Vegetarai

Vegetarai


Dėl vegetarizmo naudos organizmui nesutaria net medikai. Aibė mokslinių tyrimų taip pat byloja prieštaringai. Dar antikos filosofai svarstė, ar teisinga ir sveika yra valgyti mėsą. Šiuo metų pasaulyje gyvena apie 10 proc. vegetarų. Tai kas gi tas vegetarizmas – būdas išlikti sveikam ir jaunam ar dar vienas sveikatą griaunantis kraštutinumas?


Kas yra vegetarai ir veganai

Vegetarai – žmonės, kurie nevartoja mėsos ir jos produktų. Tą skatina įvairios priežastys: etiniai ar religiniai įsitikinimai, meilė gyvūnams bei požiūris į sveiką mitybą. Lakto vegetarai nevalgo ne tik mėsos, bet ir kiaušinių. Radikaliausia mėsos nevalgančiųjų grupė – veganai. Jie atsisako visų gyvulinės kilmės produktų. Į veganų racioną neįeina mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas ir jo produktai. Be to, veganai nenaudoja nieko, kas pagaminta iš odos, kailio, gyvūnų kaulų. Veganai yra didžiausi kovotojai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais. Taigi, vegetarizmas yra mitybos ir požiūrio reikalas, tuo metu veganizmas apima visą gyvenimo būdą.


Kuo vegetarizmas naudingas

  • Neseniai paskelbtos Amerikos mokslininkų klinikinės studijos parodė, jos vegetarai gali pasigirti stipresniu imunitetu, rečiau serga širdies ligomis ir vėžiniais susirgimais.
  • Vegetarai kur kas rečiau skundžiasi nutukimu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu.        
  • Statistiškai vegetarai gyvena septynerius metus ilgiau nei gyvūninės kilmės produktus besirenkantys žmonės.
  • Mėsoje ir jos produktuose pesticidų kiekis yra kur kas didesnis nei vaisiuose ir daržovėse. Taip pat mėsoje randama augimo hormonų bei antibiotikų, kuriais šeriami gyvuliai. Paruoštuose produktuose (kumpyje, dešrelėse, rūkytoje dešroje) dažniausiai aptinkamas labai didelis kiekis cheminių skonio stipriklių, dažiklių ir kitų konservantų, kurie tikrai nepadeda išlikti sveikiems.
  • Vegetaras su maistu gauna daug ląstelienos, kuri padeda pajusti sotumą, reguliuoja virškinimą, išvalo žarnyną.  


Kuo vegetarizmas žalingas

  • Vegetarų atmintis silpsta net šešis kartus greičiau nei mėsėdžių. Tai siejama su tuo, kad vegetarai negauna pakankamai B grupės vitaminų.  
  • Mėsos patiekaluose esanti geležis įsisavinama lengviau nei ta, kuri randama daržovėse. Jei vyrų organizmui paprastai geležies pakanka, tai moterų, sergančių mėnesinėmis, kūnui būtina geležies atsargas nuolat rūpestingai papildyti.
  • Tiesa, kad tik atsisakius gyvulinės kilmės maisto, organizmo imuninė sistema sustiprėja, jaučiamas jėgų antplūdis. Taip yra dėl to, kad organizmas pailsi nuo gyvulinės kilmės riebalų, išsivalo jų perteklius. Tačiau ilgainiui atsiranda jų trūkumas ir imunitetas vėl nusilpsta, imamas jausti mieguistumas, nuovargis.
  • Antioksidacinėmis savybėmis pasižyminti linolio rūgštis randama tik mėsoje ir pieno produktuose.
  • Vegetarai su maistu negauna vitamino B12. Jis būtinas gerai nervų sistemos veiklai. Odos sveikatai palaikyti. Nėščiosios ir žindyvės šio vitamino turėtų gauti net iki 4 kartų daugiau.
  • Veganams trūksta vitamino D, būtino kaulų stiprumui, bei antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčio vitamino A.
  • Užkietėję vegetarai vyrai gali sulaukti potencijos problemų, nes jų racione trūksta cinko, būtino vyriškumui palaikyti.


Etinės mėsos atsisakymo priežastys

Dažnai mėsos atsisakymą lydi ne tik noras suliesėti ir gyventi sveikiau, tačiau ir etinės priežastys. Idėjinius vegetarus ir veganus nuo mėsos atbaido faktai apie žiaurų elgesį su gyvūnais.

  •  Kai kuriose fermose gyvūnai maistui auginami tokiais žiauriais būdais, kad juos ištinka depresija. Karvės prišeriamos hormonais, kad duotų daugiau pieno. Dėl to jų tešmuo išpampsta, jos kenčia nežmoniškus skausmus. Pasitaiko atvejų, kai karvė negyvai užsitranko galva į sieną, kad tik pasibaigtų skausmingas jos gyvenimas.
  • Kai pieną duodanti karvė apsiveršiuoja, mažos telyčaitės nužudomos iš karto arba auginamos, kad taptų kitomis pieną duodančiomis karvėmis. Mėsiniai veršiukai įkalinami ankštuose narvuose keliems mėnesiams, kur auginami, kad vėliau būtų paskersti.
  • Daugelio gyvūnų, kuriuos valgome, vidaus organai ir nervų sistema yra labai panaši į žmogaus. Visi gyvūnai jaučia meilę, prisirišimą, baimę, skausmą tiek fizine, tiek emocine prasme.

Ką valgyti, jei norite išbandyti vegetarizmą


Vaisiai ir daržovės sudaro vegetariškos mitybos pagrindą.  Sotumo suteiks krakmolingos daržovės: bulvės, morkos, žiediniai kopūstai, burokėliai, moliūgai. Tai sotus ir gerai virškinamas maistas. Jas galima ne tik virti bei trošknti, tačiau ir kepti aliejuje, apvoliojus miltuose ar džiuvėseliuose. Kaip garnyrą ar pagardą prie krakmolo turtingų daržovių galite rinktis nekrakmolingas daržoves: agurkus, pomidorus, paprikas, ridikėlius, svogūnus ir česnakus. Daržovių labai (burokėlių, salierų, ropių) – puikus pagrindas salotoms ar sriuboms. Ankštinės daržovės (pupėlės, pupos, žirniai) ne tik sočios, tačiau ir turi daugumą vitaminų bei mikroelementų, kurių gausu ir mėsoje.

Grūdiniai produktai: ryžiai, grikiai, avižinės, ruginės, kvietinės kruopos ir kepiniai iš šių grūdų yra puikiausias energijos šaltinis visai dienai. Svarbu žinoti, kad nešlifuotų ryžių luobelėje yra B grupės vitaminų, kurių paprastai pritrūksta vegetarų mityboje. Riešutai iš dalies gali pakeisti mėsą. Juose gausu vitaminų, mikroelementų, ląstelienos. 

 

Kiaušinius ir pieną valgo ne visi vegetarai. Tačiau pradedantiems rekomenduojama jų neatsisakyti, nepulti prie kraštutinumų ir mitybos principus keisti palengva. Svarbiausia žinoti, jog perlenkta lazda lūžta. Taigi, venkite radikalių mitybos pasirinkimų, tačiau maitinkitės sveikai ir skaniai.