Visi norime būti protingi, turėti gerą atmintį. Bet ką daryti, kad galva dirbtų geriau? Vieni teigia, kad smegenys yra tarsi raumuo, kurį galima treniruoti. Kitų manymu, galimybės lavinti smegenis yra ribotos. O kaip yra iš tiesų?

Daugeliui žmonių kelia siaubą mintis, kad metams bėgant protas silps, juos baugina galimybė susirgti senatvine silpnaprotyste. Tačiau neurologai ir kiti mokslininkai ramina: laikantis kai kurių taisyklių, protiniai gebėjimai išliks tokie patys visą gyvenimą, o galbūt net yra įmanoma juos ugdyti. Ir vyresni žmonės gali išlaikyti protingą ir kūrybingą galvą ir užkirsti kelią lėtam intelekto nykimui. Kaip tą padaryti? Šia tema daug ginčijamasi ir sklando daugybė mitų. Plačiai reklamuojamas būdas proto žvalumui išsaugoti yra smegenų lavinimas ir treniravimas, nors jo poveikis itin abejotinas. Tačiau knygos apie proto lavinimą ir kompiuteriniai žaidimai su kryžiažodžiais ir sudoku yra populiarūs kaip niekad. Pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų gamybos koncernas “Nintendo” Europoje kiekvieną savaitę parduoda iki 60 000 kompiuterinių programų “Dr.Kavasimos smegenų treniruotė”. Vieni specialistai pirmenybę teikia smegenų lavinimo programoms, kiti mokslininkai pasisako už gyvenimo būdo keitimą. Apie smegenyse vykstančius procesus pasakojama pernelyg daug nesąmonių, tokie mitai atkakliai gyvuoja ir gali būti net pavojingi. Supažindiname su labiausiai paplitusiais mitais apie intelektą ir daugumos mokslininkų rekomenduojamais būdais išsaugoti šviesų protą.

Smegenis galima treniruoti kaip raumenis

Šiuo metu kilo vadinamųjų smegenų treniravimo programų bumas. Amerikoje yra smegenų sporto centrų, kuriuose žmonės eilėmis sėdi prie kompiuterių ir žaisdami įvairius kompiuterinius žaidimus bando gerinti intelektą. Neurologų ir gerontologų blogoji naujiena: nėra pratybų, kurios žmogų padarytų protingesnį. Geroji: tam tikras smegenų funkcijas galima puikiai lavinti. Tarkime, jei reguliariai atmintinai mokysitės žodžių sekas, ištobulėsite būtent šioje srityje. Iki šiol moksliškai nepatvirtinta, kad sudoku gerina darbinę atmintį arba suvokimo greitį. Spręsdami sudoku, tiesiog geriau išmoksite spręsti sudoku, ir tiek. Be specialių treniruočių programų, galvą galima treniruoti ir kitaip - mokantis užsienio kalbų, muzikuojant arba palaikant socialinius kontaktus. Be to, proto pajėgumas labai priklauso nuo fizinės sveikatos, ypač kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje.

Meditacija ramina galvą

Medituojantys žmonės atrodo tokie tylūs ir ramūs, kad sunku įsivaizduoti, jog jų smegenyse kas nors vyksta. Nieko panašaus. Skenuodami smegenis ir matuodami jų elektros impulsus mokslininkai nustatė, kad medituojančių vienuolių galvose vyksta daugiau procesų nei besiilsinčių asmenų. Vienuolių galvose ypač aktyvios buvo gama bangos, siejamos tiek su transcendentiniais potyriais, tiek su kognityviniais gebėjimais. Antroji išvada, kurią daro smegenų tyrinėtojai: medituojant smegenų medžiagoje vyksta pakitimai. Po kelių savaičių reguliarios meditacijos įvairiose smegenų zonose padidėja nervinių ląstelių tankis, teigia amerikiečiai mokslininkai; gali būti, kad medituojant net užauga papildomos nervų ląstelės.

Su muzika mokytis lengviau

Mokiniai dažnai tvirtina, kad klausantis radijo ar muzikos įrašų mokytis lengviau. Tačiau ir dažname biure dudena muzika ir šmaikštauja laidų vedėjai. Tai nėra labai gerai, aiškina Ciuricho universiteto neurofiziologijos profesorius Lucas Jenkė (Lutz Jaencke): “Klausytis ir mokytis yra dvi skirtingos veiklos rūšys. Jomis užsiimti lygiagrečiai yra nenaudinga, nes paprastai nepastebimai labiau įsijaučiama į muziką, o tai vyksta mokymosi sąskaita. Tiesa, jei besimokantysis pavargsta ir nebejaučia paskatų mokytis, nedidelė muzikos dozė gali padėti. Bet geriau padaryti trumpą pertraukėlę, pasiklausyti muzikos, o paskui vėl žvaliai kibti į darbą. Popmuzika ir svetimų kalbų žodžiai nedera, tuo tarpu tapant muzika tikrai gali įkvėpti”.

Ko Jonukas neišmoko, Jonas niekad nebeišmoks

Zigmundas Froidas (Sigmund Freud), žmogaus psichikos specialistas, gydė net, regis, beviltiškus ligonius. Tik senyvus žmones jis laikė nepagydomais, nes jiems esą paprastai trūksta “dvasinių procesų plastiškumo”, t.y. jų nebeįmanoma pakeisti. Tuo tarpu šiandien psichoterapeutai teigia, kad vyresnius, per 50 metų žmones, kaip tik itin lengva gydyti. Studijos rodo, kad žmonės gali mokytis iki žilos senatvės. Netiesa ir tai, kad vietoj žuvusių smegenų ląstelių naujų neatsiranda. Atrodo, smegenys keičiasi visą gyvenimą, tik reikia joms duoti darbo, ir kuo įvairesnio.

Mocarto muzika didina intelektą

Ypač internete dažnai galima rasti teiginių, kad Mocarto muzikos klausymasis palankiai veikia intelektą. Tačiau pamirštama, kad šį poveikį tyrusių psichologų išvadose kalbama apie erdvinį ir vizualinį suvokimą, jokiu būdu ne apie intelekto koeficientą. Be to, tariamasis Mocarto efektas pasireiškė lyginant su ramybės ir atsipalaidavimo sąlygomis. Mokslininkai teigia, kad kai kada Mocarto efektas pasireiškia, bet tuomet jį galima paaiškinti didesniu smegenų aktyvumu ir geresne tiriamųjų asmenų nuotaika. Atitinkamai būtų galima kalbėti ir apie Šuberto efektą, Stiveno Kingo arba kavos efektą.

Tabletės pažadina protą


Smegenis stimuliuojančių preparatų poveikis gebėjimui mokytis ir darbingumui yra ginčytinas. Pavyzdžiui, vartojant preparatą ritaliną didėja ne tik atidumas, bet ir impulsyvumas. Pernelyg skubėdami atsakyti, “dopingą” vartojusieji asmenys testuose pasirodė blogiau už kontrolinę grupę. Neteisingas ir teiginys, kad smegenų dopingas nepasižymi šalutiniu poveikiu: stimuliuojančio preparato “Modafinil” gamintojas 2007 m. išsiuntinėjo visiems gydytojams raštą, kuriame pripažino, kad vartojant šiuos vaistus galimos gyvybei pavojingos reakcijos ir haliucinacijos, manijos ir net mintys apie savižudybę. Buvo išvardyta ir daugiau galimų šalutinių poveikių - galvos skausmai, miego sutrikimai, nervingumas, regos ir virškinimo sutrikimai, padidėjusi insulto rizika bei psichikos sutrikimai.

Skubant mokslai geriau lenda į galvą


Daugelis studentų mokytis pradeda prieš pat įskaitas ir egzaminus, nes mano, jog įtampa dėl laiko stokos privers dirbti efektyviau. Bet gal jie tiesiog niekad nepabandė mokytis kitaip? Šiaip ar taip, mokslininkai primygtinai rekomenduoja mokytis be įtampos. Apėmus stresui, organizme išsiskiria įvairūs hormonai, kurie didina organizmo pasirengimą judėti, kovoti arba bėgti. Vidutinis streso lygis visai gali pozityviai paveikti mokymosi procesą ir nekenkia per egzaminus, aiškina psichologai. Tačiau peržengus tam tikrą ribą mokomoji medžiaga taip gerai nebeįsimenama. Todėl tėvai ir mokytojai turėtų stengtis besimokantiems vaikams nedaryti psichinio spaudimo. Atsipalaidavimas ir ramybė pirmiausia padeda sprendžiant sudėtingus uždavinius.

Cukrus - nervų maistas


Pamačius eiles prie saldumynų automatų universitetų bibliotekose, gali kilti mintis, kad teisybės čia yra. Mitybos specialistai teigia, kad viskas priklauso nuo dozės. Kaip įrodo eksperimentai su žiurkėmis, per daug cukraus ir riebalų smegenims kenkia. Atrodo, kad svarbesnis už papildus, cukrų ir panašiai smegenims yra vanduo: vienas du litrai per dieną didina protinį darbingumą.

iMed