Ypatingos priežiūros reikalaujantys vaikai

Ypatingos priežiūros reikalaujantys vaikai

 

 Kai kurie vaikai kenčia nuo sunkių įgimtų ar įgytų ligų. Jos visiškai pakeičia vaikų ir visos šeimos gyvenimą. Dažnai tik ilgalaikis, skausmingas ir įkyrus gydymas sudaro pakenčia­mas sąlygas gyventi, nors kartais jis ir neteikia jokių vilčių. Šalia užuojautos ir meilės nelaimingiems vaikams tėvai turi skirti labai daug laiko ir jėgų.  Žinia, kad jūsų vaikas susirgo ilgam, padalija gyvenimą į „prieš tai" ir „po to" ir dažnai pastumia tėvus į gilią psichinę krizę. Nugalėję pirmąjį šoką, tėvai ieško atsakymų į klausimus: Kokios yra gydymo galimybės? Kokios vaiko ateities perspektyvos? Kaip gyventi kiekvieną naują dieną?

 

ŽIV infekcija (AIDS)

 

ŽIV infekcija yra įgytas imuninės sistemos silpnumas, sąlygo­tas ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso). Jis apima kraujo ląsteles, saugančias organizmą nuo infekcijos, ir organizmo atsparumas infekcijoms tolydžio silpnėja.

Virusas dažniausiai plinta per nesaugius lytinius santykius arba per apkrėstą kraują. Žmogaus imunodeficito virusu vaikai beveik visada apsikrečia nuo nėštumo metu infekuo­tos mamos. Nors kraujo testai negali nustatyti paties viruso, tačiau nuo šešių savaičių iki šešių mėnesių po užsikrėtimo kraujyje randami organizmo prieš šį virusą sukurti antikūnai. Pirmieji ligos požymiai išryškėja dažniausiai tik po ilgalaikio latenti­nio laikotarpio. Tai masyvus viduriavimas, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, grybelinė infekcija. Vaikai ypač dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ir ausų infekcinėmis ligomis. ŽIV infekcija yra mirtina liga. Iki šiol nėra nei specifinio gydymo, nei vakcinos nuo jos. Gydytojai vaikui skiria imunoglobulinus, lėtinančius ligos eigą, antibiotikus, naiki­nančius atitinkamą ligos sukėlėją.

 

Autizmas

 

Sąvoka „autizmas" apibūdinamas didelis asmenybės sutriki­mas - vaiko nesugebėjimas dėl neaiškių priežasčių užmegz­ti socialinių kontaktų ir visiškas užsidarymas savyje. Jau kūdikystėje krinta į akis nenormalūs santykiai: kūdikis priešinasi fiziniam kontaktui, nenori būti imamas ant rankų, retai juokiasi. Vyresni autistai nekalba, daro įspūdį, kad neklauso, ir skundžiasi kraštutine aplinkos pasikeitimo baime. Jie susikuria priverstinius elgesio ritualus, vengia kontakto su žmonėmis, bet prisiriša prie daiktų, dažnai agresyviai reaguoja į jiems pasakytus žodžius.

Terapinėmis priemonėmis autistinius vaikus stengiamasi po truputį mokyti kalbėti ir bendrauti su aplinkiniais.  Šios gydomosios pedagoginės pastangos pusei autistinių vaikų neveiksmingos. Jiems, taip pat suaugusiems, reikia nuolatinės psichologinės priežiūros, nes jie nesugeba vieni gyventi.

 

Cistinė fibrozė

 

Cistinė fibrozė (mukoviscidozė) yra paveldima liga, kuriai būdinga sutrikusi kasos, bronchų ir trachėjos gleivinės sekrecijos liaukų veikla. Vietoj skystų gleivių jos išskiria lipnias ir tirštas, kurios užkemša išskiriamuosius liaukų latakus.

Susirgimas pastebimas dažniausiai ankstyvojoje kūdikystė­je, kai kūdikis nustoja žįsti ir pradeda gerti dirbtinį pieną. Tuomet kasa negauna fermentų, reikalingų maisto virškini­mui, ir dėl nepakankamo virškinimo ar visiško nevirškinimo išeina didelis kiekis dvokiančių panašių į košę išmatų. Vaikas blogai auga ir vystosi. Tąsios bronchų gleivės sukelia kosulio priepuolius ir yra gera terpė veistis bakterijoms, taigi tokie vaikai dažniau serga bronchitu ir plaučių uždegimu. Cistinė fibrozė įrodoma prakaito testu - sergančiųjų prakai­te randamas padidėjęs druskos kiekis. Cistinė fibrozė nepagydoma, tačiau ją palengvina nuosek­lus simptominis ligos gydymas, kvėpavimo mankšta, medika­mentinis gleivių skystinimas, kasos fermentai, antibiotikai (infekcijų metu).

 

Leukemija

 

Leukemija yra dažniausia vėžinė vaikų kraujo liga. Vaikai visuomet serga ūmine jos forma, kurios metu kaulų čiulpuo­se nekontroliuojamai dauginasi primityvios pradinės vystymo­si stadijos baltieji kraujo kūneliai, išstumdami iš kaulų čiulpų normalias ląsteles ir sutrikdydami jų gamybą. Vaikai išblykšta, dažnai jaučiasi pavargę, neturi apetito, jiems neretai skauda pilvą ir galūnes, odoje atsiranda mėlynių, iš nosies dažnai bėga kraujas. Atlikęs kaulų čiulpų punkciją, gydytojas diagnozuoja ligą. Paskutiniaisiais metais taip pagerėjo gydymo galimybės, kad prognozė tapo reliatyviai gera - pagydoma 70 % ligonių. Vaikus privalo gydyti vaikų gydytojas, turintis specialių žinių apie vėžį. Gydymas trunka ilgai. Nugalėjus leukemiją, reikia nuolat tikrinti kraują, kad kaip tik galima anksčiau gydytojas atpažintų atsinaujinusias vėžines ląsteles.

 

Dauno liga

 

Dauno liga yra dažniausia įgimta chromosomų anomalija. Vietoj 46 chromosomų savo kūno ląstelių branduolyje dauno sindromu sergantis vaikas turi 47 chromosomas. Prie 21-osios poros prisijungusi trečioji chromosoma sukelia būdingus ligos požymius.

Dauno liga atpažįstama jau naujagimiams. Plati kaukolė, toli viena nuo kitos esančios akys, įstriži akių plyšiai, nosie link patrauktas viršutinis vokas - pagal šiuos požymius daunai panašūs į mongolus. Be to, jiems būdinga plokščia, plati nosis, nuolat pravira burna, ilgas liežuvis. Šie vaikai turi krintančias į akį rankas su trumpais pirštais ir plačiais delnais, kurių vidiniu paviršiumi eina skersinė raukšlė. Daunų raumenys suglebę, sąnariai lengvai pasitempia. Pusė šių vaikų turi širdies ydas. Daunai vystosi lėčiau ir fiziškai, ir psichiškai, dažnai serga infekcinėmis ligomis. Suaugę jie lieka nepilnaverčiai ir trumpiau gyvena.

Medikamentinio Dauno ligos gydymo nėra. Dauno liga sergantys vaikai yra labai prieraišūs ir ištikimi. Kantriai mokomi, jie gali vystytis, tačiau tam reikia specialiai parengto mokytojo ar auklėtojo. Vaikui geriausia augti savo šeimoje - namuose jis neturi būti užmirštas. Sąlygos - geros mokyklos ar stacionarai, kuriuose gydomosios pedagogikos gimnastikos ir ergoterapijos priemonės padeda vaikui normaliai vystytis, ir, žinoma, artimi bičiuliai. Daunai pasiekia skirtingą išsivystymo lygį. Kai kuriems reikia kasdienės pagalbos, pavyzdžiui, apsirengiant, valgant, kiti net moka patys naudotis visuomeniniu transportu ir sugeba užsidirbti pinigų nesudėtingu darbu.

 

Krono liga

 

Sergantys Krono liga (ileitu) skundžiasi lėtiniu vis paūmėjančiu žarnų gleivinės uždegimu, kurio priežastis dar tiksliai nežinoma. Dažnai praeina mėnesiai ir metai, kol liga atpa­žįstama, ji neturi būdingų simptomų. Vaikai neturi apetito, neauga, jų svoris didėja labai pamažu, juos dažnai vargina pasikartojantys pilvo skausmai ir vandeningas viduriavimas su gleivėmis ir krauju. Kad patvirtintų diagnozę, apžiūrėda­mas žarną, gydytojas turi paimti gabalėlį audinių mikroskopiniam tyrimui. Vaikus, sergančius Krono liga, gydo specialiai šioje srityje dirbantis gydytojas. Jiems reikia nuolatinio medikamentinio gydymo, iki jie išauga.

 

Hodžkino liga

 

Hodžkino liga (limfogranulomatozė) yra vėžinė limfmazgių liga. Vaikai ja serga retai. Liga prasideda iš lėto: skirtingose kūno srityse padidėja limfmazgiai. Dažniausiai šis susirgimas pirmą kartą nustatomas, kai padidėja ir tampa matomi raktikaulio limfmazgiai, vaikai netenka svorio, stipriai prakai­tuoja ir gali protarpiais karščiuoti. Laiku nustačius ligą, moderniomis chemo­terapijos ir spindulinio gydymo priemonėmis iki 90 % vaikų pagydoma.

Kaip ir leukemiją, Hodžkino ligą turi gydyti specialų išsilavinimą turintys gydytojai (hematologai).

 

Staigi kūdikių mirtis

 

Vokietijoje nuo staigios kūdikių mirties sindromo pirmaisiais gyvenimo mė­nesiais miršta maždaug 2000 vaikų per metus. Tėvai randa vaiką lovelėje negyvą, nors jis ką tik atrodė sveikas ir žvalus. Priežastis šiuo metu dar nežinoma. Remiantis paskutiniųjų metų patirtimi, staigios mirties rizika sumažinti šiomis priemonėmis:

• Kuo ilgiau maitinkite kūdikį krūtimi.

• Nerenkite jo per šiltai ir lovoje atsisakykite šildomi pūslių, avikailių. Miegui kūdikį užtenka aprengti medvilniniais marškinėliais ir suvystyti. Neleiskite kūdikiui  gulėti šalia šaldytuvo ar kaitrioje saulėje.

• Paskutiniu metu daug diskutuojama apie padėties reikšmę. Tuo tarpu rekomenduojama šoninė padėtis. Stenkitės nemigdyti vaiko ant pilvo. Norėdami išvengi pertekliaus, nenaudokite jokios pagalvės, storų pūkinių patalų, avikailių, pakanka čiužinio.

• Venkite stresų - ilgų kelionių automobiliu, svetimos triukšmingos aplinkos; kūdikis reaguoja į tai padidėjusiu neramumu, kuris daro įtaką miegui.

 

Rejė sindromas

Rejė sindromas yra nepaprastai reta, bet sunki liga, galinti sukelti mirtį, jei nebus laiku diagnozuota. Dažniausiai ji atsiranda, kai dėl gripo, vėjaraupių ar kitų ligų karščiuojantiems vaikams temperatūrai mažinti skiriami acetilsalicino rūgšties turintys medikamentai (aspirinas). Dėl dar nežinomų priežasčių suyra smegenų ir kepenų ląstelės. Simptomai: po ligos vaikui vėl pakyla temperatūra, jis vemia, jo sąmonėpritemsta dėl smegenų edemos, panašiai kaip sergant smegenų dangalų uždegimu. Įtarę Rejė sindromą, turite nedelsdami skambinti arba kviesti greitosios pagalbos gydytoją, kuris nuvežtų vaiką į ligoninę. Kadangi paskutiniu metu temperatūrai mažinti vaikams skiriamas paracetamolis, Rejė sindromo beveik nepasitaiko.

 

Tuberkuliozė

Tuberkuliozė yra infekcinė liga. Ilgą laiką ji buvo retas susirgimas, tačiau dabar, vis dažniau keliaujant į šalis, kuriuose tuberkuliozė žydi dėl socialinių-ekonominių sąlygų sergančiųjų šia liga ėmė daugėti. Jos sukėlėjas — tuberkuliozės bakterija. Vaikams tuberkuliozė perduodama lašiniu būdu, todėl dažniausiai apima plaučius. Pažeisti plaučių audiniai ir jiems priklausantys limfmazgiai vadinami pirminiu kompleksu. Daugeliu atvejų pirminis kompleksas sukalkėja ir liga aprimsta. Pirminė tuberkuliozė neužkrečiama. Ji prabėga nepastebimai, dažnai vienintelis jos požymis būna teigiamas tuberkulino testas.

Naujagimiams ir kūdikiams, taip pat vaikams, kurių silpna imuninė sistema, kyla pavojus, kad tuberkuliozės bakterijos per kraują gali išplisti į kitus organus. Ši sunki liga gydoma ligoninėje. Atvira užkrečiama tuberkulioze serga tik suaugusieji, apsikrėtę antrą kartą.

 

Celiakija

 

Celiakija yra įgimtas gliadino netoleravimas. Gliadinas yra baltyminė medžiaga, randama miežiuose, avižose, rugiuose, kviečiuose. Sergant celiakija, atrofuojasi plonosios žarnos gleivinė ir ji nebegali virškinti maisto. Rezultatas - dėl įvairių maisto medžiagų stokos atsiradę reiškiniai. Jei kūdikis gauna javų turinčio maisto, išryškėja pirmieji ligos simpto­mai: neįprastas dirglumas ir baikštumas, apetito stoka. Ligai progresuojant, išsiskiria didelis kiekis dvokiančių, riebių, blizgančių išmatų, pilvas sukietėja, išsipučia. Per ilgesnį laiką atrofuojasi galūnių raumenys.

Diagnozė nustatoma ištyrus kraują ir atlikus plonosios žarnos biopsiją. Celiakija sergantys vaikai turi valgyti tik gliadino neturintį maistą, tada jie vystosi visiškai normaliai. Į kiekvieną dietos pažeidimą vaiko organizmas atsako viduria­vimu.