Infarktas ilgą laiką buvo laikomas vyriška liga. Tačiau pastaruoju metu atsigręžta ir į moteris. „Kuo skiriamės nuo vyrų? Turime anatomijos skirtumų – kairiojo skilvelio masė 10 proc. mažesnė negu vyrų, siauresnės ir smulkesnės vainikinės arterijos. Skiriasi gyvenimo būdas, ligų simptomai. O baisiausia, kad iki šiol vyriška liga laikytas infarktas nusineša vis daugiau moterų gyvybių“, - sako Vilniaus universiteto Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė ir Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė. 

- Širdies ir kraujagyslių ligos pasaulyje įvardijamos kaip žudikės „numeris vienas“. Tiesa, dažniau su šiomis ligomis siejami stipriosios lyties atstovai. Ar tai reiškia, kad moterys serga rečiau, nes iš prigimties yra labiau linkusios įsiklausyti, ką sako organizmas?

 
- Širdies kraujagyslių ligos svarbios tiek vyrams, tiek moterims. Tačiau reikia pripažinti, kad ilgą laiką buvo manoma, jog infarktas ar insultas yra vyriška liga. Net klinikiniuose tyrimuose pagrindiniai tiriamieji buvo vyrai. Vyrų sergamumas ir toliau išlieka opi problema, tačiau moterys peržengusios tam tikrą amžiaus ribą širdies ir kraujagyslių ligomis serga dažniau, o pagal mirštamumą vyrus net pralenkia. Skirtumas tik tas, kad vyrai serga dešimčia metų jaunesni, liga juos užklumpa staiga, be perspėjančių išankstinių ženklų. „Vyriški infarktai“ neretai baigiasi staigia mirtimi.
 
- Kodėl tik dabar atkreiptas didesnis dėmesys į dailiosios lyties atstoves? 
 
- Nes moterų gyvenimo trukmė, lyginant su vyrų, gerokai ilgesnė. Todėl buvo manoma, kad šios ligos - ne jų bėda. Be to, širdies ir kraujagyslių ligos jas dažniausiai užpuola peržengus 60-65 metų ribą, gerokai vėliau nei vyrus. Dailiosios lyties atstoves iki menopauzės saugo moteriškas hormonas estrogenas. Tačiau po jos, moterų mirtingumo kreivė nuo širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai šoka į viršų. 
Tačiau jei moteris iki menopauzės serga tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, taip pat gausiai rūko kartu vartoja hormonines kontraceptines piliules, - rizika padidėja labai ženkliai, ir susirgti jos gali anksčiau.
  
- Užsiminėte, kad skiriasi ne tik moterų ir vyrų širdis, bet ir ligos eiga. Kuo?
 
- Kraujagyslės, maitinančios moters širdį yra plonesnės, vingiuotesnės. Jas sunkiau invaziškai gydyti. Sunkiau išplėsti, įvesti stentą. Taip pat moterų klinikiniai simptomai nėra tokie aiškūs, sunkiau diagnozuoti, todėl dažniau pavėluojama, o gydant kyla daugiau komplikacijų. Tačiau tai, nereiškia, kad pamiršome vyrus ar jų problemos neaktualios. Greičiau, tai nedidelė gudrybė.
 
- Kalbate apie šiuo metu per visą šalį vilnijančią „Raudonosios suknelės“ kampaniją?
 
- Taip. Lietuvoje vyrai miršta neįtikėtinai anksti. Pilni skyriai keturiasdešimtmečių, penkiasdešimtmečių, jau nekalbu apie vyresnius. O kas gi šeimoje terorizuoja vyrą, tarkim, dėl rūkymo? Žinoma, kad moteris eina iš paskos ir bamba : „Kada mesi“, „Kaip tu smirdi tom cigaretėm...“ ir panašiai. Juk būna, kad vyras paklauso. Šeimoje dažniausiai nuo moters priklauso, kaip namiškiai maitinsis, nes ji perka maistą parduotuvėje, taip pat ir kaip aktyviai leisime laisvalaikį. Todėl ir dabar daugiau kalbėdami apie moterims gresiantį pavojų stengiamės per jas paveikti ir vyrus. Juk ne be reikalo viena širdies vainikinių kraujagyslių yra vadinama našlių arterija. Rūkaliams ji užsikemša labai greitai, o to pasekmė - ankstyva mirtis. Estijoje ir Latvijoje pasitikrinti širdį kviečiami jauni vyrai, nes daugėja besiskundžiančių širdies negalavimais, tačiau bendra šalių problema, kad stipriosios lyties atstovus sunku prisikviesti pasitikrinti. Kaip sakoma, susizgrimba, kai jau būna per vėlu. 
 
- Lietuvoje vyksta „Raudonosios suknelės“, JAV „Go red for woman“, Vakarų Europoje „Red alert for women“ kampanijos. Ar jos visur skirtingos, ar jas vienija viena mintis?
 
- Taip, tai yra viena ir ta pati švietėjiška kampanija, pradėta Amerikos širdies asociacijos. Tiesiog kiekvienas regionas prisitaiko ją sau. Iš daugelio šalių Lietuva prisijungė vėliausiai. Kampanijos metu moteris kviečiame nelikti abejingas, mylėti ir saugoti save. O, kad širdelė nesustreikuotų, ateiti ir pasitikrinti, kartu už rankos atsivesti ir savo vyrus. 
Mes nesiruošiame gąsdinti, nes tuomet viskas išeina priešingai. Širdies ir kraujagyslių ligos yra žudikas, bet mes galime jų išvengti, viskas mūsų rankose. Iki 80 procentų šių ligų galima išvengti taikant paprasčiausias prevencines priemones. Kokias, plačiau skaitykite www.raudonasuknele.lt
Šios pavasarinės kampanijos metu neapsiribosime vien tik šia akcija. Rudenį, minint Tarptautinę širdies dieną, stengsimės pritraukti ne tik moteris ir vyrus, bet ir vaikus. Tiksliau - šeimas. Rugsėjo 29 dieną minėsime Pasaulinės širdies dieną, kurios šių metų šūkis „Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija moterims ir vaikams“. Juk dabar dažnai kalbame apie šeiminį nutukimą, fizinio aktyvumo nebuvimą. Vaikystėje suformuotus įpročius vėliau labai sunku pakeisti. Todėl dėmesys turi būti atkreiptas ir į vaikus. 
 
- Prieš savaitę viešėjote Estijoje „Baltijos aterosklerozės konferencijoje“. Kaip kaimynams sekasi kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis?
 
- Estams sergamumą ir mirtingumą pavyko pristabdyti. Jų kreivės po truputį leidžiasi žemyn, tuo tarpu mūsų – statistiniai rodikliai nedidėja. Klausiate, kaip jiems pavyko tai padaryti? Pirminių prevencijos programų pagalba. Jos vykdomos visose šalyse. Estai šią programą pradėjo prieš daugiau nei dešimt metų, latviai - šiek tiek vėliau, o mes dar tik žengiame pirmuosius žingsnius. Programa vykdoma šeštus metus, norinčiųjų pasitikrinti skaičius kasmet auga, viliuosi, kad po gero dešimtmečio ir mes galėsime pasidžiaugti sumažėjusiu sergamumu. 
 
- Jei neklystu, suomiams vykdant Šiaurės Karelijos projektą pavyko mirštamumo rodiklius sumažinti iki 75 procentų. Gal mes galėtume iš jų pasimokyti? 
 
- Suomiai pritaikė paprasčiausias priemones. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas kraujospūdžiui, cholesteroliui, mitybai, rūkymui ir fiziniam aktyvumui. Be to, bendrai kovai susivienijo medikai, žiniasklaida, maisto pramonė ir valstybinės institucijos. Mums, medikams, vieniems be paramos ir Nacionalinės programos sunku suvaldyti situaciją.  
 
- Kalbėdami apie širdies ir kraujagyslių ligas vis dažniau akcentuojame fizinį aktyvumą. Jei kiekvienas mūsų sportuotume, sergamumą pavyktų sumažinti?
 
- Tai tikrai nepakenktų. Svetur fizinis aktyvumas daugeliui suprantamas kaip būtinybė, bet tai visiškai nereiškia, kad dabar visi turi šturmuoti sporto klubus. Svarbiausia, jausti malonumą, o būdai gali būti patys įvairiausi. Vienam patiks aplink namą važinėtis dviračiu, kitam - bėgioti, trečiam - prakaituoti sporto klube. Svarbiausia, per dieną pajudėti bent trisdešimt minučių, keturis, penkis kartus per savaitę. O aktyvi fizinė veikla saugos ne tik nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gaminsis ir džiaugsmo hormonai. 
Be to, kiekvienas turi žinoti savo kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio kiekį, kūno masės indeksą bei pagalvoti apie rūkymo žalą, sveikesnę mitybą. Gal iš tikrųjų ta cigaretė menkas malonumas?
 
Tarp kitko:
 
Europoje moterys gyvena vidutiniškai 6 metais ilgiau nei vyrai, Lietuvoje – apie 11 metų. Europoje 55 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ištinka moteris, o didesnė rizika sirgti pasireiškia vyresnėms kaip 50-ies metų moterims. Tačiau tik trečdalis moterų žino, kad širdies ligos yra viena didžiausių jų sveikatos problema, ir dauguma iš jų nesieja šios sveikatos problemos su rizikos veiksniais, tokiais kaip cholesterolio ir arterinio kraujospūdžio padidėjimas ar asmenine išeminės ligos išsivystymo rizika.
Kalbėjosi Evelina Machova
 
Lietuvos sveikata