Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) pataria: jei norite, kad maisto papildas patenkintų Jūsų lūkesčius, visų pirma turite atidžiai perskaityti jo etiketę. VVSPT specialistai atkreipia dėmesį į keletą atvejų, kai pirkėjas dėl savo nedėmesingumo gali apsigauti.

1. Rekomenduojamos paros normos (RPN)

Valstybės institucijos, tarp jų ir VVSPT, rūpinasi, kad į Lietuvos rinką nepatektų maisto papildai, kuriuose yra Europos Sąjungos teisės aktuose neleidžiamų medžiagų. VVSPT specialistams tenka susidurti su maisto papildais, kuriuose yra daug įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų, bet jų kiekis toks mažytis, kad jokio poveikio organizmui negali padaryti. Pasitaiko atvejų, kai mineralinių medžiagų ar vitaminų kiekis ženkliai viršija rekomenduojamas paros normas. Tad nusprendus įsigyti maisto papildą patartina pasidomėti, kokios yra jų sudėtyje esančių medžiagų rekomenduojamos paros normos. Vitaminų ir mineralinių medžiagų normas galima rasti VVSPT puslapyje.

Kiekvieno maisto papildo etiketėje būtinai turi būti nurodyti maistinių ar kitokių medžiagų, turinčių mitybinį ar fiziologinį poveikį, kiekiai, esantys siūlomame suvartoti per parą maisto papildo kiekyje. Pavyzdžiui, jei etiketėje yra rekomenduojama išgerti 1 kapsulę per dieną, turi būti aiškiai nurodyta, kiek 1 kapsulėje yra „veikliųjų medžiagų“ (pavyzdžiui, vitaminų). Taip žinosite, kiek medžiagų galite gauti per parą vartodami vieną ar kitą maisto papildą. Tai ypač svarbu, jei vienu metu vartojate kelis maisto papildus ir yra tikimybė, kad kai kurių medžiagų galite perdozuoti.

2. Užrašas „Maisto papildas“

Vartotojus gali suklaidinti vaisto ir maisto papildo pakuotės bei pavadinimo panašumas. Kartais maisto papildo pavadinimas nuo vaisto skiriasi vienu žodžiu, pavyzdžiui, prie įprasto vaisto pavadinimo pamatę žodelį „Forte“, „Mega“ ar kitokius galėtume tikėtis, kad tai tas pats įprastas vaistas, tik „stipresnis“. Tačiau taip nebūtinai turi būti – tai gali būti ir maisto papildas, kuris net neskirtas gydyti, o tik papildyti mitybą. Taigi būtina „pamatyti“ ne tik preparato pavadinimą, bet ir šalia esantį užrašą „Maisto papildas“.

3. Pasikeitusi sudėtis

Maisto papildų gamyba ir patekimas į rinką nėra taip griežtai reglamentuotas kaip vaistų, taigi jų gamintojai turi kur kas daugiau laisvių. Europos Sąjungos teisės aktai nedraudžia keisti maisto papildo sudėties apie tai papildomai neinformuojant vartotojų: visa informacija apie papildo sudėtį turi būti pateikiama etiketėje. Taigi gali būti ir taip, kad maisto papildo, kurį vartojote daug metų, sudėtis pasikeitė ir jame atsirado medžiagų, kurioms Jūs, pavyzdžiui, esate alergiškas. Tai sužinosite tik atidžiai perskaitę etiketę.

4. Augalai

Dalies maisto papildų sudėtyje yra įvairių egzotinių augalų, kurių poveikis yra moksliškai neįrodytas. Be abejo, Lietuvoje tradiciškai vartojami augalai, tokie kaip ramunėlė, čiobrelis ar kt., vartotojams bei medikams yra pažįstami ir priimtini, tačiau pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo maisto papildai, kurių sudėtyje yra augalų, augančių Indijoje, Kinijoje, Afrikoje ir kituose kraštuose. Apie jų saugą ir poveikį sveikatai dažnai nėra pakankamai informacijos. Taip pat nėra informacijos ir atliktų tyrimų, kaip organizmą veikia produktai, kurių sudėtyje yra 10–20 įvairių žolinių preparatų, kaip jie reaguoja vienas su kitu.

5. Sveikatingumo teiginiai

Reikia prisiminti, kad maisto papildai yra skirti papildyti įprastą mitybos racioną , o kartais etiketėje pasitaikantys užrašai „kepenims“, „sąnariams“ nereiškia, kad produktai yra skirti kepenų ar sąnarių ligoms gydyti. Maisto papildų etiketėse yra draudžiama rašyti apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, tačiau kai kurie gamintojai stengiasi bent jau netiesiogiai apie jas užsiminti. Užrašas „kepenims“ nebūtinai turi reikšti, kad preparatas gydys kepenis – jis gali būti skirtas tik normalioms kepenų funkcijoms palaikyti. Šios painiavos išvengsite ir neapsigausite, jei prisiminsite, kad joks maisto papildas nėra skirtas gydymui.

6. Kalba

Maisto papildai turi būti paženklinti valstybine kalba. Ypač į tai reikėtų atkreipti dėmesį perkant maisto papildus internetu. Jei taip nėra, galima įtarti, kad maisto papildu prekiaujama nelegaliai.

Kontaktai žiniasklaidai:

Lina Biekštaitė,
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
vyr. specialistė (ryšiams su visuomene)
el. p. lina.biekstaite@vvspt.lt
tel. (8 5) 277 8036

Kiti panašūs staripsniai:

Papildai nepadeda sutrikusiam virškinimui 

Medikas: maisto papildai? Patarčiau išmesti