Jūros vanduo – natūrali priemonė, padedanti gydyti vaikų slogą
Tikriausiai visiems žinoma, kad sloga – bene dažniausia vaikiška liga. Rinitu arba nosies gleivinės uždegimu vaikai per metus vidutiniškai serga net nuo aštuonių iki dešimt kartų – tai visiškai normalu. Vis dėlto būtina suprasti, kad sloga nėra jau tokia nekalta liga – šiaip ar taip, ji užkrečiama, tad sloguojantį ir diskomfortą jaučiantį vaiką reikėtų gydyti namie. Labai svarbi ir slogos profilaktika – patariama dažnai plautis rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (reikėtų prisidengti vienkartine nosinaite, tai daryti bent vienu - dviem metrais nuo kitų asmenų, o jei vienkartinės nosinaitės neturima, čiaudėti reikėtų bent jau ne į delnus, o į sulenktą alkūnę ir t.t.). Jei sloga ir vėl aplankė mažylio nosytę, tėveliai arba globėjai turėtų pasirūpinti geru simptominiu gydymu.
Plačiau5 patarimai vaiko apsaugai nuo virusų
Lopšelinukų, darželinukų, ikimokyklinukų ir mokyklinukų peršalimo išvengti praktiškai neįmanoma, tačiau bent jau galima pasistengti suretinti negalavimų dažnį ar tų negalavimų intensyvumą. Kai kurie vaikai, atrodo, neserga niekada, o kiti, priešingai, serga kone nuolat. Dažnai klausiama, kaip pastiprinti vaikelio imunitetą prieš beprasidedančius mokslo metus, tačiau reikėtų žinoti, kad organizmo atsparumą peršalimo ligoms derėtų didinti ištisus metus. Tad tai turėtų tapti gyvenimo būdu, o ne rugpjūčio mėnesio užduotimi. Pateiksime 5 patarimus, padedančius geriau apsaugoti vaikus nuo peršalimo ir kitų infekcinių ligų, kurių dažniausi kaltininkai – virusai.
PlačiauVaikų onkologija: vaisingumo išsaugojimas
Dėl medicinos technologijų proveržio daugiau vaikų, sergančių agresyviomis vėžio formomis, šiandien išgyvena gerokai ilgiau. Tiesa, gydymo metodai palieka savo pėdsaką reprodukcinėje sistemoje. Vaisingumo išsaugojimas onkologijoje yra medicinos šaka, atsiradusi dėl poreikio spręsti vėžį išgyvenusių asmenų problemas, iškilusias dėl sumažėjusio ar išnykusio vaisingumo. Šioje srityje nuolat atliekami biomedicininiai tyrimai, kuriami nauji pagalbos būdai ir metodai, padedantys išsaugoti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gebėjimą turėti biologinių vaikų.
PlačiauUltragarsinis mergaičių ir paauglių kiaušidžių darinių vertinimas
Kiaušidžių dariniai, cistos, navikai, kiaušidžių apsisukimas diagnozuojami ne tik suaugusioms moterims – ši patologija nustatoma jau ir naujagimėms, mergaitėms ir paauglėms. Naujagimėms kiaušidžių dariniai dažniausiai patvirtinami, jei jie nustatomi vaisiaus ultragarsiniu tyrimu. Darinius mažajame dubenyje reikėtų diferencijuoti nuo šlapimo takų ar kitų pilvo organų patologijos, nors mergaitėms dariniai dažniausiai būna ginekologinės kilmės.
PlačiauVaiko viduriavimas. Kaip skubiai padėti ir išvengti komplikacijų?
Pradėjęs viduriuoti vaikas sukelia paniką namuose, tad kyla klausimas, ar jau lėkti į ligoninę, ar dar galima palaukti ir bandyti patiems padėti vaikui? Konsultuoja Dr. Indrė Plėštytė - Būtienė, vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė, biomedicinos mokslų daktarė, populiaraus tinklaraščio „Kasdieniai vaikų gydytojos užrašai" bei beveik 20tūkst. sekėjų turinčios paskyros Instagrame @vaikugydytoja autorė
PlačiauVaikų galvos skausmas: etiologijos, klinikinės išraiškos, diagnostikos ir gydymo gairių apžvalga
Galvos skausmas – vienas dažniausių vaikų nusiskundimų klinikinėje praktikoje. Šis simptomas neretai sutrikdo daugelį vaiko gyvenimo sričių – apsunkina mokymąsi, mažina socialinį ir / ar fizinį vaiko aktyvumą, sutrikdo gyvenimo kokybę. Dėl vaiko galvos skausmo psichologinę įtampą išgyvena ir jo tėvai. Nepaisant galvos skausmo pobūdžio (trukmės, dažnio, stiprumo, kartu su skausmu pasireiškiančių kitų simptomų, kt.), jį sukėlusi priežastis dažniausiai vaiko gyvybei nėra pavojinga, todėl išsamūs tyrimai nėra būtini.
PlačiauGripas: vakcinacijos mastai, efektyvumas ir pagrįstumas Europos Sąjungoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvoje
Kasmetis skiepijimas vakcina nuo gripo – tai veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Įrodyta, kad sveikų vaikų vakcinacija sumažina ne tik vaikų sergamumą, hospitalizacijos, komplikacijų skaičių, bet ir stabdo viruso plitimą populiacijoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau nuo 2010 metų rekomenduojama sveikus vaikus skiepyti vakcina nuo gripo. Europoje tokių šalių pamažu daugėja. Šiuo metu vaikų vakcinacija rekomenduojama 9 šalyse.
PlačiauGripas – sezoninis pirminės sveikatos priežiūros iššūkis: etiologija, epidemiologija, diagnostika, gydymas ir profilaktika
Gripo virusas jau ilgą laiką kelia nuolatinę grėsmę visuomenės sveikatai. Dėl dažnų mutacijų viruso genome kilusių epidemijų miršta tūkstančiai ir yra hospitalizuojami milijonai žmonių. Prasidėjus šių metų gripo sezonui, tiek rizikos grupėms priskiriamus asmenis, tiek likusią visuomenės dalį svarbu supažindinti su esamomis profilaktikos priemonėmis.
PlačiauAdenovirusinė, norovirusinė ir rotavirusinė infekcijos
Adenovirusinė, norovirusinė ir rotavirusinė infekcijos yra dažniausios ūminio virusinio gastroenterito (ŪVG) priežastys vaikams. Šios infekcijos yra lengvai užkrečiamos oraliniu-fekaliniu būdu. Dažniausiai jomis suserga ikimokyklinio amžiaus vaikai. ŪVG komplikacijos retai yra pavojingos gyvybei, tačiau šios ligos simptomai – viduriavimas, vėmimas, karščiavimas, apetito stoka, pilvo skausmai ir kiti – sukelia nemenką diskomfortą tiek pacientui, tiek jį slaugantiems asmenims.
PlačiauŽmogaus imunodeficito viruso infekcijos diagnostika ir gydymas vaikams
Net ir tobulėjant medicinos technologijoms ir įvairių ligų prevencijos bei gydymo galimybėms, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija vis dar paliečia daugelį ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų. Be ankstyvo ir skubaus gydymo antiretrovirusine terapija (ART), trečdalis vaikų, sergančių ŽIV, miršta dar pirmaisiais gyvenimo metais, o daugiau nei pusė jų nesulaukia antrojo gimtadienio. Nepaisant to, laikantis ankstyvosios diagnostikos rekomendacijų bei ART gydymo pritaikymo gairių, net ir patiems mažiausiems infekuotiems kūdikiams ligą galima suvaldyti ir užtikrinti gerą imuninės sistemos būklę bei gyvenimo kokybę.
PlačiauDažniausios vaikų aritmijos
Aritmijos – širdies ritmo sutrikimai, kai širdies raumuo susitraukia per dažnai, per retai arba nereguliariai. Ši sutrikimų grupė yra labai plati ir aktuali tiek vaikų, tiek suaugusiųjų populiacijoje. Dažnai besimptomiai atsitiktinai pastebėti vaikų širdies ritmo sutrikimai gali praeiti savaime be gydymo. Kai kuriais atvejais širdies ritmo sutrikimai gali būti gyvybei pavojingos būklės, kai būtina skubi medicininė pagalba
PlačiauVaikų dusulys: problematika, priežastys, pagalba
Dusulys, arba dispnėja, yra subjektyvus pasunkinto, nepatogaus kvėpavimo ūminis ar lėtinis pojūtis, verčiantis suintensyvinti kvėpavimą. Suaugę pacientai dusulį dažniausiai apibūdina kaip oro trūkumą, krūtinės spaudimą ir padidėjusias pastangas kvėpuoti. Dusulys gali būti fiziologinis arba patologinis.
PlačiauVaikų karščiavimas: aktualios problemos ir gydymo metodai
Karščiavimas – tai nenormalus temperatūros pakilimas, kaip specifinio biologinio atsako komponentas, kurį sukelia ir kontroliuoja centrinė nervų sistema. Karščiavimas yra viena dažniausių vaikų kreipimosi į šeimos gydytoją ar pediatrą priežasčių, sudarančių apie trečdalį visų konsultacijų.
PlačiauVaikų ūmaus pilvo skausmo priežastys
Ūmus pilvo skausmas – viena dažniausių sveikatos problemų, dėl kurios vaikai tiriami ir gydomi pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ar skubiosios pagalbos skyriuose. Straipsnyje apžvelgiamos vaikų ūmaus pilvo skausmo priežastys – dažniausios ir paprastai savaime praeinančios būklės bei retesnės, sudėtingos ar net gyvybei pavojingos, kurias būtina atpažinti kuo greičiau ir nuspręsti dėl gydymo taktikos parinkimo.
PlačiauVaikų fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas – tai bet koks kūno judėjimas, atliekamas energiją naudojančių skeleto raumenų. Tai yra viena pagrindinių žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos gerinimo priemonių, nes fizinis aktyvumas mažina daugelio neužkrečiamųjų ligų riziką, gerina psichologinę būseną, lemia pozityvesnį požiūrį į gyvenimą, didina socialinę sąveiką visuomenėje. Pastebėta, kad pasaulyje tiek suaugusiųjų, tiek vaikų fizinis aktyvumo lygis tendencingai mažėja.
PlačiauKrūtinės skausmas pediatrijoje
Krūtinės skausmas – tai trumpalaikis arba nuolatinis nemalonus skausmo pojūtis bet kurioje krūtinės ląstos vietoje. Nors dauguma krūtinės skausmo priežasčių yra gerybinės, šis simptomas gali sukelti nerimą, riboti vaiko fizinį aktyvumą ar norą eiti į mokyklą. Detali ligos istorijos, šeimos anamnezė ir fizinis paciento ištyrimas dažniausiai leidžia įtarti krūtinės skausmo priežastį bei nustatyti pacientus, kuriems reikalinga skubi pagalba bei stebėjimas. Šiuo metu visos krūtinės skausmo priežastys yra skirstomos į širdines ir neširdines.
PlačiauIbuprofenas vaikų karščiavimo ir skausmo mažinimui
Ikimokyklinio amžiaus vaikai apsilanko pas gydytoją dažniau už kitas pacientų amžiaus grupes. Dažniausios to priežastys yra kosulys, ausų skausmas, peršalimo simptomai. Beveik visais atvejais šalia kitų skundų yra ir karščiavimas. Vaikų karščiavimas dažniausiai yra gerybinės kilmės. Jis padeda imuninei sistemai efektyviau kovoti su virusais ir bakterijomis. Tačiau karščiavimas vaikui sukelia diskomfortą, lemia blogą savijautą, taip pat kelia nerimą tėvams. Be to, febrilus karščiavimas gali sukelti traukulius, dažniausiai 6 mėn. – 6 metų amžiaus vaikams. Atnaujintose vaikų karščiavimo gydymo rekomendacijose pirmiausia rekomenduojama mažinti karščiavimą siekiant pagerinti vaikų savijautą, o ne pasiekti normotermiją.
PlačiauKyla daug klausimų apie pirmuosius kūdikių dantukus? Štai keletas atsakymų
Jei kūdikis irzlus, tėveliams ir aplinkiniams kaipmat kyla klausimų, kodėl mažylis nepatenkintas. Galbūt jis alkanas ar nori miego? Galbūt laikas pakeisti sauskelnes ar perrengti nepatogius rūbelius? Galbūt kūdikiui tiesiog nuobodu ir jis nori būti nešiojamas bei kalbinamas? Pučia pilvuką ar kažką skauda? Gal vis dėlto jau dygsta pirmieji dantukai ir tai yra pagrindinė jo irzlumo priežastis? Nerandant neramumo priežasčių tenka vis tikrinti, ar dar nėra pirmųjų dantukų dygimo požymių. Kai kurie tėveliai tai daro kone kiekvieną dieną, ir, atrodo, pasidaro net lengviau, kai jau pamato baltuojantį dantuko kampą. Kiti jau išdygusius dantukus atranda visai netikėtai. Kodėl taip skiriasi dantų dygimo laikas ir kas gali padėti lengviau išgyventi šį laikotarpį tiems, kuriems tai nėra taip paprasta?
PlačiauKas dažniausiai sukelia kosulį vaikams ir kada būtina kreiptis į gydytoją
Tėvai su baime laukia šaltojo metų sezono, nes būtent tada dažniausiai serga vaikai. Slogos simptomai ir pirmieji kosulio garsai priverčia labai rimtai susirūpinti savo mažyliu. Kiekvienam tėveliui reikėtų žinoti pagrindines vaikų kosulio priežastis ir atvejus, kai į gydytoją kreiptis būtina. Tai padės išlikti ramesniems ir žinoti, kaip padėti savo vaikui, kai jam to reikia labiausiai.
PlačiauKūdikis sloguoja – ką daryti?
Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad tai tik „slogytė“ – nieko rimto, praeis. Tačiau būtina suprasti, kad kūdikių nosies gleivinė yra itin jautri. Dėl jos purios ir dar pilnai neišsivysčiusios struktūros ypatingai linkę kauptis įvairūs nešvarumai, dulkės, bakterijos bei virusai. Kūdikiams tampa sunkiau kvėpuoti, valgyti, domėtis aplinka. Jie gali tapti nervingi, prarasti apetitą ir norą žaisti.
Plačiau