Almotriptan Zentiva

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Almotriptan Zentiva 12,5 mg plėvele dengtos tabletės. 

2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis 

Kiekvienoje tabletėje yra 12,5 mg almotriptano (17,5 mg almotriptano malato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. Farmacinė forma 

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

Apibūdinimas: tabletė yra balta ar beveik balta, apvali, abipus išgaubta dengta plėvele. Tabletės skersmuo yra ne didesnis kaip 6,2 mm.

4. Klinikinė informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Migrenos priepuolio su aura ar be jos galvos skausmo fazėje neatidėliotinas gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Prasidėjus su migrena susijusiam galvos skausmui, almotriptano reikia pavartoti (užgeriant skysčiu) kiek galima greičiau, tačiau vaistinis preparatas būna veiksmingas ir tuo atveju, jei jo išgeriama vėliau.

Almotriptano negalima vartoti migrenos profilaktikai.

Tabletes galima gerti valgant arba nevalgius.

Suaugę (18-65 metų) žmonės

Rekomenduojama dozė yra viena tabletė, kurioje yra 12,5 mg almotriptano. Antrąją dozę galima gerti tuo atveju, jei simptomai atsinaujina 24 valandų laikotarpiu. Šią antrąją dozę galima gerti tik tada, kai tarp dozių vartojimo bus praėję ne mažiau kaip dvi valandos. 

Kontroliuotų tyrimų metu antrosios dozės veiksmingumas gydant tą patį priepuolį, jei pradinė dozė buvo neveiksminga, netirtas. Dėl šios priežasties tuo atveju, jei pacientas į pirmąją dozę nereagavo, antrosios dozės vartoti tam pačiam priepuoliui slopinti negalima.

Per 24 valandas galima suvartoti ne daugiau kaip dvi dozes.

Vaikai ir paaugliai (jaunesni kaip 18 metų)

Duomenų apie vaikų ir paauglių gydymą almotriptanu nėra, todėl tokio amžiaus pacientams šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama.

Senyvi (vyresni kaip 65 metų) žmonės

Senyviems žmonėms dozės koreguoti nereikia. Sisteminių vyresnių kaip 65 metų pacientų gydymo almotriptanu saugumo ir veiksmingumo tyrimų neatlikta.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Jei yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, 24 valandų laikotarpiu galima vartoti ne daugiau kaip vieną 12,5 mg tabletę.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Duomenų apie pacientų, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą almotriptanu nėra (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Almotriptano, kaip ir kitų 5-HT_1B/1D receptorių agonistų, negalima vartoti pacientams, kuriems anksčiau buvo pasireiškę požymių ar simptomų:
• išeminės širdies ligos (miokardo infarkto, krūtinės anginos, dokumentuotos nebylios miokardo išemijos, Princmetalo (Prinzmetal) krūtinės anginos) ar
• sunkios hipertenzijos ir nekontroliuojamos lengvos ar vidutinio sunkumo hipertenzijos.
• Pacientams, kuriems anksčiau buvo smegenų kraujagyslių sutrikimas (SKS) ar praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Periferinių kraujagyslių liga.
• Vartojama ergotamino, ergotamino darinių (įskaitant metizergidą) ar kitų 5-HT_1B/1D agonistų.
• Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sunkiai sutrikusi (žr. 4.2 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Almotriptano galima vartoti tik tuo atveju, jei yra nustatyta neabejotina migrenos diagnozė. Almotriptano negalima vartoti bazilinei, hemipleginei ar oftalmopleginei migrenai gydyti. 

Kaip ir kitokio migrenos gydymo atveju, prieš malšinant galvos skausmą žmonėms, kuriems migrena nebuvo diagnozuota ar kuriems yra netipiškų šiai ligai simptomų, reikia išsiaiškinti, ar nėra kitokių galimai pavojingų neurologinių sutrikimų. Gauta pranešimų apie smegenų kraujagyslių sutrikimų atvejus 5HT_1B/1D agonistais gydytiems ligoniams. Reikia turėti omenyje, kad pacientams, sergantiems migrena, yra didesnė kai kurių smegenų kraujagyslių reiškinių (pvz., smegenų kraujagyslių sutrikimo, praeinančio smegenų išemijos priepuolio) rizika.

Kaip ir vartojant kitų 5-HT_1B/1D receptorių agonistų, gauta labai retų pranešimų apie vainikinių kraujagyslių spazmo ir miokardo infarkto atvejus. Dėl šios priežasties pacientams, kuriems gali būti nediagnozuotas vainikinių kraujagyslių sutrikimas, almotriptano galima skirti tik juos ištyrus dėl galimų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Tokie ligoniai yra moterys po menopauzės, vyresni kaip 40 metų vyrai bei pacientai, kuriems yra kitokių lėtinės išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, pvz., nekontroliuojama hipertenzija, hipercholesterolemija, nutukimas, cukrinis diabetas, rūkymas ar aiškūs širdies ir kraujagyslių ligų atvejai kraujo giminaičių anamnezėje. Vis dėlto minėti tyrimai ne visada parodo, kad pacientas serga lėtine išemine širdies liga, ir buvo labai retų atvejų, kai sunkus širdies sutrikimas pasireiškė 5-HT₁ agonistų vartojusiems ligoniams, nesirgusiems širdies ir kraujagyslių sistemos liga.

Po almotriptano pavartojimo gali atsirasti laikinų simptomų, įskaitant krūtinės skausmą ir spaudimą, kuris gali būti stiprus ir plisti į gerklę (žr. 4.8 skyrių). Jei manoma, kad tokius simptomus sukėlė lėtinė išeminė širdies liga, kitos dozės vartoti negalima. Tokį ligonį būtina tinkamai ištirti. 

Almotriptano būtina atsargiai skirti pacientams, kurių jautrumas sulfonamidams yra padidėjęs.

Ergotamino rekomenduojama vartoti praėjus mažiausiai 6 valandoms po almotriptano vartojimo. Almotriptano galima vartoti tik tuo atveju, jei po preparatų, kuriuose yra ergotamino, pavartojimo praėjo mažiausiai 24 valandos. Nors klinikinio tyrimo metu 12 sveikų savanorių, kurie vartojo geriamojo almotriptano ir ergotamino, adityvaus vazospazmą sukeliančio poveikio neatsirado, teoriniu požiūriu toks adityvus poveikis yra galimas (žr. 4.3 skyrių).

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, 24 valandų laikotarpiu galima vartoti ne daugiau kaip vieną 12,5 mg tabletę.

Almotriptano rekomenduojama atsargiai skirti pacientams, kurie serga lengva ar vidutinio sunkumo kepenų liga. Ligoniams, sergantiems sunkia kepenų liga, almotriptano vartoti draudžiama (žr. 5.2 skyrių).

Nepageidaujamas poveikis pasireiškia dažniau, jei tuo pat metu vartojama triptanų ir žolinių preparatų, kurių sudėtyje yra paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum).

Almotriptanas, kaip ir kitokie 5-HT_1B/1D receptorių agonistai, gali laikinai šiek tiek padidinti kraujospūdį (senyviems žmonėms toks poveikis gali būti stipresnis).

Piktnaudžiavimo vaistiniais preparatais sukeltas galvos skausmas (PVPSGS)

Jei bet kokių analgetikų ilgai vartojama nuo galvos skausmo, jis gali pasunkėti. Jei tokia būklė yra arba manoma, kad ji gali būti, būtina kreiptis į gydytoją ir gydymą nutraukti. Apie PVPSGS diagnozę reikia pagalvoti, jei pacientui dažnai ar kasdien pasireiškia galvos skausmas nepaisant (arba dėl) reguliaraus vaistinių preparatų nuo galvos skausmo vartojimo.

Negalima vartoti didesnės dozės nei maksimali rekomenduojama almotriptano dozė.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti su monoaminooksidazės A inhibitoriais, beta blokatoriais, selektyvaus poveikio serotinino reabsorbcijos inhibitoriais, kalcio kanalų blokatoriais ir citochromo P450 izofermentų 3A4 ir 2D6 inhibitoriais. Almotriptano ir kitų vaistinių preparatų sąveikos tyrimų in vivo neatlikta.

Jei almotriptano, kaip ir kitų 5-HT₁ agonistų, vartojama kartu su MAO inhibitoriais, negalima atmesti farmakodinaminės sąveikos sukelto serotoninerginio sindromo rizikos. 

Jei almotriptano, kaip ir kitų 5-HT₁ agonistų, vartojama kartu su selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) ar serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), negalima atmesti farmakodinaminės sąveikos sukelto serotoninerginio sindromo rizikos.

Vartojant kartotines dozes, kalcio kanalų blokatorius verapamilis (CYP3A4 substratas) 20% padidino almotriptano C_max ir AUC. Toks padidėjimas nelaikomas kliniškai reikšmingu. Kliniškai reikšmingos sąveikos neatsirado.

Vartojant kartotines dozes, propranololis almotriptano farmakokinetikos neveikė. Kliniškai reikšmingos sąveikos neatsirado. 

Buvo atlikta in vitro tyrimų, kuriais siekta įvertinti almotriptano gebėjimą slopinti svarbiausius CYP fermentus žmogaus kepenų mikrosomose ir žmogaus monoaminooksidazę (MAO). Nustatyta, kad vaistinių preparatų, kuriuos metabolizuoja CYP ar MAO-A ir MAO-B fermentai, metabolizmą keičiantis almotriptano poveikis nėra tikėtinas.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Duomenų apie almotriptano vartojimą nėštumo laikotarpiu yra labai nedaug. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė (žr. 5.3 skyrių).

Nėščioms moterims almotriptano skiriama atsargiai.

Žindymas

Duomenų apie almotriptano išsiskyrimą į moters pieną nėra. Tyrimų su žiurkėmis metu nustatyta, kad almotriptano ir (arba) jo metabolitų išsiskiria į pieną.

Krūtimi maitinančioms moterims almotriptano skiriama atsargiai. Ekspoziciją vaisiaus organizme galima sumažinti iki minimalios, jei po gydymo krūtimi nemaitinama 24 valandas.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Almotriptano poveikio gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vis dėlto, kadangi gauta duomenų, jog migrenos priepuolio metu gali pasireikšti somnolencija ir tai yra galimas nepageidaujamas almotriptano poveikis, dėmesio reikalaujančias užduotis rekomenduojama atlikti atsargiai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Almotriptano poveikis tirtas iki vienerių metų trukusių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 2700 pacientų, metu. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios vartojant gydomąją dozę, buvo svaigulys, somnolencija, pykinimas, vėmimas ir nuovargis. Nė vienos iš šių reakcijų dažnis nebuvo didesnis kaip 1,5%.

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos klinikinių tyrimų metu ir (arba) apie jas pranešta po preparato pasirodymo rinkoje. Šios reakcijos išvardytos pagal organų sistemų klases (OSK) ir mažėjančio dažnio tvarka. Dažnis apibūdintas taip: labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai reti (<1/10 000), įskaitant pavienius atvejus, dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). 

4.9 Perdozavimas

Duomenų apie perdozavimo atvejus nėra.

Dažniausias nepageidaujamas reiškinys, atsiradęs 150 mg dozę (didžiausią ligoniams skirtą dozę) vartojusiems pacientams, buvo somnolencija. 

Perdozavus būtina skirti simptominį gydymą ir palaikyti gyvybines funkcijas. Pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 3,5 val., todėl stebėjimą būtina tęsti mažiausiai 12 valandų arba tol, kol išlieka simptomų ar požymių.

5. Farmakologinės savybės 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – preparatai nuo migrenos, selektyvaus poveikio serotonino (5-HT₁) agonistai. ATC kodas – N02CC05.

Veikimo mechanizmas

Almotriptanas yra selektyvaus poveikio 5-HT_1B ir 5-HT_1D receptorių agonistas. Suaktyvinti šie receptoriai skatina kai kurių kaukolės ertmėje esančių kraujagyslių susiaurėjimą (toks poveikis įrodytas tyrimų metu naudojant izoliuotus žmogaus audinių preparatus). Be to, almotriptanas veikia ir trigeminovaskulinę sistemą, slopindamas plazmos baltymų ekstravazaciją kietojo dangalo kraujagyslėse po trišakio nervo ganglijų stimuliavimo, kuris yra būdingas neuronų uždegimui, kaip manoma, susijusiam su fiziologine migrenos patologija. Almotriptanas reikšmingo poveikio kitiems 5-HT receptorių potipiams nesukelia, jam nebūdingas reikšmingas afinitetas adrenerginėms, adenozino, angiotenzino, dopamino, endotelino ar tachikinino prisijungimo vietoms.

Farmakodinaminis poveikis

Almotriptano veiksmingumas, jo skiriant neatidėliotinam migrenos priepuolio gydymui, patvirtintas daugiacentrių placebu kontroliuotų tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 700 pacientų, vartojusių 12,5 mg dozę, metu. Skausmas pradėjo silpnėti po vaistinio preparato pavartojimo praėjus 30 minučių, po 2 valandų reakcija (vidutinio stiprumo ar stipraus galvos skausmo sumažėjimas iki lengvo arba jo išnykimas) pasireiškė 57-70% almotriptano ir 32-42% placebo vartojusių ligonių. Be to, almotriptanas slopino su migrenos priepuoliu susijusius pykinimą, fotofobiją ir fonofobiją.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Almotriptanas yra gerai absorbuojamas, išgerto preparato biologinis prieinamumas yra maždaug 70%. Maksimali koncentracija plazmoje (C_max) atsiranda po pavartojimo praėjus maždaug 1,5‑3,0 val. Maistas absorbcijos greičio ir apimties nekeičia. Sveikiems savanoriams pavartojus vienkartinę 5‑200 mg geriamojo preparato dozę, C_max ir AUC buvo proporcingi dozei, o tai rodo, kad farmakokinetika yra linijinė. Sveikų žmonių organizme pusinės eliminacijos laikas (t_1/2) yra maždaug 3,5 val. Duomenų apie lyties poveikį almotriptano farmakokinetikai nėra.

Daugiau kaip 75% dozės išskiriama su šlapimu, likusi dalis – su išmatomis. Maždaug 50% almotriptano su šlapimu ir išmatomis išsiskiria nepakitusiu pavidalu. Svarbiausias biotranformacijos mechanizmas yra monoaminooksidazės (MAO-A) sukeliamas oksidacinis deamininimas, susidarant indolo acto metabolitui. Citochromas P450 (izofermentai 3A4 ir 2D6) bei flavino monooksigenazė yra kiti almotriptano metabolizme dalyvaujantys fermentai. Nė vienas metabolitas reikšmingo farmakologinio poveikio nesukelia.

Sveikiems savanoriams į veną suleidus almotriptano, vidutinis pasiskirstymo tūris, bendrasis klirensas ir pusinės eliminacijos laikas buvo atitinkamai 195 l, 40 l/val. ir 3,4 val. Inkstų klirensas (IKL) sudarė maždaug du trečdalius bendrojo klirenso, šalinimui tikriausiai turi įtakos ir sekrecija inkstų kanalėliuose. IKL gerai koreliuoja su inkstų funkcija pacientams, kuriems yra lengvas (kreatinino klirensas 60-90 ml/min.), vidutinis (kreatinino klirensas 30-59 ml/min.) ir sunkus (kreatinino klirensas <30 ml/min.) inkstų funkcijos sutrikimas. Vidutinis t_1/2 statistiškai ir kliniškai reikšmingai padidėja (iki 7 val.) tik tuo atveju, jei yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas. Palyginti su sveikų savanorių rodmenimis, almotriptano maksimali koncentracija plazmoje (C_max) pacientams, kuriems buvo lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, padidėjo atitinkamai 9%, 84% ir 72%, ekspozicija (AUC) - 23%, 80% ir 195%. Remiantis šiais duomenimis, bendrasis almotriptano klirensas ligoniams, kuriems buvo lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, sumažėjo atitinkamai -20%, -40% ir -65%. Kaip ir tikėtasi, bendrasis klirensas (KL) ir inkstų klirensas (IKL) sveikų senyvų savanorių organizme sumažėjo, palyginti su atitinkamais rodmenimis jaunesnių kontrolinės grupės ligonių organizme, tačiau pokytis nebuvo kliniškai reikšmingas.

Remiantis almotriptano klirenso žmogaus organizme mechanizmu, maždaug 45% almotriptano eliminacijos lemia metabolizmas kepenyse. Vadinasi, jei šis klirenso mechanizmas bus visiškai užblokuotas ar sutriks, almotriptano koncentracija plazmoje padidės ne daugiau kaip du kartus, palyginti su kontroliniais rodmenimis (jei inkstų funkcija (ir almotriptano inkstų klirensas) nebus pakitusi dėl kepenų funkcijos sutrikimo). Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, C_max padidėja du kartus, AUC – maždaug tris kartus, palyginti su atitinkamais sveikų savanorių rodmenimis. Maksimalūs farmakokinetikos pokyčiai ligonių, kuriems yra reikšmingas kepenų funkcijos sutrikimas, organizme minėtų ribų neviršys. Dėl šios priežasties almotriptano farmakokinetikos tyrimų su pacientais, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, neatlikta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų metu nepageidaujamas poveikis pastebėtas tik kai ekspozicija buvo tokia, kuri laikoma pakankamai viršijančia maksimalią žmogui.

Standartinių in vitro ir in vivo genotoksinio poveikio tyrimų serijos metu almotriptanas mutageninio poveikio nesukėlė, tyrimų su pelėmis ir žiurkėmis metu duomenų apie galimą kancerogeninį poveikį negauta.

Almotriptanas, kaip ir kiti 5-HT_1B/1D receptorių agonistai, jungiasi prie melanino. Vis dėlto šunims, kurie almotriptano vartojo iki vienerių metų, su vaistiniu preparatu susijusio nepageidaujamo poveikio akims neatsirado.

6. Farmacinė informacija 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Manitolis (E421)

Mikrokristalinė celiuliozė

Povidonas

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Natrio stearilfumaratas

Tabletės dangalas

Sepifilm 752 baltasis:

Hipromeliozė

Mikrokristalinė celiuliozė

Polioksilo 40 stearatas

Titano dioksidas (E-171)

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių temperatūrinių laikymo sąlygų nereikia.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

Dėžutė, kurioje yra PVC/PVDC/aliuminio folijos lizdinių plokštelių.

Pakuotės dydis: 2, 3, 6, 9, 12 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Specialių reikalavimų nėra.