Žaliavalgiams ligos nebaisios?
Termiškai neapdorotą maistą vartojantys žmonės sveikatos bėdų turi kur kas mažiau nei tradicinės virtuvės šalininkai.
Kai karšta, retai kam norisi šiltų patiekalų, sunkiai virškinamų mėsos
kepsnių. Tačiau žaliavalgiai maisto neverda ir nekepa, nesvarbu, koks
būtų sezonas. Anot jų, tik žaliame, vadinasi, gyvame, maiste išlieka
visos žmonėms reikalingos medžiagos – vitaminai, mineralai ir fermentai.
Pagerėjo savijauta
Beveik pusantrų metų taip besimaitinantis 25-erių Darius
Ražauskas pasakoja, kad pakeitus mitybą jo sveikata labai pagerėjo:
„Visą gyvenimą mano kraujas buvo blogas, žemas hemoglobino lygis,
vargino mažakraujystė. Nors valgydavau mėsą, hematogeną, gerdavau
geležies tabletes, efektas būdavo nulinis.“
Po maždaug pusmečio
žalio maisto dietos, kurios metu neretai paskanaudavo ir dilgėlių,
vaikinas aplankė močiutę ir papasakojo apie savo naują mitybą. Ji,
trisdešimt metų dirbusi ligoninėje, susirūpino dėl jo sveikatos ir anūką
nusivedė pas gydytojus. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad visi kraujo
rodikliai – normos ribose.
Darių kankino ir įsisenėjęs sinusitas,
tačiau po kelių mėnesių šis negalavimas išnyko. Tuomet vaikinas net
nepagalvojo, kad liga pasitraukė dėl pasikeitusios mitybos. Tai
išsiaiškinti padėjo vienas nutikimas.
„Aną vasarą nuvažiavau į
Vilnių, buvo labai karšta, todėl nusipirkau didelę porciją ledų.
Suvalgiau ir po paskutinio kąsnio pradėjo varvėti nosis. Tada supratau,
kad tai buvo ne sinusitas, o organizmo reakcija į pieno, miltų
produktus“, – samprotauja vaikinas.
Su kitais žaliavalgiais
bendraujantis Darius pastebėjo, kad ilgiau taip besimaitinantys žmonės
greičiau mąsto, jiems nereikia nieko du kartus aiškinti, pasikeičia
požiūris į daugelį dalykų, jie gerokai dažniau šypsosi. Jis ir pats
teigia niekada nesinervinantis, nejaučiantis jokios agresijos, pagerėjo
uoslė, regėjimas, išnyko nemalonus prakaito kvapas.
Tačiau
teigiami sveikatos pokyčiai pastebimi ne taip greitai. Vadinamoji
detoksikacija, organizmo valymasis, užtrunka nuo mėnesio iki pusės metų
ar net ilgiau.
„Ilgą laiką kauptas kenksmingas medžiagas
organizmas pradeda šalinti vos tik nustoja gauti jų su maistu. Jos
išeina per odą, nosį, akis, ausis, šalinimo organus ir t.t.“, – aiškina
Darius. Jam pačiam organizmo valymasis pasireiškė sustiprėjusiu prakaito
kvapu, kvapu iš burnos, apnašomis ant dantų, silpnumu.
Mityba lemia sveikatą
Pagrindinis žaliavalgių maistas – švieži vaisiai, daržovės,
grybai, grūdai, sėklos, riešutai. Kai kurie jų valgo ir neaukštoje, iki
45 laipsnių, temperatūroje džiovintus, taip pat šaldytus, daigintus,
fermentuotus, sūdytus produktus, gamina iš jų įvairius patiekalus.
Nors
dažniausiai žaliu laikomas augalinis, vegetariškas maistas, tačiau yra
žmonių, kurie valgo žalią mėsą, žuvį, vartoja žalius kiaušinius.
Anot
Natūralaus gydymo centro gydytojos Aivos Vaivarienės, rinkdamiesi žalią
maistą, gauname biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda virškinti,
todėl organizmas neeikvoja savo energijos rezervų. Be to, tokio maisto
reikia suvalgyti mažiau, nes jis turi daugiau naudingų medžiagų.
„Verdant,
kepant riebaluose, susidaro vėžį sukeliančių medžiagų, todėl toks
maistas pasidaro žalingas. Visas ilgo galiojimo konservuotas maistas
taip pat yra kenksmingas“, – dėsto gydytoja.
Pasak jos, šiuo metu dauguma žmonių badauja, t. y. valgo nevisavertį maistą.
„Ne
nuo 30-40 metų žmogus turėtų skaičiuoti savo diagnozes ir vaikščioti
pas gydytojus, kaip dažnai pasitaiko dabar. Nepagalvojame, kad ligų
priežastis gali būti netinkama mityba, užterštas oras“, – pabrėžia
A.Vaivarienė. Gydytoja teigia, kad kartais savo pacientams rekomenduoja
gydytis ir žalio maisto dieta, tačiau tokiems pokyčiams žmonės ryžtasi
tik labai sunkios ligos spaudžiami, pavyzdžiui, sergantieji
onkologinėmis ligomis.
Svarbu įvairovė
Neretai kalbama, kad mums, šiauriečiams, reikia mėsos, šilto maisto, tačiau, pasak A. Vaivarienės, be jo mums galima išsiversti.
„Lietuvoje
auga daržovės, kurios išsilaiko visą žiemą – morkos, burokėliai,
kopūstai, salierai, pastarnokai, ropės. Gausu ir kitokio augalinio
maisto, – teigė gydytoja. – Daugelis žmonių galvoja, kad žalias dienos
racionas – skurdus. Tačiau iš tikrųjų jis yra kur kas įvairesnis nei
tradicinis.“
A. Vaivarienė pastebi, kad žmonės valgo viską: tai,
kas tinka žuvims, tai, kas tinka paukščiams, tai, kas tinka plėšrūnams.
Valgo ir pačius paukščius, žuvis ir plėšrūnus, nesusimąstydami, kuris
maistas vis dėlto yra pačios gamtos jiems skirtas.
Gydytoja tiek
žaliavalgiams, tiek įprastai besimaitinantiesiems pataria savo racioną
praturtinti ir laukiniais augalais, ypač pavasarį. Anot jos, jie turi
daugiau naudingų medžiagų, kurių kultūriniai augalai iš dirvožemio
pasiimti nesugeba.
Gydytojos teigimu, žalias maistas yra
sveikesnis nei virtas, net jei daržovėse ar vaisiuose yra tam tikras
kiekis chemikalų. Toks termiškai apdorotas ar perdirbtas maistas kenktų
dar labiau.
Aurelija Meškaitė
