Išgirsti diagnozę, jog susirgai vėžiu – daugumos žmonių baimė. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, visoje Lietuvoje kasdien beveik 50 žmonių išgirsta, kad jie susirgo vėžiu.

Vienas iš Lietuvos sveikatos programos tikslų buvo sumažinti piktybinių navikų sergamumą bei mirtingumą, tačiau per 12 programos metų to nepavyko padaryti. Tiek Lietuvoje, tiek Kauno mieste gyventojų sergamumas piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo jų nuolat didėja, nors daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių ES šalių šie rodikliai jau pradeda mažėti.

Moterys onkologinėmis ligomis serga dažniau nei vyrai. 2009 metais Kauno mieste naujų vėžio atvejų buvo užregistruota 2440 vyrams bei 6054 moterims. Daugiausiai gyventojai serga priešinės liaukos, krūties, odos, gimdos kaklelio ir kitais piktybiniais navikais.

Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per paskutinius metus Kauno mieste buvo registruota apie 200 naujų priešinės liaukos vėžio atvejų. 2007 metais iš 1000 gyventojų prostatos vėžiu sirgo 3,5 vyrai, o 2009 metais - 3,8.  Ligos atsiradimo priežastys nėra aiškios, tačiau teigiama, kad yra keli rizikos faktoriai: paveldimumas, mitybos įpročiai - riebus maistas didina tikimybę susirgti, dirbantieji pramonėje ir susiduriantieji su metaliniu kadmiu turi didesnę tikimybę susirgti priešinės liaukos vėžiu.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, net 50–60 proc. prostatos navikų operuojama juos aptikus atsitiktinai ultragarsinio tyrimo metu, kai pacientai net nenujaučia, kad serga onkologine liga. Todėl sveikatos specialistai pataria profilaktiškai pasitikrinti, mat  ankstyvas priešinės liaukos vėžys nesukelia jokių simptomų.

Dažniausiai pasitaikanti moterų vėžio rūšis beveik visose pasaulio šalyse - krūties vėžys, tačiau ji taip pat yra geriausiai ištirta ir labiausiai pasiduodanti gydymui. Apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų pirmiausia atranda pačios moterys arba jų partneriai. Ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, o dažnai neturi ir kitokių simptomų. Viena iš svarbiausių krūties vėžio profilaktikos priemonių – ankstyva diagnozė ir laiku pradėtas gydymas. Kauno mieste 2007 metais krūties piktybinių navikų naujų atvejų užfiksuota 2,8 iš 1000 moterų, 2009 metais šis rodiklis išaugo iki 3,5 atvejų.

Sergamumas odos vėžiu pastaruoju metu sparčiai didėja visame pasaulyje ir Lietuvoje. Odos vėžio galima išvengti – manoma, jog 90 proc. susirgimų sukelia „nematoma saulė“, t.y. ultravioletiniai saulės spinduliai (UV), lengviau prasiskverbiantys pro ozono sluoksnį atmosferoje. Atsižvelgiant į tai odos vėžio profilaktikai ypač svarbi yra apsauga nuo UVA, UVB spindulių ir reguliarios specialistų konsultacijos bei išsamus odos apžiūrėjimas: 20-40 metų žmonėms jų pakanka kartą per 3 metus, o vyresniems kaip 40–ies metų – kasmet.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis ne tik Lietuvoje, Kaune moterys serga dažniau nei vyrai, 2009 metais odos vėžiu sirgo 217 vyrų ir 363 moterys.

Šiuo metu piktybiniai navikai sudaro daugiau nei 20 proc. visų mirties priežasčių, todėl labai svarbu užkirsti kelią jų daugėjimui. Vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, todėl Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad viena iš svarbiausių vėžio profilaktikos priemonių yra ankstyva diagnozė bei laiku pradėtas gydymas.

Medik