Vyrai, tikrinkitės savo sveikatą, nes esate mums svarbūs

Gerybinė prostatos hiperplazija arba prostatos išvešėjimas, kartais dar vadinamas hipertrofija – viena dažniausių prostatos ligų. Teigiama, kad ja serga maždaug pusė šešiasdešimtmečių ir beveik visi aštuoniasdešimtmečiai. Tai gana delikati tema, todėl dėl šios ligos kyla ne viena problema. Vyrai vengia laiku pradėti gydymą ir gali metų metus ignoruoti atsirandančius šlapinimosi sutrikimus, o tai, savo ruožtu, tik didina ligos sukeliamų komplikacijų riziką, nuolat blogina gyvenimo kokybę ir kėsinasi ne tik į miego, bet ir į lytinio gyvenimo gerovę.

Amžius – svarbiausias faktorius

Ne paslaptis, kad tokios patologinės būklės, kaip gerybinis prostatos išvešėjimas, išsivystymą ir progresavimą nulemia vyro amžius. Kuo amžius vyresnis, tuo gerybinės prostatos hiperplazijos diagnozių dažnis didesnis. Pavyzdžiui, stebima tokia tendencija, kad su kiekvienu prabėgusiu dešimtmečiu vis daugėja vyrų, kurie skundžiasi apatinių šlapimo takų sutrikimais ir skaičius gali paaugti beveik dvigubai. Tarkime, jei kas penktas ar kas ketvirtas penkiasdešimtmetis retkarčiais patiria šiokių tokių nepatogumų, kylančių šlapinantis, tokį su šlapinimusi susijusį diskomfortą įvardija jau net kas trečias ar net kas antras šešiasdešimtmetis. Statistika rodo, kad chirurginio gydymo dėl gerybinio prostatos išvešėjimo prireikia maždaug trisdešimčiai procentų vyrų. Kuo vyresnis vyro amžius ir kuo labiau pažengusi liga, tuo operacijos tikimybė didesnė.

Liga sukelia varginančius šlapinimosi sutrikimus

Dėl tam tikrų organizme vykstančių pokyčių, sukeliančių prostatos audinių vešėjimą ir jos tūrio didėjimą bei lygiųjų raumenų tonuso pakitimus, kyla taip vadinamų apatinių šlapimo takų simptomų, kurie gali būti skirstomi į keletą grupių:

  • Dirginantys ligos požymiai apima itin dažną dieninį ir naktinį šlapinimąsi; skubų, impulsyvų ir neatidėliotiną norą šlapintis; skausmą, deginimą ir diskomfortą šlapinimosi metu; šlapimo nelaikymą. Vyrus itin vargina naktinis šlapinimasis ir šlapimo nelaikymas – tai vienos dažniausių priežasčių, dėl kurių jie kreipiasi į šeimos gydytojus ar gydytojus urologus.
  • Obstrukciniai arba su kliūtimis susiję ligos požymiai apima silpną ir nutrūkstančią šlapimo srovę, kuri gali tapti panaši į lašėjimą; sunkumus, norint pradėti šlapintis ir tai, kad vyrui prireikia stengtis ir įtempti pilvo raumenis, kad jis galėtų pradėti šlapintis.
  • Gali kamuoti ir simptomai, atsirandantys po kiekvieno šlapinimosi – tai dar kurį laiką trunkantis lašėjimas į apatines kelnes ar pojūtis, kad nebuvo pilnai pasišlapinta. Šis pojūtis praneša apie tai, kad šlapimo pūslėje vis užsilieka šiek tiek šlapimo, o šis liekamasis tūris ilgainiui gali tapti vis didesnis. Tai negerai, nes didėja pasikartojančių šlapimo takų infekcijų, lėtinio ir ūminio šlapimo susilaikymo, inkstų akmenligės ir inkstų nepakankamumo rizika.

Pagal tai, kokie simptomai vyrauja, gali būti paskiriamas individualiai pritaikytas gydymas. Yra keletas vaistinių preparatų grupių. Cheminės prigimties preparatai gali būti derinami su tradiciniais augaliniais vaistiniais preparatais – taip gaunamas daugialypis poveikis ir paciento gyvenimo kokybė reikšmingai pagerėja. Dėl šios priežasties gydymo atidėlioti nereikėtų – kam kentėti šlapinimosi sutrikimus, jei galima gyventi be jų.

Profilaktinių patikrinimų vaidmuo – labai didelis

Kiekvienam reikėtų žinoti, kad nuo penkiasdešimties metų urologo kabinete reikėtų lankytis bent kartą per metus. Ir tai svarbu ne tik dėl galimos gerybinės prostatos hiperplazijos vystymosi stebėjimo, bet ir dėl kitų dažniausių prostatos ligų – priešinės liaukos uždegimo ir vėžio. Būtent prostatos vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas, nustatomas vyriškosios lyties atstovams ir kai kurie jo simptomai gali būti itin panašūs į gerybinės prostatos hiperplazijos sukeliamus simptomus. Vyrai raginami rūpintis savimi. Jei jie to nedaro, būtina juos padrąsinti – tuo turėtų pasirūpinti jų mylimosios, mamos, dukterys, anūkės, seserys ir t.t. Laikas svarbus ir dėl to, kad onkologinės ligos neretu atveju vystosi be jokių pastebimų požymių, tad profilaktiniai patikrinimai įgauna tik dar didesnę prasmę.