Pastebima, kad dažnas vaistinėse besilankantis žmogus prašo jiems nepaskirtų antibiotikų. Piktnaudžiauti antibiotikais pavojinga, tačiau darosi populiaru. Šie stiprūs vaistai anksčiau buvo vartojami tik būtiniausiu atveju, šiandien jais norima gelbėtis nuo menkiausio negalavimo. Kyla natūralus klausimas: ar tikrai žinome, kaip ir kada juos vartoti?

Lapkričio 18 d. Lietuvoje ir visoje Europoje bus minima supratimo apie antibiotikus diena. Kasmet šią dieną bandoma atkreipti dėmesį į atsakingą šių vaistų vartojimą.

Daromės atsparūs antibiotikams

Antibiotikų griebiamės vos sunegalavę. Jei žmonės ir toliau tokiais dideliais kiekiais vartos antibiotikus, susidursime su beviltiška padėtimi – jie nebeveiks, todėl grįšime į laikus, kai tūkstančiai žmonių mirdavo nuo tokių ligų kaip plaučių uždegimas, pooperacinė žaizdos infekcija. Tačiau tokie argumentai žmonių ne itin veikia.

Vos atsiradus penicilinui pakakdavo nedidelės jo dozės, kad žmogus pasveiktų. Dabar tokiai pat infekcijai išgydyti reikia keliasdešimt kartų didesnės dozės. Anksčiau buvęs veiksmingas kovos prieš bakterijas būdas tampa nebe toks efektyvus, nes žmonės antibiotikams tampa atsparesni.

Dėl netinkamo jų vartojimo jautrios bakterijos žūva, o atsparios gali ir toliau daugintis, plisti ir sukelti infekcijas tiems, kurie nevartoja šių vaistų: kiekvienais metais Europos Sąjungoje nuo antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų miršta 25 tūkstančiai žmonių.

Problemą išspręstume atsakingu vartojimu

Visos problemos kyla dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo. „Camelia“ vaistininkė Kristina Gabriūnaitė pastebi, kad ypač daug norinčiųjų įsigyti šių vaistų padaugėja šaltuoju metų laiku. „Tik prasidėjus peršalimo ligų sezonui, vaistinėse daugėja žmonių, prašančių antibiotikų, nes jie neva gydo nuo visų ligų. Kas antras pacientas vis dar naiviai paklausia, ar antibiotikai parduodami tik su receptais, ir tikisi jų įsigyti“, – dalijosi patirtimi vaistininkė. Ji atkreipia dėmesį, ką apie šiuos vaistus turėtų žinoti kiekvienas:

1. Antibiotikai – ne peršalimui gydyti. Tik nedaugelis žino, jog peršalimo ligas sukelia virusai, todėl antibiotikai, kovojantys su bakterijomis, tikrai nepadės pasveikti. Kai žmogus griebiasi antibiotikų, kad nugalėtų virusą (peršalimo, gripo ligų sukėlėją), užuot padėjęs organizmui ir jį stiprinęs, dar labiau jį nualina.

2. Antibiotikai – tik gydytojui paskyrus. Nepatartina vartoti ir „kaimynės“ antibiotikų, kurie, anot jos, „padėjo ne vieną kartą“. Šie medikamentai skiriami individualiai, net ir esant tai pačiai diagnozei, todėl jums gali netikti.

3. Laikykitės nurodymų. Jei sveikata pagerėjo ar pablogėjo, pirmiausia apie tai praneškite gydytojui. Savo nuožiūra netrumpinkite gydymo kurso, nepasitarę su specialistu nenutraukite gydymo, negerkite mažesnės ar didesnės vaistų dozės nei nurodyta. Dėl per mažų vaistų dozių ar per anksti nutraukto gydymo liga vėl gali paūmėti. Tuomet prireiks stipresnių antibiotikų, o atsparios antibiotikams bakterijos vystysis lengviau. Per didelės dozės šių medikamentų sunaikins gerąsias bakterijas, dėl to dar labiau nukentės organizmas, nes bus sunaikinta žarnyno mikroflora.

4. Nepamirškite probiotikų. Gerti antibiotikų negalima dažniau nei kas dvi valandas, taip pat reikia pasirūpinti gerųjų organizmo bakterijų apsauga. Kartu su antibiotikais vartojami probiotikai leis išvengti virškinamo trakto sutrikimų, pilvo skausmų, rėmens, alerginių reakcijų, grybelinių ligų.

Žalingos antibiotikų vartojimo tradicijos