Glucose Baxter

Tarptautinis pavadinimas	Gliukozė, monohidratas
Vaisto stiprumas	100mg/ml
Vaisto forma	infuzinis tirpalas
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	leisti į veną
Registracijos numeris	LT/1/06/0505
Registratorius	Baxter Healthcare Ltd., Jungtinė Karalystė
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2010.05.24
Vaistas perregistruotas	2013.03.18

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Glucose Baxter 10% infuzinis tirpalas 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1000 ml tirpalo yra 100 g gliukozės (monohidrato pavidalu).

1 ml tirpalo yra 100 mg gliukozės (monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Infuzinis tirpalas.

Tirpalas yra skaidrus, be jokių matomų dalelių.

Osmoliariškumas:                   555 mOsm/l (apytiksliai)

pH:                                        3,5 - 6,5

Kaloringumas:                        1680 kJ/l (ar 400 kcal/l) (apytiksliai)

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Glucose Baxter 10% skiriamas:

• aprūpinti angliavandeniais, maitinant parenteriniu būdu;
• hipoglikemijos prevencijai ir gydymui;
• rehidracijai, kai netenkama daug vandens ir esant dehidraciją sukeliančioms būklėms pacientams, kurių didelis angliavandenių poreikis;
• suderinamiems vaistiniams preparatams skiesti.

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas 

Glucose Baxter 10% dozė ir suleidimo greitis priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant amžių, kūno masę ir klinikinę paciento būklę.

 

Suaugusiems ir pagyvenusiems asmenims

Rekomenduojamos dozės, pateikiamos 1 lentelėje, yra kaip gairės vidutiniam suaugusiajam, kurio kūno masė yra maždaug 70 kg.

1 lentelė. Suaugusiesiems (70 kg)* skirtinų dozių rekomendacijos 

Indikacijos	Pradinė paros dozė	Leidimo greitis	Rekomenduojama gydymo trukmė
Aprūpinimas angliavandeniais, maitinant parenteriniu būdu	Nuo 500 ml iki 3000 ml per parą (nuo 7 iki 40 ml/kg per parą)	Rekomenduojamas didžiausias vartojimo greitis neturi viršyti paciento gliukozės oksidacijos, kad neišsivystytų hiperglikemija: 5 mg/kg/min (3 ml/kg/h)	Trukmė neribojama, priklauso nuo paciento klinikinės būklės
Vidutinės hipoglikemijos prevencija ir gydymas
Rehidracija, kai netenkama daug vandens ir esant dehidraciją sukeliančioms būklėms.
Suderinamiems vaistiniams preparatams skiesti	Nuo 50 iki 250 ml vienai dozei	Priklauso nuo pridedamos medžiagos savybių	Priklauso nuo pridedamos medžiagos savybių

*Didžiausio tūrio rekomenduojamos dozės turi būti suleistos per 24 valandas siekiant išvengti kraujo praskiedimo.

Vaikų populiacija

Infuzijos greitis priklauso nuo paciento amžiaus, kūno svorio, jo klinikinės būklės ir metabolizmo, kito tuo pat metu taikomo gydymo. Jį turi paskirti gydytojas, turintis vaikų gydymo patirties intraveniniais tirpalais.

Rekomenduojamos dozės 2 lentelėje yra kaip gairės vaikų populiacijai, atsižvelgiant į kūno masės ir amžiaus santykį.

2 lentelė. Vaikų populiacijai skirtinų dozių rekomendacijos  

Indikacija	Pradinė paros dozė	Pradinis vartojimo greitis*
		Prieš laiką ir laiku gimę naujagimiai	Kūdikiai ir vaikai (1-23 mėnesių)	Vaikai (2-11 metų)	Paaugliai (nuo 12 iki 16-18 metų)
Aprūpinimas vien angliavandeniais arba kaip reikalaujama maitinant parenteriniu būdu	- 0–10 kg kūno masės 100 ml/kg per parą - 10–20 kg kūno masės 1000 ml + 50 ml/kg, jei daugiau kaip 10 kg, per parą - >20 kg kūno masės:1500 ml + 20 ml/kg, jei daugiau kaip 20 kg, per parą	6-11 ml/kg/h (10-18 mg/kg/min)	5-11 ml/kg/h (9-18 mg/kg/min)	4-8 ml/kg/h (7-14 mg/kg/min)	4 ml/kg/h (7-8,5 mg/kg/min)
Hipoglikemijos prevencija ir gydymas
Rehidracija, kai netenkama daug vandens ir esant dehidraciją sukeliančioms būklėms, kai pacientui ypač reikalingi angliavandeniai
Suderinamiems vaistiniams preparatams skiesti	Pradinė dozė: 50 – 100 ml vienai dozei. Nepriklausomai nuo amžiaus. Vartojimo greitis: Priklauso nuo pridedamos medžiagos savybių. Nepriklausomai nuo amžiaus.

* Infuzijos greitis, tūris ir gydymo trukmė priklauso nuo amžiaus, svorio, klinikinės būklės ir metabolizmo, kito tuo pat metu taikomo gydymo. Jį turi paskirti gydytojas, turintis vaikų gydymo intraveniniais tirpalais patirties.

PASTABA: Didžiausio tūrio rekomenduojamos dozės turi būti suleistos per 24 valandas siekiant išvengti kraujo praskiedimo.

 

Maksimalus infuzijos greitis neturi viršyti ligonio gebos oksiduoti gliukozę, kad būtų išvengta hiperglikemijos.

 

Atsižvelgus į klinikinę paciento būklę, rekomenduojamą srovės greitį galima sumažinti, siekiant sumažinti nepageidaujamos osmosinės diurezės riziką.

Tirpalą vartojant suderinamiems vaistiniams preparatams skiesti arba suleisti į veną, kiekvienai gydymo procedūrai reikalingą tūrį lems pridedamų vaistų vartojimo instrukcijos.

 

Vartojimo metodas

Paprastai leidžiamas į periferinę ar centrinę veną.

Atsargumo priemonės, kurių reikia imtis prieš paruošiant ar skiriant šį vaistinį preparatą

Infuzinį tirpalą prieš leidžiant reikia apžiūrėti.

Galima leisti tik tuo atveju, jei tirpalas skaidrus, jame nėra nuosėdų ir jei talpyklė nepažeista. Sujungus su lašeline sistema, reikia pradėti infuzuoti nedelsiant.

Tirpalą reikia leisti su sterilia įranga, laikantis aseptikos reikalavimų. Įrangą reikia pripildyti tirpalu, kad būtų apsisaugota nuo oro patekimo į sistemą.

Negalima infuzuoti tirpalo iš nuosekliai sujungtų talpyklių. Taip vartojant gali išsivystyti oro embolija dėl to, kad prieš pradedant lašėti tirpalui iš antrosios talpyklės gali būti įtraukta į sistemą oro iš pirmosios talpyklės.

Spaudžiant lanksčiuose plastikiniuose maišeliuose esančius intraveninius tirpalus tam, kad būtų pasiektas didesnis tėkmės greitis, galima sukelti oro emboliją, jeigu prieš naudojimą nebuvo pašalintas visas maišelyje esantis oras.

Oro emboliją gali sukelti ventiliuojamų intraveninės infuzijos rinkinių naudojimas, vožtuvui esant atviroje padėtyje. Lankstūs plastikiniai maišeliai neturi būti naudojami kartu su ventiliuojamais intraveninės infuzijos rinkiniais, vožtuvui esant atviroje padėtyje.

Priedus galima dėti prieš infuziją ar jos metu per tam skirtą vietą. Kai vartojamas priedas, prieš vaistą suleisdami parenteriniu būdu, patikrinkite jo izotoniškumą. Su priedais aseptinėmis sąlygomis maišykite kruopščiai ir atsargiai. Tirpalus su priedais reikia vartoti nedelsiant, jų negalima laikyti.

Jei reikia pridėti priedų, prieš pradedant leisti tirpalą su priedais reikia nusatyti jo osmoliariškumą. Tirpalą su priedais reikia leisti į centrinę arba periferinę veną atsižvelgiant į galutinio tirpalo osmoliariškumą.

Apie nesuderinamumą ir tirpalo paruošimą su priedais informacija pateikta 6.2 ir 6.6 skyriuose.

 

Stebėjimas

Gydant būtina reguliari ir atidi priežiūra. Klinikiniai ir biologiniai rodikliai, ypač plazmos ir gliukozės koncentracija, skysčių balansas ir plazmos elektrolitai, turi būti vertinami reguliariai, taip pat ir gydant.

 

4.3 Kontraindikacijos

Tirpalo negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas:

• nekompensuojamas cukrinis diabetas,
• hiperosmosinė koma,
• hemodiliucija ir ekstraceliulinė hiperhidracija ar hipervolemija,
• hiperglikemija ir hiperlaktatemija,
• sunkus inkstų nepakankamumas (esant oligurijai ar anurijai),
• dekompensuotas širdies nepakankamumas,
• bendroji edema (tame tarpe plaučių ir smegenų edema) ir ascitą sukelianti cirozė,
• kitos žinomos gliukozės netoleravimo būklės (kaip pavyzdžiui metabolinio streso būklės).

Turi būti atsižvelgta į visų vaistinių preparatų, dedamų į gliukozės tirpalą, kontraindikacijas.

 

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Glucose Baxter 10% yra hipertoninis tirpalas, jo apytikslis osmoliariškumas yra nuo 555 mOsm/l.

Didelio tūrio infuzija turi būti atliekama ypač atidžiai stebint, jei pacientui yra širdies, plaučių ar inkstų sutrikimai.

Kadangi pacientų, sergančių cukriniu diabetu, turinčių inkstų sutrikimų ir sergančių ūmia sunkia liga, gliukozės tolerancija gali būti sumažėjusi, jų klinikiniai ir biologiniai rodikliai, ypač plazmos elektrolitai ir glikemija, turi būti stebimi labai atidžiai. Jei išsivysto hiperglikemija, turi būti sureguliuojamas infuzijos greitis arba suleidžiama insulino.

Jei tirpalo skiriama ilgiau ar gliukozės dozės būna didelės, reikalinga priežiūra, kad būtų išvengta hipokalemijos, todėl stebimas plazmos kalio kiekis ir atitinkamai kalio papildų vartojimas.

Tirpalai, į kurių sudėtį įeina gliukozės, kontraindikuotini per pirmas 24 valandas po galvos traumos, o kraujo gliukozės koncentracija turi būti atidžiai stebima, ištikus intrakranijinės hipertenzijos epizodams. 

Tirpalų, kurių sudėtyje yra gliukozės, skyrimas gali sukelti hiperglikemiją. Todėl rekomenduojama nevartoti gliukozės tirpalo po ūmaus išeminio insulto, nes hiperglikemija stiprina išeminį smegenų pažeidimą ir lėtina sveikimą.

Gliukozės tirpalas neturi būti lašinamas ta pačia įranga kaip visas kraujas, nes gali išsivystyti hemolizė ir agliutinacija.

Bet kurios intraveninės infuzijos pradžioje reikalingas specialus klinikinis stebėjimas.

 

Vaikų populiacija

Naujagimiams, ypač gimusiems anksčiau laiko ir per mažo kūno svorio, yra didesnė rizika išsivystyti hipo- arba hiperglikemijai. Todėl juos reikia atidžiai stebėti viso gydymo intraveniniais gliukozės tirpalais metu, kad būtų užtikrinta tinkama glikemijos kontrolė ir išvengta ilgalaikio gydymo šalutinio poveikio. Hipoglikemija naujagimiui gali sukelti užsitęsusius širdies priepuolius, komą ir smegenų pažeidimą. Hiperglikemija buvo susieta su intraventrikuline hemoragija, vėlai pasireiškiančia bakterine ir grybeline infekcija, ansčiau laiko gimusių kūdikių retinopatija, nekrozuojančiu enterokolitu, bronchopulmonine displazija, pailgėjusiu hospitalizacijos laiku ir mirtimi.

Siekiant išvengti galimai mirtino infuzijos perdozavimo naujagimiui, ypač didelį dėmesį reikia skirti vartojimo metodui. Jei intraveninio tirpalo suleidimui naudojama švirkšto pompa, maišelio su skysčiu negalima palikti sujungto su švirkštu.

Jei naudojama infuzijos pompa, prieš pašalinant infuzijos rinkinį nuo pompos arba prieš išjungiant pompą visi intraveninės injekcijos rinkinio spaustukai turi būti uždaryti. Tai privaloma atlikti nepriklausomai nuo to, ar infuzijos rinkinys turi prietaisą, apsaugantį nuo laisvo skysčio tekėjimo, ar ne.

Prietaisą, skirtą intraveninei infuzijai, ir įranga vaisto suleidimui reikia dažnai patikrinti.

Informaciją apie vartojimo metodą ir atsargumo priemones, kurių reikia imtis prieš ruošiant ir skiriant šį vaistinį preparatą, taip pat pateikiama 4.2 skyriuje. 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

Tuo pat metu vartojant katecholaminus ir steroidinius hormonus, gliukozės įsisavinimas mažėja.

 

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Glucose Baxter 10% gali būti saugiai vartojamas nėštumo ir žindymo laikotarpiu, kol yra kontroliuojamas elektrolitų ir skysčių balansas ir kol šie atitinka fiziologines ribas.

Kai paskiriamas ir vaistinis preparatas, vaisto savybės ir jo vartojimas nėštumo ir žindymo laikotarpiu turi būti apsvarstyti atskirai.

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenys neaktualūs.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Glucose Baxter 10% gali paskatinti:

• hiperglikemiją,
• skysčių balanso sutrikimus (hipervolemiją),
• elektrolitų sutrikimus (hipokalemiją, hipomagnezemiją ir hipofosfatemiją). 

Nepageidaujamos reakcijos gali būti susijusios su vartojimo būdu, įskaitant febrilinį atsaką, karščiavimą, infekciją injekcijos vietoje, vietinį skausmą ar reakcijas, venos sudirginimą, venų trombozę ar flebitą, plintantį iš injekcijos vietos, ekstravazaciją ir hipervolemiją.

Nepageidaujamos reakcijos gali būti susijusios su vaistiniu preparatu, kuriuo papildytas tirpalas; priedo savybės nulems bet kokio kito nepageidaujamo poveikio tikimybę.

Pasireiškus nepageidaujamam (-iems) poveikiui (-iams), infuzijos tęsti negalima.

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

 

3 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų sąrašas

Organų sistemos skyrius	Simptomai (LLT terminai MedDRA)	Dažnis
Imuninės sistemos sutrikimai	Alerginės reakcijos Anafilaksinės reakcijos Padidėjęs jautrumas	Dažnis nežinomas*
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai	Elektrolitų sutrikimas ir hiperglikemija, hemodiliucija ir hipervolemija
Odos ir poodinio audinio sutrikimai	Prakaitavimas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai	Šaltkrėtis, drebulys Pireksija, febrilinė reakcija, karščiavimas Dūrio vietos infekcija Tromboflebitas
Tyrimai	Glikozurija

*negali būti įvertintas pagal turimus duomenis.

 

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

 

4.9 Perdozavimas

Ilgiau lašinant Glucose Baxter 10%, gali išsivystyti hiperglikemija, hiperosmoliariškumas, gliukozurija, osmosinė diurezė ir dehidracija. Greitai lašinant galimas skysčių perteklius, kartu hemodiliucija bei hipervolemija, o viršijus oksidacinę gliukozės gebą gali išsivystyti hiperglikemija. Be to, gali sumažėti serumo kalio ir neorganinių fosfatų kiekis.

Glucose Baxter 10% naudojant švirkščiamiems vaistiniams preparatams skiesti, infuzijos pertekliaus požymiai ir simptomai bus susiję su naudojamų priedų savybėmis.

Netyčinio infuzijos pertekliaus atveju tirpalo lašinimą reikia nutraukti, o pacientas turi būti ištirtas, siekiant nustatyti su skiriamais vaistais susijusius požymius ir simptomus. Turi būti imtasi reikiamų pagalbos priemonių.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė − angliavandeniai, ATC kodas – B05BA03.

Glucose Baxter 10% yra hipertoninis tirpalas, jo apytikslis osmoliariškumas yra nuo 555 mOsm/l.

Farmakodinaminės šio tirpalo savybės yra tokios kaip gliukozės, o pastaroji yra pagrindinis ląstelinio metabolizmo energijos šaltinis. Gliukozė, maitinant parenteriniu būdu, yra angliavandenių šaltinis. Glucose Baxter 10% tirpalo energetinė vertė yra 400 kcal/l. Be to, gliukozės infuzinio tirpalu galima papildyti skysčių kiekį be jonų papildymo.

Į Glucose Baxter 10% infuzinį tirpalą pridėjus vaistinio praparato, bendra tirpalo farmakodinamika priklausys nuo to vaistinio preparato savybių.

 

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Skiriami du gliukozės metabolizmo keliai: anaerobinis ir aerobinis.

Gliukozė metabolizuojama skaidant ją 2 būdais į piruvo arba pieno rūgštis, kurios savo ruožtu − į anglies dioksidą ir vandenį išsiskiriant energijai. 

Į Glucose Baxter 10% infuzinį tirpalą pridėjus vaistinio praparato, bendra tirpalo farmakokinetika priklausys nuo to vaistinio praparato savybių.

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Šio infuzinio tirpalo ikiklinikinio saugumo duomenys yra neaktualūs, nes jo sudedamosios dalys yra gyvūno ir žmogaus plazmos fiziologiniai komponentai.

Galimų priedų saugumas turi būti apsvarstytas atskirai.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Injekcinis vanduo

 

6.2 Nesuderinamumas 

Gliukozės tirpalas neskirtinas vienu metu, prieš ar po to, kai lašinamas kraujas, naudojant tą pačią infuzijos sistemą, nes gali išsivystyti hemolizė arba agliutinacija.

Į tirpalą pridedamo vaistinio preparato nesuderinamumas turi būti įvertintas, prieš jį suleidžiant į Viaflo maišelį.

Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima.

Turi būti atsižvelgiama į pridedamo vaistinio preparato vartojimo instrukcijas.

Prieš pridedant vaistą, reikia patikrinti, ar išlieka jo tirpumas ir stabilumas vandenyje, kurio pH atitinka Glucose Baxter 10% infuzinio tirpalo (pH 3,5 - 6,5).

Kai į infuzinį gliukozės tirpalą yra pridedama suderinamo vaisto, tirpalas turi būti nedelsiant infuzuojamas.

Jei žinoma, kad priedai yra nesuderinami su tirpalu, jų vartoti negalima.

 

6.3 Tinkamumo laikas 

Pardavimui skirta pakuotė:

• 250 ml maišeliai: 18 mėnesių
• 500 ml maišeliai: 18 mėnesių
• 1000 ml maišeliai: 18 mėnesių

Tinkamumo laikas pradėjus vartoti:

Vartojimas su priedais

Prieš vartojimą reikia išsiaiškinti bet kokio priedo cheminį ir fizinį stabilumą tokiame pH, kaip Viaflo maišelyje esančio Glucose Baxter 10% infuzinio tirpalo.

Mikrobiologiniu požiūriu, praskiestą preparatą būtina vartoti nedelsiant, nebent jis skiedžiamas kontroliuojamomis ir validuotomis aseptinėmis sąlygomis. Jei nevartojamas tuoj pat, už tinkamą laikymo laiką ir sąlygas atsakingas vartotojas.

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

 

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Viaflo maišeliai yra pagaminti iš poliolefino / poliamido su presuotu plastiku (PL 2442).

Maišeliai yra patalpinti į apsauginius plastikinius maišelius, pagamintus iš poliamido / polipropileno. 

Viename maišelyje yra 250 ml, 500 ml ar 1000 ml tirpalo.

 

Pakuočių dydžiai:

• 30 arba 36 maišeliai po 250 ml
• 1 maišelis 250 ml
• 20 arba 24 maišeliai po 500 ml
• 1 maišelis 500 ml
• 10 arba 12 maišelių po 1000 ml
• 1 maišelis 1000 ml

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

 

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti 

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. 

Vieną kartą pavartojus, sunaikinkite.

Nesuvartotą tirpalą sunaikinkite.

Nejunkite pakartotinai dalinai panaudotų maišelių.

Neišimkite maišelio iš apsauginio maišelio, kol nebūsite pasiruošę naudoti. Vidinis maišelis palaiko gaminio sterilumą.

Informaciją apie vartojimo metodą ir atsargumo priemones, kurių reikia imtis prieš ruošiant ir skiriant šį vaistinį preparatą, taip pat pateikiama 4.2 skyriuje.

 

1. Atidarymas

1. Išimkite Viaflo maišelį iš apsauginio maišelio prieš pat naudojimą.
2. Patikrinkite, ar tirpalas neteka, minutę tvirtai spausdami vidinį maišelį. Jei tirpalas teka, išmeskite jį, nes gali būti pažeistas sterilumas.
3. Patikrinkite, ar tirpalas skaidrus ir ar jame nėra pašalinių dalelių. Jei tirpalas neskaidrus arba jame yra pašalinių dalelių, jį išmeskite.

2. Paruošimas suleisti

Ruošdami ir leisdami vaistus, naudokite sterilias priemones.

a. Pakabinkite maišelį už kilpelės ant stovo.

b. Nuo pakuotės apačioje esančios angos nuimkite plastikinę apsaugą:

• Viena ranka suimkite mažą sparnelį, esantį ant angos kaklelio.
• Kita ranka suimkite didelį sparnelį, esantį ant dangtelio, ir pasukite.
• dangtelis atšoks.

c. Ruoškite infuziją laikydamiesi aseptikos reikalavimų.

d. Prijunkite infuzijos rinkinį. Sujungdami, užpildydami sistemą ir leisdami tirpalą, laikykitės instrukcijų, kurios pridėtos prie rinkinio.

Kaip leisti papildomus vaistinius preparatus

Įspėjimas. Priedai gali būti nesuderinami.

Vaistinių preparatų pridėjimas prieš infuziją

1. Dezinfekuokite vaistams suleisti skirtą vietą.
2. Naudodami švirkštą su nuo 19 (1,10 mm) iki 22 (0,70 mm) dydžio adata, pradurkite hermetiškai uždarytą vaistų suleidimo angą ir įleiskite.
3. Kruopščiai maišykite tirpalą su vaistiniu preparatu. Kai naudojate didelio tankio vaistinius preparatus, pvz., kalio chloridą, švelniai pastuksenkite angas laikydami vertikaliai ir maišykite.

Įspėjimas. Nelaikykite maišelių su pridėtais vaistiniais preparatais.

 

Vaistinių preparatų pridėjimas infuzijos metu

1. Užspauskite rinkinio spaustuką.
2. Dezinfekuokite vaistams suleisti skirtą vietą.
3. Naudodami švirkštą su nuo 19 (1,10 mm) iki 22 (0,70 mm) dydžio adata, pradurkite hermetiškai uždarytą vaistų suleidimo angą ir suleiskite vaistą.
4. Nuimkite maišelį nuo IV stovo ir (ar) pasukite į vertikalią padėtį.
5. Maišeliui esant vertikalioje padėtyje, švelniai tapšnodami ištuštinkite vaisto suleidimui skirtą maišelio dalį.
6. Kruopščiai sumaišykite tirpalą ir vaistus.
7. Vėl nukreipkite maišelį į naudojimo padėtį, atlaisvinkite spaustuką ir toliau infuzuokite.