Vaikų pareigos namuose: nebūtinai per prievartą!

Namai, kuriuose visi šeimos nariai turi savo pareigas bei noriai ir draugiškai jas atlieka, kvepia idile. Deja, realybėje dažnai pirmieji iš rikiuotės iškrinta mažieji pagalbininkai: iš pradžių noriai imituodavę grindų plovimą ar dulkių valymą ima aikštingai prieštarauti, vos šie žaidimėliai tampa jų kasdiene pareiga.


Psichologai ir pedagogai teigia, jog vaikai, turintys ir reguliariai atliekantys savas pareigas namuose, auga kruopštesni ir atsakingesni. Gebėjimas atlikti jiems skirtas užduotis ne tik išmoko kantrybės bei atidumo, bet ir kilsteli savęs vertinimą: „manimi pasitiki, aš galiu“.

Nors geriausia pamatus tokiam šeimyniškam bendradarbiavimui pakloti dar ankstyvoje vaikystėje, pradėti niekada ne per vėlu. Net ir iki šiol didesnių darbų neužsikraudavusiam paaugliui galima paaiškinti, kad pareigos namuose turi būti ne kam nors primestos, o pasidailntos. Tai – ne prievolė, o šeimos gyvenimo dalis.

1. Sprendimai – bendri. Leiskite vaikams kartu su jumis priimti sprendimus. Atsakomybė turi būti pasidalinta sąžiningai. Sudarykite tvarkaraštį, kas kada ir už ką atsakingas. Jei vaikas neatlieka jam patikėtų darbų – nedarykite už jį. Tegul jis suvokia, kad jo darbas svarbus visai šeimai, o laiku jo nepadarius nemalonu bus visiems.

2. Mokomės nenuobodžiaudami. Neverskite vaiko daryti vieno ir to paties darbo pernelyg ilgai. Jei tik įmanoma, keiskite užduotis, vos atžala prarado susidomėjimą jam skirtąja. Nors rutina yra rutina, ir anksčiau ar vėliau jam teks susitaikyti, kad esama ir nuobodžių kasdienių darbų, kuriuos privalu atlikti, vis dėlto kol yra galimybė – paįvairinkite užduotis. Naujas, galbūt net įdomus darbas, atliekamas geriau, be to, taip jūsų vaikas išmoks ne vieno, o keleto buities darbų subtilybių.

3. Nekritikuokite. Nieko nuostabaus, kad kai kurie darbai ne visada bus atliekami gerai. Kol mažylis išmoks – turės praeiti laiko. Iš pradžių geriau apsieiti be kritikos, ir užuot pasišaipius ar iš savo aukštumų pareiškus, kad dulkes valant reikia pasiekti ir lentynos kampus, o ne tik pašvyrtuoti skudurėliu prie krašto, verčiau pasiūlyti rungtynes: kurio išvalyta lentyna bus švaresnė, o paskui išsiaiškinti priežastis, kodėl taip nutiko: kitą kartą varžybas laimėsite tikrai ne jūs!

4. Pirma – darbas, linksmybės – paskui. Kad vaikas išliktų motyvuotas, pasilinksminimus nukelkite po darbo. Dar geriau, jei namuose įsivyrautų smagus ritualas, tarkim, po generalinės tvarkos savaitgalį visiems draugiškai pasmaližiauti ledų. Noro dirbti tikrai bus daugiau! Taip pat iš anksto įspėkite, kada ir kiek laiko reikės skirti tvarkymuisi, kad vaikas galėtų planuoti savo kitus užsiėmimus.

5. Darbininko charakteris. Stebėkite, kada vaikui dirbti lengviau ir maloniau? Ar jam geriau dirbti vienam, ar su kompanija? Ar jam reikia nuoseklios instrukcijos nuo A iki Ž, ar jis mėgsta improvizuoti? Pagal tai orientuojantis bus lengviau skirti užduotis ir pagelbėti jas atliekant.