Suaugusiojo sveikata didžiąja dalimi priklausys nuo to, kokia yra vaiko sveikata. Kiekvienos visuomenės svarbiausias uždavinys yra rūpintis vaikų sveikata, užtikrinant sveiką gyvenimo pradžią ir tolesnę jo raidą sveikoje ir saugioje aplinkoje. Didžiausią poveikį sveikatai turi žmogaus gyvenimo būdas ir jo pastangos gyventi sveikai. Pagrindinis uždavinys – visais būdais motyvuoti žmogų, ypač vaiką gyventi sveikai, stiprinti šios srities gebėjimus, išmokyti rūpintis ne tik savo, bet ir artimųjų sveikata.

Šiomis nuostatomis vadovaujasi tik šių metų pavasarį po reorganizacijos pradėjusio veikti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų skyriaus specialistai. Nors vaikų sveikatos stiprinimas – labai plati sritis, jauno Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro kolektyvas jau džiaugiasi nuveiktais darbais. Kita vertus, tai neturėtų stebinti, nes dalis darbų yra tęstiniai.

Vadovauja sveikatos stiprinimui
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėjos Daivos Žeromskienės, viena pagrindinių Vaikų sveikatos skyriaus darbo krypčių – sveikatos mokymas. Jis apima sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo nuostatų formavimą, sveiko gyvenimo įgūdžių ugdymą, dalyvavimą keliant su vaikais dirbančių specialistų kvalifikaciją.  
Labai svarbu išmokyti vaiką saugoti savo sveikatą, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius ir nuostatas. Juk suaugusiojo sveikata priklauso nuo to, kokia buvo vaiko sveikata. Bet žmogus pats turi norėti gyventi kuo sveikesnėje aplinkoje, jis turi tikėti ir pripažinti sveiką gyvenimo būdą, tik tada laikysis sveiko gyvenimo nuostatų. Būtent tokias vertybines nuostatas ir stengiasi įskiepyti Vaikų sveikatos skyriaus specialistai.
Skyriaus darbuotojai skaito paskaitas, rengia įvairius seminarus savivaldybių administracijų darbuotojams, savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros struktūrose dirbantiems specialistams bei visuomenės sveikatos biurų darbuotojams. Pasak D.Žeromskienės, skyriaus darbuotojams ypač rūpi, kaip sveikatos priežiūros specialistams sekasi dirbti mokyklose. Juk nuo 2004 metų jie  pateko į naują aplinką, susidūrė su nauja veiklos sritimi. Pakitus sveikatos priežiūros mokyklose pobūdžiui ir teisinei bazei, mokyklose dirbantys specialistai nebeatlieka asmens sveikatos paslaugų, o didžiausią dėmesį skiria mokinių sveikatos stiprinimui. Prieš trejus metus skyriaus specialistai atliko mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo ypatybių tyrimą. Tyrimas atskleidė, kad jiems trūksta žinių ir įgūdžių planuojant ir rengiant sveikatos programas, dalyvaujant sudarant valgiaraščius ir pamokų tvarkaraščius – to, ką jie turi veikti mokyklose. Dėl to buvo parengta keletas rekomendacijų šiais klausimais. Šiuo metu rengiamas Sveikatos priežiūros  specialisto mokyklose vadovas bei Sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose vadovas. Tai metodinės rekomendacijos, skirtos bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose dirbantiems specialistams. Tikimasi, kad šios rekomendacijos padės specialistams planuoti sveikatinimo veiklą vaikų ugdymo įstaigose ir ją vėliau įvertinti.

Sveikatą stiprinančios mokyklos

Svarbi Vaikų sveikatos skyriaus darbo kryptis - sveikatą stiprinančių mokyklų plėtra. Sveikatą stiprinanti mokykla – tai mokykla, kurios visa bendruomenė siekia kurti palankią sveikatai stiprinti aplinką. Į šią veiklą įsitraukia visi, nustato prioritetus, kartu sugalvoja, kokią vykdys veiklą.
D.Žeromskienės teigimu, sveikatą stiprinančios mokyklos modelio veiksmingumas jau yra patvirtintas moksliniais tyrimais: šiose mokyklose greičiau formuojasi mokinių sveikos mitybos įpročiai ir asmens higienos įgūdžiai,  mokiniai aktyviau dalyvauja fizinėje veikloje, mažiau vartoja alkoholio, rūko ir svaiginasi narkotinėmis bei kitomis medžiagomis. Svarbiausia, kad visa mokyklos bendruomenė įsitraukia į veiklą, o ši įdomi ir įvairiapusiška – paskaitos, sveikatingumo savaitės, projektai, vakaronės, diskusijos. „Mano giliu įsitikinimu, sveikatą stiprinanti mokykla turėtų būti prioritetinė, moksleiviams renkantis mokyklą“,- tvirtina D.Žeromskienė.
Todėl sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo plėtra yra Vaikų sveikatos skyriaus specialistų prioritetinė užduotis. Jau nuo 2007 metų skyriaus specialistai dalyvavo rengiant nemažai metodinių rekomendacijų, kaip pradėti ir plėtoti sveikatą stiprinančią veiklą mokyklose ir šių rekomendacijų pagrindu jau šiemet įvairiose savivaldybėse surengė 9 seminarus. Buvo apmokyti maždaug 300 žmonių, kaip kurti sveikatą stiprinančią mokyklą, kaip planuoti jos veiklą,  kaip vėliau įvertinti veiklos rezultatus.

Supaprastino reikalavimus
Dar viena svarbi Vaikų sveikatos skyriaus sritis yra dalyvavimas rengiant įvairius norminius teisės aktus. Šiais metais skyriaus specialistai dalyvavo peržiūrint higienos normas, susijusias su vaikų sveikatos sauga. Dauguma normų buvo liberalizuotos, kai kurie reikalavimai buvo supaprastinti, atsisakyta praktikoje sunkiai įvykdomų reikalavimų. HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reglamentuoja bendruosius saugos  reikalavimus bendrojo lavinimo mokyklai. Normoje atsisakyta griežto suolų išdėstymo, privalomo teritorijų aptvėrimo, supaprastinti reikalavimai kompiuterizuotoms darbo vietoms ir kt.
HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ apibrėžia saugos reikalavimus įstaigoms, vykdančioms ikimokyklinio ugdymo veiklą.
Ji atnaujina ir supaprastina reikalavimus mažoms, iki 50 vaikų ugdančioms įstaigoms, sumažina reikalavimus patalpoms, sušvelnina reikalavimus techninių priemonių naudojimui ugdymo tikslais, daugiau laisvės suteikia renkantis baldus, lovas. Supaprastinti reikalavimai leis mažoms įstaigoms paprasčiau steigtis, nes jų labai trūksta.
Taip pat peržiūrėta HN 79:2010 „Vaikų poilsio stovyklos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ši norma leidžia paprasčiau organizuoti vaikų poilsį, supaprastina vasaros stovyklų steigimą.
Šiuo metu Vaikų sveikatos skyriaus specialistai dalyvauja rengiant HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ pakeitimus. Ir ši norma bus šiek tiek supaprastinta.    

Moko teisingai maitintis
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos dr. Romos Bartkevičiūtės teigimu, viena aktualių vaikų sveikatos problemų yra netinkama ir neteisinga mityba. Suaugusieji taip pat neteisingai maitinasi ir todėl negali būti pavyzdžiu savo vaikams. Neteisingos mitybos pasekmė – visame pasaulyje didėjanti nutukimo epidemija, apimanti ir vaikus. Nors galima pasidžiaugti, kad, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje vaikų antsvorio ir nutukimo problema dar nėra labai aktuali, daugėja antsvorį turinčių ir nutukusių vaikų.
Pasak R.Bartkevičiūtės, viena to priežasčių yra netinkama mityba. Sveikata maždaug 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo, o gyvensenai didžiausią įtaką turi mityba – maistas ir vanduo.
Todėl Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pagrindinis uždavinys yra ligų prevencija ir specialistų bei visuomenės mokymas. Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus specialistai vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, mokymą, taip pat apmoko tėvus ir mokytojus, kad jie galėtų suteikti teisingą informaciją vaikams.
Nors centras neseniai įkurtas, visi skyriaus darbai tęstiniai. 2009 metais atliktas vaikų mitybos įpročių tyrimas, kai kurie projektai vykdyti ankstesniais metais. Remdamiesi atliktais tyrimais, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus specialistai rengia metodines priemones, padedančias koreguoti vaikų mitybą.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus pedagoginiu universitetu ir Jaunųjų gamtininkų centro specialistais parengė metodinę medžiagą mokytojams „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas mokyklose“. Šiais metais ši mokymo priemonė išleista pakartotinai. Skyriaus specialistai vyksta į mokyklas ir metodinę priemonę pristato mokytojams.
Skyriaus specialistai taip pat dalyvauja rengiant teisės aktus. Pavyzdžiui, šiais metais dalyvauta sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto teisės akto „Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašas“ rengime. Kadangi šis dokumentas visuomenėje sukėlė diskusijų, skyriaus darbuotojai lanko mokyklas ir aiškina aprašo nuostatas už mokinių maitinimo organizavimą atsakingiems asmenims. Taip pat vedami seminarai mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, kad visi vienodai suprastų aprašo teiginius ir tinkamai taikytų praktikoje.
Pasak R.Bartkevičiūtės, pagrindinės vaikų mitybos klaidos išlieka tokios pačios, kaip anksčiau. Vaikai nesilaiko mitybos rėžimo, vartoja per mažai vaisių ir daržovių, valgo per riebiai, per saldžiai, dažnai užkandžiauja.
„Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašas“ parengtas vadovaujantis sveikos mitybos taisyklėmis ir principais, o jo tikslas - užtikrinti sveikatai palankų mokinių maitinimą mokyklose.
Anot R.Bartkevičiūtės, mokytojams aiškinant aprašo tvarką ir sveikos mitybos ugdymo svarbą mokyklose, visada pabrėžiama, kad visi maisto produktai yra tinkami, nėra sveikų ir nesveikų produktų. Yra tik tinkama ar netinkama mityba, tinkamas arba netinkamas maisto produktų pasirinkimas. Kalbant apie tinkamą maisto produktų pasirinkimą, visada paaiškinama, kad vienus produktus reikia vartoti dažnai ir daugiau, o kitus – retai ir saikingai.  

Daržovės svarbiau už sriubą
Į klausimą, ar būtina vaikui per pietus kasdien duoti sriubos, R.Bartkevičiūtė atsako, kad šimtaprocentinės būtinybės nėra, nors sriuba yra tinkamas produktas. Aprašas palieka laisvę rinktis: galima per pietus patiekti sriubą, galima nepatiekti, bet jeigu duodama sriuba, karšto patiekalo kaloringumas turi būti sumažintas tiek, kiek kalorijų vaikas gauna su sriuba.  
Anot specialistės, kur kas didesnė problema už sriubą yra nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalyse tik 17 proc. 11 metų vaikų suvartoja reikiamą vaisių ir daržovių kiekį.
R.Bartkevičiūtė pažymėjo, kad Lietuvoje jau pradėta vykdyti Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programa, kurioje dalyvauti mokykloms rekomenduojama ir apraše. Tai turėtų padėti užtikrinti sveikatai palankų mokinių maitinimą.
Šiais metais Centro specialistai mokykloms parengė mokinių valgiaraščius, kuriais gali pasiremti mokinių maitinimo organizatoriai. Siekiant palengvinti mokinių maitinimo paslaugų teikėjų darbą, ateityje numatoma sukurti valgiaraščių duomenų bazę.  

Lietuvos sveikata