Kaip gydytis – pigiau ar saugiau?   Įsigaliojus naujajai vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo tvarkai su tokia problema, kai tenka lyginti nelyginamus dalykus, tokius kaip vaisto kokybė ir kaina, susiduria daugelis Lietuvos žmonių. Mat ši tvarka suteikė pacientams teisę rinktis, kokiais vaistais gydytis – pigiausiais ar naujausiais ir kokybiškiausiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, jog pagrindinis tikslas - taupyti pacientų pinigus. Tačiau ar tikrai taip yra realybėje? Daugelis pacientų, kurie nori ir toliau gydytis moderniais vaistais, kurių veikimu yra įsitikinę, pastebėjo, jog priemokos už vaistus išaugo. Dar viena naujovė – iš kompensuojamųjų vaistų kainyno išbraukiami preparatai, kurie netelpa į taip vadinamąjį „tunelį“, tai yra, jų kaina yra 60 proc. aukštesnė už pigiausią analogiškos veikliosios medžiagos preparatą. Planuojama eiti dar toliau – „tunelį“ siaurinti iki 30 proc. Kuo tai gresia pacientams?   Etiniai ir generiniai: panašumai ir skirtumai   Problema ta, jog to paties tarptautinio pavadinimo vaistai, tačiau siūlomi skirtingų gamintojų, nėra identiški ir jų poveikis pacientui gali būti skirtingas. Ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniai, Europos Sąjungos (ES) teisės aktai, leidžia gana žymius – 20-25 proc. – generinių vaistų aktyvumo nuokrypius nuo originalaus vaisto. Tad logiška, kad etinio ir generinio vaistų pagalbinės medžiagos ir jų kiekiai daugeliu atvejų nėra vienodi, todėl gali skirtis ir jų poveikis pacientui. Daugeliu mokslinių tyrimų patvirtinta, jog etinius vaistus nuo arterinės hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio ligos) pakeitus generiniais, pacientų savijauta ir objektyvūs parametrai „išsibalansavo“ – vienų šoktelėjo aukščiau, kitų – krito žemiau normalių ribų. Kitaip tariant, vieniems jie buvo per stiprūs, kitiems – per silpni.   „The Daily Telegraph“ spalio viduryje išplatino pranešimą, jog Jungtinės Karalystės (JK) Nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos (angl. „National Health Service“, NHS) planas pripratinti pacientus vartoti ne patentuotus etinius, o pigesnes jų alternatyvas - generinius vaistus nepasiteisina saugumo požiūriu. Vietoj gydytojo paskirtų etinių vaistų vaistininkai turėdavo pasiūlyti pacientams generinių. Ekspertai susirūpino, kad dėl to pacientų gyvybės atsiduria pavojuje, nes generiniai vaistai ne visuomet tokie veiksmingi kaip patentiniai vaistai. Tyrimai parodė, kad trečdalis pacientų, kurie vietoj patentinio vaisto Lipitor vartojo generinį Simvastin (tai statinai, skiriami sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis arba esant padidėjusiai šių susirgimų rizikai), negavo atitinkamos veikliosios medžiagos dozės. Vartojant generinį vaistą, padididėjo pacientų blogojo cholesterolio lygis, tai reiškia, kad jiems iškilo didesnis širdies priepuolio pavojus. Šių vaistų kainos skiriasi daugiau kaip 10 kartų, ir JK vyriausybė tikėjosi tokiu būdu sutaupyti milijonus svarų. Sveikatos apsaugos ministras Lordas Howe pasakė: ,,Jei generinių vaistų vartojimas būtų kliniškai pateisinamas, galėtume daug sutaupyti. Tačiau vartoti tik generinius vaistų pakaitalus yra pernelyg rizikinga pacientų sveikatos saugumo požiūriu.” „Kalbant apie vaistų pasirinkimą, svarbiausiu veiksniu turėtų būti ne trumpalaikiai taupymo tikslai, bet pacientų poreikiai“, – teigia dr. Richard Barker, Didžiosios Britanijos farmacijos industrijos asociacijos generalinis direktorius.       Gydymas gali kelti pavojų sveikatai   Ši plačiai pasklidusi informacija sujaudino ir Lietuvos medikų bendruomenę, politikus. Gydytojai susirūpinę, jog SAM bandymas įgyvendinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų taupymo planą, kurio esmė – kompensuoti ligoniams tik pačius pigiausius vaistus, didinant priemokas už brangesnius, gali kelti pavojų žmonių gyvybėms ir turėti neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas SAM pastangas gerinti vaistų prieinamumą ir išlaidų mažinimą vertina nevienareikšmiškai:Iš pirmo žvilgsnio pacientui suteikta galimybė rinktis pigesnį vaistą. Tačiau tuo pačiu ribojama kito paciento, kuris norėtų rinktis modernų etinį vaistą, teisės, nes pagal naują kainų skaičiavimo metodiką priemoka tokiems vaistams išaugo.“ Komitetas prieš porą mėnesių kreipėsi į ministeriją, prašydamas patobulinti ministro įsakymą dėl receptų išrašymo tvarkos, paliekant gydytojui teisę rašyti recepte ne tik bendrinį, bet ir firminį vaisto pavadinimą. Šiuo metu neaišku, kas turi prisiimti atsakomybę už paskirtą gydymą, nes Pacientų chartijoje ir Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme yra aiškiai pasakyta, jog atsakomybė už paskirtą gydymą tenka gydytojui. „Laukiame atsakymo iš ministro ir tikime, kad gydytojui bus grąžinta teisė realizuoti savo patirtį, o pacientui – realizuoti savo teisę gauti individualų gydymą. Dabar teisė rinktis pigiausią vaistą deklaruojama kaip absoliuti vertybė. Yra gausybė ekspertų įrodymų, pagrįstų moksliniais tyrimais, jog kiekvieno vaisto skirtingas poveikis, indikacijos, skirtingi ir šalutiniai poveikiai, todėl galimybė pačiam pacientui savo nuožiūra rinktis pigiausią vaistą tikrai nėra vertybė. Atvirkščiai, tai gali neigiamai atsiliepti žmonių sveikatai,“ – sako A. Matulas, išreikšdamas abejonę tokių sprendimų kompetentingumu ir skaidrumu. „Eilę metų Seimo sveikatos komitete pastebėdavome, kad nauji vaistai tarsi ir pernelyg greitai būdavo įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, o generiniams vaistams kelias į rinką ribojamas. Šiuo metu aš asmeniškai manau, kad galima įžvelgti atvirkštinį procesą. Rezerviniame vaistų sąraše keletą metų stovi modernūsvaistai, reikalingi ligoniams, bet jie neįtraukiami į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, o generiniai vaistai įtraukiami. Tie, kurių kaina viršys pigiausiųjų 60 proc., netgi bus išbraukiami iš Kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Pernai PSDF biudžetas siekė 4 milijardus litų, iš kurių, kaip ir rekomenduojama ES, apie 16 proc. buvo skirta įsigyti kompensuojamiesiems vaistams. Dar antra tiek už vaistus išleidžia patys žmonės. Ateinančiųjų metų biudžetas panašus.Lapkričio 17 d. vykusiame Seimo Sveikatos komiteto posėdyje svarstėme PSDF biudžetą, rekomendavome perskirstyti lėšas ir vaistų kompensavimui papildomai skirti dar 10 mln. litų, kad būtų galima į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti naujų modernių vaistų, kurie jau keletą metų laukia rezerviniame sąraše,“ – sako A. Matulas. -„Todėl tikiuosi, kad tvirtinant ateinančių metų Kompensuojamų vaistų sąrašą, bus atsisakyta to principo, kad į sąrašą įtraukiami arba išbraukiami iš sąrašo vaistai, kurių kaina viršija pigiausių vaistų kainą 60 proc., o pagal tolesnius ketinimus - tik 30 proc. Negalime leisti, kad dėl nekompetentingų sprendimų atsitiktų taip, jog po kelerių metų Lietuvoje liks tik indiški ir kiniški vaistai. Tokiu keliu eidami ne tik vykdysime neteisingą politiką, bet ir kenksime žmonių sveikatai.“   Palyginkime: Didžioji Britanija ir Lietuva   Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jolanta Dičkutės komentaras:   „Apmaudu, kad tuo metu, kai tokioje pažangioje šalyje kaip Didžioji Britanija patentinius vaistus keisti generiniais – pigesniais, bet nebūtinai tokio pat poveikio – vaistais atsisakoma, mūsų šalyje įgyvendinama priešinga praktika. Neseniai inicijuota IFPA visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad didžioji dauguma, t. y. beveik trys ketvirtadaliai, Lietuvos gyventojų nepritaria valstybės vykdomai taupymo politikai, kai kompensuojami tik pigiausi vaistai, o už brangesnius pacientams tenka primokėti daugiau. "       Valentina Jakimavičienė Lietuvos žinios