Šios intelektualių žmonių ligos gniaužtuose atsidūrė ne vienas prezidentas, ministras ar profesorius. Alzheimerio liga tarsi prakeiksmas nuskamba susirgusiųjų šeimoms. Kada ji prasideda? Kokie jos požymiai? Kaip elgtis? Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius profesorius Valmantas Budrys atmintį pasitikrinti pataria pajutus pirmuosius nusiskundimus. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centre veikia vienintelis Lietuvoje specializuotas Atminties sutrikimų kabinetas, skirtas Alzheimerio ligos ir kitų demencijų diagnostikai bei gydymui.


Trūksta specializuotų kabinetų

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Atminties sutrikimų kabineto tikslas - pacientų, besiskundžiančių atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimais konsultavimas bei ištyrimas, ankstyva Alzheimerio ligos ir kitų demencijų diagnostika bei gydymas.
Kabinete taikomi ne tik įprastiniai nervų sistemos bei pažinimo funkcijų tyrimo metodai, bet taip pat kompiuterizuoti ir neurofiziologiniai pažinimo funkcijų tyrimo metodai, leidžiantys anksčiau ir patikimiau diagnozuoti pažinimo sutrikimus, būdingus Alzheimerio ligai ir kitoms demencijoms.
“Niekuo neatsiliekame nei diagnostikoje, nei gydyme”, - patikino V.Budrys, kai paklausiu jo, kurioje vietoje yra Lietuva, kalbant apie Alzheimerio ligos diagnostiką ir gydymą.
Profesorius sutiko, kad tokių kabinetų reikėtų ir kituose didžiuosiuose miestuose.
“Specializuotas kabinetas yra tik pas mus, bet šiuos sutrikimus diagnozuoja ir gydo ir kitose gydymo įstaigose. Specializuotų kabinetų neabejotinai reikėtų daugiau”, - įsitikinęs V.Budrys.

Serga 30 milijonų
Alzheimeris - dažniausiai senyvo amžiaus žmonių liga. Daugumos ligos atvejų pirminė etiologija nežinoma. Jeigu Alzheimerio liga yra susergama iki 65 m., tuomet ji dažniausiai yra susijusi su genais ir paveldima iš kartos į kartą. Nustatytas Alzheimerio ligos ryšys su Dauno sindromu, ligos atsiradimui gali turėti įtakos patirtos galvos traumos, virusinės infekcijos, arterinė hipertenzija, estrogenų kiekio sumažėjimas moterims po menopauzės, apsinuodijimas aliuminiu.
“Demencija paprastai prasideda vyresniame amžiuje, dažniausiai vyreniame nei 65 metų amžiuje. Jos simptomus patiria apie 5 proc. visų vyresnių nei 65 metų asmenų, o vyreniame nei 85 metų amžiuje jų skaičius padaugėja iki 30 proc.”, - pažymėjo V.Budrys.
Tačiau Alzheimerio liga gali susirgti ir asmenys- iki 65 metų. Tuomet liga greičiau progresuoja, pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimai. Susirgus vyresniam žmogui, progresavimas lėtesnis, pagrindinis simptomas - blogėjanti atmintis.
Tačiau tik maždaug vienas iš tūkstančio žmonių, jaunesnių kaip 65 metų, suserga demencija.
Pasaulyje šiuo metu Alzheimerio liga serga per 30 mln. žmonių. Išsivysčiusiose šalyse, tai trečia pagal dažnį mirties priežastis po vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų.

Ligą pristabdo vaistai
“Alzheimeris - plačiai paplitusi ir intensyviai tiriama liga. Tai didina galimybes padėti sergantiesiems. Vis dėlto išgydyti šios ligos neįmanoma. Pastaraisiais 10-20 metų ligoniai gydomi vaistais, kurie šiek tiek pristabdo ligos progresavimą. Medikamentai neleidžia žemėti sergančiojo funkcijoms, leidžia ilgiau jam pačiam apsitarnauti. Pratęsti normalų sergančiojo gyvenimą bent dvejus-trejus metus - ir tai jau nemažas laimėjimas”, -  kalbėjo V.Budrys.
Tačiau Alzheimerio ligą gydyti vaistais galima tik pirmose stadijose. Vėliau gydymas neefektyvus.
Ligos progresavimą stabdantys vaistai: donepezilis, rivastigminas, memantinas, ginkgo biloba, selegilinas, nicergolinas. Vieno klinikinio tyrimo metu buvo įrdoyta teigiamas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo bei vitamino E poveikis.
Psichiniams simptomams (haliucinacijom, kliedesiams, agresijai, neramumui, nemigai) gydyti skirti vaistai: risperidonas, olanzapinas, buspironas, tiapridalis, gabapentinas, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (sertalinas, citalopramas).
Gydymą dažnai papildo psichoterapija (paciento, taip pat ir jo artimųjų (dažnai jį slaugančių žmonių psichoterapija), savitarpio pagalbos grupės.
Lietuvoje ir pasaulyje gydymui naudojami keli preparatai. Dalis jų kompensuojama 80 proc. Preparatai palengvina paciento būklę.
“Medikamentai kombinuojami tarpusavyje, taip gaunant papildomą efektą. Pacientams tenka vartoti ir smegenų kraujotaką gerinančių bei medžiagų apykaitą gerinančius  preparatus - nootropus. Efektas nėra labai apčiuopiamas. Ypač vyresnio amžiaus žmonės turi labai daug ligų, susijusių su kraujotakos sutrikimais. Retas neturi nusiskundimų, susijusių su galvos skausmais”, - pažymėjo V.Budrys.
Taip pat gydoma arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas.
“Tačiau nėra vieno recepto, kuris nurodytų, ko nedaryti, kad būtų galima išvengti Alzheimerio ligos”, - apgailestavo V.Budrys.

Labai svarbu tinkama slauga
Anot profesoriaus, sergančiojo Alzheimerio liga gyvenimą pratęsti gali ir tinkama jo slauga.
“Suaugusieji, sergantieji gilia demencija tampa tarsi naujagimiai - jiems būtina priežiūra 24 valandas per parą, jie negali patys apsitarnauti. Tai - labai sudėtinga ir pareikalauja iš prižiūrinčiojo labai daug psichinių ir fizinių jėgų. Sergantįjį prižiūrintis asmuo dažnai nebegali dirbti”, - kalbėjo V.Budrys.
Be to, stipriai pasikeičia sergančiojo Alzheimerio liga charakteris: ligoniai neretai tampa piktesni, dirglesni - tampa sunku būti su tokiais artimaisiais, kiekvienas nemalonus elgesys ima sulaukti atsako. Todėl labai svarbu suprasti, kad tai - liga
Sergant Alzheimerio liga, nyksta tam tikros smegenų struktūros, todėl liga progresuoja. Žmogus nemiršta, bet sudaromos sąlygos vystytis kitoms ligoms, susijusios su nejudrumu, imobilizacija.
“Todėl ligonių slauga labai daug reiškia - ji iš dalies lemia, kokia bus baigtis: greitesnė ar ilgesnė. Sergančiajam Alzheimerio liga reikalinga visapusiška slauga. Reikia stebėti, kad nepaliktų įjungtos dujinės plytelės, neišeitų iš namų ir nepasiklystų, nes gali neberasti kelio atgal. Taip pat prisideda sunkaus ligonio slauga - pragulos, maitinimas, plovimas, aprengimas. Be to, atsiranda ne tik dermatologinių pakitimų, bet pacientą ima kamuoti kliedesiai, jis ima priešintis. Priežiūra - kaip kūdikio, tik suaugusįjį kur kas sunkiau pajudinti”, -  kalbėjo V.Budrys
Geriausia tokio ligonio priežiūra - slaugos namuose. Tačiau ten trūksta vietų, be to tokia slauga kainuoja. Be to, artimiesiems apsispręsti trukdo ir plačiai visuomenėje įsišaknijęs požiūris, jog atiduoti artimąjį į slaugos ligoninę - blogas tonas.
“Nors slaugos namai visada pasiruošę priimti ir suteikti reikiamą pagalbą. Kai kuriais atvejais slaugos ligoninėje pacientas gali gauti daugiau dėmesio ir atsidurti geresnėse sąlygose, negu gyveno visą savo gyvenimą. Tačiau, be abejo, jei tik yra galimybė - niekas geriau ligonio nepaslaugys, negu artimieji. Tačiau ištisą parą būti namuose ir rūpintis sergančiuoju gali ne kiekvienas”, - sakė V.Budrys.

Tarp kitko

Būtina stebėti artimąjį
Kaip atskirti, kada natūrali senatvė, o kada jau pirmieji Alzheimerio ligos simptomai?
“Reikia stebėti šeimos narį. Natūralu, kad į senatvę silpsta atmintis - 80-etis neprisimena taip gerai kaip 18-metis, sulėtėja reakcijos, fizinės ir protinės galimybės, mąstymas. Tačiau jei pastebėjote, kad atminties sutrikimai pradeda dominuoti - artimasis to paties klausia dešimt kartų, nors prieš minutę jam pateikėte atsakymą, pradeda nesiorientuoti, nedelsiant kreipkitės į specialistą. Jis nuodugniai ištirs ir parinks reikiamą gydymą”, - patarė V.Budrys.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad paprastai patys sergantieji Alzheimerio liga nesiskundžia atminties sutrikimu. Dažniau - galvos skausmais, jos svaigimu, širdies skausmu.
“Jei pacientas skundžiasi atmintimi, paprastai įvardijami kitokie sutrikimai. Atmintis sutrinka prie begalės kitų ligų. Dauguma jų gali būti laikini, trumpai besitęsiantis, nes žmogus tiesiog pavargęs, neišsimiegojęs”, - pažymėjo V.Budrys.
Tačiau ilgainiui pastebėjus pasikeitusį artimojo elgesį, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą. Kuris ištirs ir paskirs veiksmingiausią gydymą.

Lietuvos sveikata

Kodėl neprisimename?