodo, reikalaujame mandagiai bendrauti su mūsų svečiais, pažįstamais, bet mūsų vaikas pradeda ,,ožiuotis“, demonstratyviai rodyti savo priešiškumą, matome jo pastangas įžeisti nepatinkančius ,,dėdes“ ar ,,tetas“. Tokio elgesio priežasčių toli ieškoti nereikia. Juk dažniausiai mažylis – tai tik savo tėvų atspindys. Nuo mažų dienų jis nesąmoningai kopijuoja savo mamą ir tėtį, laikydamas juos visatos centru ir elgesio etalonu. Taigi tėvų uždavinys - elgtis taip, kad vaikutis negirdėtų jūsų keiksmažodžių, kaimynų, draugų apkalbinėjimo. Jokios bausmės neturės poveikio, jei tėvų žodžiai skirsis nuo darbų. Jei vaikas kategoriškai atsisako mandagiai bendrauti su kai kuriais jūsų pažįstamais, paanalizuokite savo elgesį. Ar nėra taip, kad mažylis savaip perteikia jūsų negatyvų požiūrį į šiuos kaimynus? Atsitiktinai išgirdęs jūsų negatyvų kaimynų vertinimą, vaikas kaip kempinė jį sugėrė. Tad nenuostabu, kad atvykus pas tuos žmones vaikas leidžia sau trypti kojytėmis ar net pakartoti šių žmonių adresu tėvų išsakytus žodžius. Juk jis instinktyviai trokšta įžeisti tuos, kurie nepatinka jo artimiesiems.

Svarbiausia - dėmesys

Rašytos ir nerašytos elgesio taisyklės lydi mus kasdien. Dėl daugelio poelgių mes net nesusimąstome, ir kartais patiems sunku suvokti, kodėl elgiamės vienaip ar kitaip. Tačiau vaikui visa tai reikia aiškinti – kantriai, dažnai. Svarbiausia reikia įsisąmoninti tiesą - mandagumo taisykles vaikas turi suprasti, jas priimti. Jei verkiantį mažylį versite bendrauti su dėde, keliančiu jam baimę, vaiką tik traumosite. Geriau paieškokite priežasčių, kodėl mažylis taip elgiasi. Gal jam baisus toks aukštas žmogus. Įsivaizduokite, sveikindamas vaikas turi tiesti rankutę ir pakėlęs akis žiūrėti į tokį aukštį. Tad ,,didysis“ galėtų bendrauti su mažuoju pritūpęs - jo erdvėje. Taip išreikštume dėmesį, pagarbą žmogučiui ir, be abejonės, ugdytume jo pasitikėjimą savimi.

Auklėjimas namuose

Vaikas, namuose negirdintis žodžių „ačiū“ ir „prašom“, nevartos jų ir būdamas svečiuose. Jis paprasčiausiai nesupras jų paskirties. Jei namuose mažylis neįpratintas naudotis stalo įrankiais, jis jų paskirties nesupras ir būdamas kitur. Stebimės, kad vaikas su draugais nesidalija žaislais, kad dažnai užsispiria, nors mes nuolat aiškiname mažyliui, kad reikia mokėti nusileisti, mokėti dalintis žaislais. Ką gi, galbūt tai mūsų pačių parodija? Tikriausiai nemalonu pažvelgti į „kreivą veidrodį“?Tad visada reikėtų prisiminti, kad asmeninis pavyzdys – geriausias ginklas kovojant su nemandagumu. Be to, vaikui teks nuolat priminti, kad nekultūringi suaugusieji nėra sektinas pavyzdys.

Pradėsime nuo pietų valgymo

Pirmieji savarankiškumo ir etiketo įgūdžiai, kaip bebūtų keista, vaikui išugdomi prie stalo. Metų mažylis susidomėjęs bando į rankas paimti šaukštelį, nors dar ir nesupranta jo būtinumo svarbos. Vaikui taip įdomu kišti rankytes į lėkštę ir po to jas laižyti. Tačiau mažyliui reikia parodyti, kad šaukšteliu valgyti ne tik patogiau, bet ir gražiau, švariau. Žinoma, pradžioje "savo" šaukšteliu vaikas daug nesuvalgys, tačiau įgis reikalingų įgūdžių. Dauguma vaikų labai mėgsta padėti suaugusiesiems tvarkytis ar gaminti maistą. Beje, vaikas, padėjęs virti pietus, pats juos valgys su dideliu malonumu.

Mokomės apsiginti

Labai gaila, tačiau mūsų vaikai viešoje erdvėje dažnai nesijaučia saugūs - jie atsiduria kritiškose arba net gyvybei pavojingose situacijose. Tėvų tuomet paprasčiausiai nebūna šalia. Neverta vaikų gąsdinti blogais policininkais, geriau pamokyti jį bendravimo su nepažįstamaisiais. Jokiu būdu negalima įteigti vaikui, kad visi aplinkiniai žmonės – priešai. Tačiau vaikas turi tvirtai žinoti, kad negalima eiti su nepažįstamu žmogumi, negalima vaišintis jo siūlomais ledais ar saldainiais. Geriausiai su vaiku suvaidinti panašias situacijas ir parepetuoti, kaip jis turėtų elgtis. Tai padės mažyliui ne tik apsisaugoti nuo pavojingų situacijų, bet ir padės išmokti, kaip atmesti pasiūlymą, kaip argumentuoti savo atsisakymą.Vaiko savigarba ir savęs vertinimas formuojasi nuo vaikystės. O mes, tėvai, patys to nesuvokdami, jam padedame arba trukdome. Kaip? Ogi reikalaudami vykdyti mūsų pavedimus, nepaisydami vaikų norų...Dažnai tėvai, norėdami įrodyti savo sprendimo teisingumą, visiškai užmiršta savo savikontrolę, savo elgesio normas. Riksmu, grubumu, o kartais ir fizinėmis bausmėmis tėvai nuslopina augančio vaiko asmenybės bruožus. Nuoskauda dėl tokio tėvų poelgio gali vienu mostu nubraukti tai, ko taip ilgai buvo mokytas vaikas.

 

www.reikalingaaukle.lt