Vakarietiško gyvenimo modelis paliečia vis daugiau mūsų gyvenimo sričių. Nebeskubama kuo anksčiau kurti šeimų, vaikai planuojami susitvarkius buitį ir karjerą. Daugybė moterų atidėlioja motinystę iki 30 metų ir ilgiau. Ar vėlyvas gimdymas jau tapo norma?

Nors pasaulis nebepanikuoja, kad vis daugiau moterų atideda motinystę, specialistai neretai neigiamai atsiliepia apie vėlyvą gimdymą ir mano, kad moteris rizikuoja savo bei mažylio sveikata. Bet kai kurie specialistai tvirtina priešingai – esą vėlyva motinystė naudinga ir vaikui ir mamai. Tad ar tikrai rizikinga 35 – 40 metų sulaukusiai moteriai planuoti vaikelį?

Tikrasis vaisingumo amžius — labai trumpas. Reprodukcinis moters periodas prasideda apie 16-17 metus, ir tęsiasi iki 27-28 m. Biologinio laikrodžio neapgausi – po 25 metų moters organizmas palaipsniui sensta. Ne vienai moteriai šiuo periodu pasireiškia pirmieji osteoporozės, osteochondrozės požymiai, įvairios ginekologinės problemos, trukdančios pastoti ar išnešioti kūdikį (vyresnė moteris paprastai pastoja per ilgesnį laiką, ir padidėja persileidimo rizika). Besilaukiančios vyresnio amžiaus moterys dažniau skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, nutukimu, diabetu, sąnarių ir kitomis ligomis. Nėštumo metu organizmas patiria stresą, dideles hormonų permainas, o jaunas organizmas su šia hormonų audra susidoroja lengviau.

Be to, vėlyvas gimdymas pavojingas ir būsimam kūdikiui. Pirmąkart gimdančioms 30-etėms gresia sunkesnis gimdymas, rizika susilaukti vaikučio su Dauno sindromu išauga 9 kartus, o tikimybė, kad gimdymas baigsis Cezario pjūviu – iki 40 proc.

Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau, o nuo 40 ar 42 metų, nusilpus kiaušidžių veiklai, ši galimybė beveik išnyksta. Tuomet galima rekomenduoti imti donorinę kitos moters kiaušialąstę. Vyresnio amžiaus moteriai persileidimo, vaisiaus pernešiojimo, kraujavimo ir kūdikio apsigimimo tikimybė taip pat yra didesnė.

Štai Teksaso universiteto mokslininkai, kurių tyrime dalyvavo 2200 moterų, tvirtina, jog 34 metai yra tinkamiausias moters amžius susilaukti pirmagimio. Teigiama, kad šiuo laikotarpiu būna optimaliai subalansuota moters sveikata ir materialinė gerovė. Pasak tyrimo vadovo, pagimdžiusi būdama 34 metų, moteris jausis sveikesnė ir atjaunėjusi 14 metų, palyginus su ta gimdyve, kuri susilaukė pirmagimio būdama 18 metų.

Prieš

O kai kurie mokslininkai teigia, kad vėlyvas gimdymas – neabejotina nauda. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, jei moteris susilaukė vaiko būdama virš keturiasdešimties, didesnė tikimybė, kad jos gyvenimo trukmė pailgės. Vis dėlto kol kas tiksliai nenustatyta, kokios priežastys tai lemia.

Kad egzistuoja ryšys tarp vėlyvo gimdymo ir ilgesnės gyvenimo trukmės, atrado Jutos universiteto mokslininkai. Maža to, jie išsiaiškino, kad ilgiau gyvena ne tik tokios moterys, bet ir jų artimi giminaičiai, pavyzdžiui broliai.

Kaip teigia tyrimui vadovavęs profesorius Kenas R. Smithas, jei moteris iš jūsų šeimos gimdė būdama vyresnio amžiaus, didelė tikimybė, kad ir jūsų gyvenimas bus ilgesnis.

Norint įvertinti savo šansus tapti ilgaamžiu reikėtų sužinoti, kiek moterų jūsų giminėje susilaukė vaikų būdamos vyresnio amžiaus. Anot mokslininkų, vėlyvas gimdymas yra rodiklis, kad egzistuoja tam tikros genetinės priežasties, lemiančios, jog ilgaamžiškumas bus perduodamas iš kartos į kartą.

Mokslininkai ištyrė 1,6 mln. žmonių demografinius ir medicininius duomenis, taip pat – istorinius Monrealio ir Vakarų Ontario (Kanada) universitetų dokumentus apie 1608-1850 metų 400 tūkst. Kvebeko gyventojų. Genetikai padarė išvadas, kad vėlyva motinystė 14-17 proc. sumažina mirtingumo riziką po 50 metų. Taip pat pastebėta, kad vėlai gimdžiusių moterų broliams taip pat 20-22 proc. sumažėja ankstyvos mirties rizika. Vėlyvas gimdymas ir ilgaamžiškumas taip pat siejasi su vėlyva menopauze.
 

Vėlyva motinystė – rizikinga?