Klaritromicinas, 125mg/5ml, granulės geriamajai suspensijai
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Sandoz d.d., Slovėnija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Klaritromicinas
1. Kas yra Lekoklar ir kam jis vartojamas
Klaritromicinas yra antibiotikas, priklausantis makrolidų grupės antibiotikams. Jis stabdo tam tikrų bakterijų augimą.
Lekoklar yra gydomos:
- gerklės ir sinusų infekcinės ligos;
- vidurinės ausies infekcinės ligos vaikams;
- krūtinės ląstos infekcinės ligos, tokios, kaip bronchitas ir plaučių uždegimas;
- odos ir minkštųjų audinių infekcinės ligos;
- bakterijų Helicobacter pylori sukeltos skrandžio opos.
2. Kas žinotina prieš vartojant Lekoklar
Lekoklar vartoti negalima:
- jeigu yra alergija klaritromicinui, kitiems makrolidų grupės antibiotikams ar bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jeigu Jums yra buvę tam tikrų širdies ritmo sutrikimų (skilvelinė aritmija, įskaitant torsades de pointes) ar širdies veiklos pokyčių, išmatuotų elektrokardiogramoje ir vadinamų „QT intervalo pailgėjimu“;
- jeigu Jums tuo pačiu laiku yra sunkus kepenų nepakankamumas ir su inkstais susijusių problemų;
- jeigu jūsų kraujyje yra per mažai kalio;
- jeigu vartojate:
- tikagreloro (vaisto, trukdančio kraujo krešėjimą);
- ranolazino (vartojamo krūtinės anginai gydyti);
- ergotamino, dihidroergotamino (vaistų nuo migrenos);
- cisaprido (vaisto nuo skrandžio sutrikimų);
- pimozido (antipsichozinio vaisto);
- terfenadino ar
- astemizolo (vaistų nuo alergijos);
- lovastatino ar simvastatino (vaistų cholesterolio kiekiui mažinti);
- kolchicino (vaisto pogagrai gydyti).
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Lekoklar, jeigu:
- yra susilpnėjusi Jūsų inkstų ar kepenų veikla;
- esate alergiškas linkomicinui ar klindamicinui (antibiotikams);
- gydymo Lekoklar metu ar po jo jums atsiranda smarkus ar užsitęsęs viduriavimas (pseudomembraninis kolitas) nedelsiant pasitarkite su savo gydytoju. Apie storosios žarnos uždegimą (pseudomembraninį kolitą) gauta pranešimų vartojant beveik visų antibakterinių medžiagų, įskaitant klaritromiciną;
- Jus kamuoja generalizuota miastenija (reta liga, sukelianti raumenų silpnumą);
- sergate cukriniu diabetu;
- Jums yra ar buvo širdies problemų ar
- Jūsų kraujyje anksčiau buvo per mažas magnio kiekis;
- anksčiau keletą kartų ar ilgai vartojote klaritromicino.
Kiti vaistai ir Lekoklar
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Tam tikri vaistai gali paveikti Lekoklar veiksmingumą ar atvirkščiai. Tokiems vaistams priklauso:
Lekoclar gali stiprinti šių vaistų poveikį:
- astemizolo, terfenadino (vaistų nuo alergijos), pimozido (vaisto nuo psichozės); cisaprido (vaisto nuo skrandžio sutrikimų), ergotamino, dihidroergotamino (vaisto nuo migrenos), lovastatino, simvastatino (vaistų, vartojamų cholesterolio kiekiui mažinti), tikagreloro (vaisto, trukdančio kraujui krešėti), ranolazino (vartojamo krūtinės anginai gydyti), kolchicinas (vaisto podagrai gydyti); (žr. „Lekoklar vartoti negalima“);
- alprazolamo, midazolamo, triazolamo (migdomųjų vaistų);
- digoksino, verapamilio, amlodipino, diltiazemo (vaistų nuo širdies sutrikimų);
- teofilino (vaisto nuo astmos);
- varfarino (kraują skystinančio vaisto);
- atorvastatino, rozuvastatino (cholesterolio kiekį mažinančių vaistų);
- ciklosporino, sirolimuzo, takrolimuzo (imunosupresantų);
- karbamazepino, fenitoino, valproato (epilepsijai gydyti vartojamų vaistų);
- cilostazolo (vaisto kojų kraujotakos gerinimui);
- insulino ir kitų vaistų nuo diabeto (tokių, kaip nateglinidas ar repaglinidas);
- metilprednizolono (uždegimui gydyti vartojamo kortizono);
- omeprazolo (vaisto nuo skrandžio ligų);
- sildenafilio, tadalafilio, vardenafilio (vartojamų erekcijos funkcijos sutrikimui gydyti);
- tolterodino (vartojamo per aktyvios šlapimo pūslės sindromui gydyti);
- vinblastino (vaisto nuo vėžio);
- vaistų, sukeliančių klausos pažeidimo riziką, ypač aminoglikozidų, tokių, kaip gentamicinas ar neomicinas (antibiotikų grupė).
Gali sustiprėti abiejų vaistų poveikis, jeigu Lekoklar vartojamas tuo pačiu laiku su šiais vaistais:
- antazanaviru, sakvinaviru (ŽIV infekcijai gydyti vartojamais vaistais);
- itrakonazolu (grybelių infekcijai gydyti vartojamu vaistu).
Jeigu Jūsų gydytojas konkrečiai rekomendavo Lekoklar vartoti tuo pačiu laiku su bet kuriuo iš aukščiau minėtų vaistų, gydytojui gali reikėti Jus atidžiau stebėti.
Lekoklar poveikį gali silpninti šie vaistai:
- rifampicinas, rifabutinas, rifapentinas (antibiotikai);
- efavirenzas, etravirinasnevirapinas (ŽIV infekcijai gydyti vartojami vaistai);
- fenitoinas, karbamazepinas, fenobarbitalis (epilepsijai gydyti vartojami vaistai);
- jonažolė.
Prašome atkreipti dėmesį, kad:
Lekoklar poveikį gali stiprinti ritonaviras (antivirusinis vaistas) ir flukonazolas (grybelių infekcijai gydyti vartojamas vaistas).
Lekoklar gali silpninti zidovudino (antivirusinio vaisto) poveikį. Kad to išvengti, tarp šių vaistų vartojimo Jūs turite daryti 4 valandų pertrauką.
Lekoklar vartojimas tuo pačiu laiku su digoksinu, chinidinu, dizopiramidu ar verapamiliu (vaistais nuo širdies sutrikimų) ar kitais makrolidų grupės antibiotikais gali sukelti širdies aritmiją.
Lekoklar vartojimas tuo pačiu laiku su dizopiramidu gali sukelti cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą (hipoglikemiją).
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su su gydytoju arba vaistininku.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Lekoklar paprastai nedaro poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, bet gali sukelti šalutinį poveikį, tokį, kaip galvos svaigimas, sumišimas ir orientacijos sutrikimas. Jeigu jaučiatės paveiktas, atsisakykite vairuoti, valdyti mechanizmus ar dalyvauti veikloje, kuri Jums arba kitiems gali kelti riziką.
Lekoklar sudėtyje sacharozės
Šio vaistinio preparato 5 ml paruoštos vartoti suspensijos yra 2,4 g sacharozės. Į tai reikia atsižvelgti skiriant vaisto pacientams, kuriems yra cukrinis diabetas.
Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradedant vartoti šį vaistą.
3. Kaip vartoti Lekoklar
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Vaisto išdavimo lapelyje nurodyta, kiek šio vaisto turite vartoti ir kaip dažnai jo vartoti. Perskaitykite jį atidžiai. Jūsų gydytojo paskirta dozė priklauso nuo infekcijos rūšies ir jos sunkumo. Ji taip pat priklauso nuo to, kaip gerai veikia inkstai. Jūsų gydytojas Jums tai paaiškins.
Suaugusiesiems ir paaugliams
Įprasta dozė yra 10 ml du kartus per parą.
Sunkių infekcijų ar Helicobacter pylori infekcijos sukeltų skrandžio opų atveju įprasta dozė yra 20 ml du kartus per parą.
Vartojimas vaikams nuo 6 mėn. iki 12 metų amžiaus
Paros kiekis apskaičiuojamas pagal vaiko kūno svorį.
Toliau lentelėje pateiktas orientyras įprastų dozių parinkimui.
Kūno svoris (kg) |
Amžius (metais) |
Dozė (ml), vartojama du kartus per parą |
8-11 |
1-2 |
2,5 |
12-19 |
3-6 |
5 |
20-29 |
7-9 |
7,5 |
30-40 |
10-12 |
10 |
Vaikams, kurie sveria mažiau negu 8 kg, reikia vartoti du kartus per parą po 0,3 ml/kg kūno svorio dozę.
Gydymo trukmė
Jūsų gydytojas pasakys, kiek ilgai turi būti vartojama Lekoklar. Paprastai juo gydoma nuo 6 iki 14 parų. Nenutraukite gydymo savo nuožiūra, pvz., kadangi Jūs ar Jūsų vaikas jaučiasi geriau. Jeigu vartojimas nutraukiamas per anksti, infekcinė liga gali pasikartoti.
Vartojimo metodas
Paprastai šio vaisto skiriama du kartus per parą: vieną kartą ryte ir dar kartą anksti vakare.
Jūs galite šį vaistą vartoti valgio metu ar nevalgius.
Šis vaistas gali sukelti kartų skonį, jeigu jo lieka burnoje. To galima išvengti iš karto po suspensijos suvartojimo ko nors suvalgius ar išgėrus.
Kaip išmatuoti dozę
Su šiuo vaistu yra pateiktas 5 ml švirkštas su 2.5, 3.75 ir 5 ml padalomis. Jis būna su adapteriu, kuris įtelpa į buteliuką. Kad atmatuotumėte vaistą:
- supurtykite buteliuką;
- į buteliuko kaklelį įstatykite adapterį;
- įstatykite į adapterį švirkšto antgalį;
- apverskite buteliuką viršutine dalimi į apačią;
- patraukite stūmoklį, kad atmatuotumėte jums reikalingą dozę;
- pastatykite buteliuką stačiai, nuimkite švirkštą, palikite adapterį buteliuke ir uždarykite buteliuką.
Visada nepamirškite supurtyti buteliuką prieš atmatuojant kiekvieną dozę.
Vaisto davimas naudojant švirkštą
- užtikrinkite, kad vaikas būtų laikomas vertikalioje padėtyje;
- atsargiai patalpinkite švirkšto antgalį į vaiko burną. Nukreipkite švirkšto antgalį į žando vidinę pusę;
- iš lėto spauskite žemyn švirkšto stūmoklį: nešvirkškite per greitai;
- skirkite laiko vaikui nuryti vaistą.
Kaip alternatyva, išpilkite atmatuotą dozę iš pipetės į Jūsų vaiko šaukštelį ir iš jo sugirdykite vaistą.
Kaip paruošti šį vaistą
Gydytojas ar vaistininkas Jums paruoš šį vaistą. Kad atidarytumėte buteliuką, Jums reikės paspausti žemyn vaikų neatidaromą dangtelį ir po jo jį nusukti.
Jeigu Jums reikia šį vaistą paruošti savarankiškai, turite pripilti į buteliuką šalto vandens beveik iki matavimo linijos.. Kai tik tai atliksite, buteliuką gerai papurtykite. Pridėkite daugiau vandens tiksliai iki matavimo linijos, pažymėtos ant buteliuko ir jį vėl papurtykite.
Jums suspensiją reikės paruošti tik vieną kartą Jūsų gydymo pradžioje.
Ką daryti pavartojus per didelę Lekoklar dozę
Jeigu Jūs išgėrėte šio vaisto per daug, nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją ar artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių. Perdozavimo simptomai gali būti virškinimo trakto simptomai.
Pamiršus pavartoti Lekoklar
Jeigu pamiršote pavartoti šio vaisto, tęskite gydymą laikantis normalaus dozavimo, kurį rekomendavo Jūsų gydytojas. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Nustojus vartoti Lekoklar
Yra svarbu, kad Jūs vartotumėte savo vaistą pagal gydytojo nurodymus. Nenutraukite Lekoklar vartojimo staigiai, prieš tai nepasitarę sus savo gydytoju. Priešingi atveju simptomai gali pasikartoti.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Sunkus šalutinis poveikis
Jeigu pasireiškia bet kuris toliau išvardintas šalutinis poveikis, nutraukite šio vaisto vartojimą ir nedelsiant praneškite savo gydytojui ar vykite į Jūsų artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių:
Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)
- Alerginės reakcijos, tokios kaip staigus kvėpavimo, kalbėjimo ar rijimo pasunkėjimas, lūpų, veido ir kaklo pabrinkimas, labai stiprus svaigulys ar kolapsas, niežtintis, reljefiškas odos išbėrimas.
- Nereguliarus širdies plakimas (širdies elektrinio aktyvumo pokyčiai).
- Krešulių atsiradimo rizika, sukelta didelio kraujo plokštelių kiekio.
Sunkus šalutinis poveikis, kurio dažnis nežinomas
- Karščiavimas, gerklės skausmas, rimto baltųjų kraujo ląstelių sumažėjimo sukeltas infekcinių ligų padažnėjimas (agranulocitozė).
- Išbėrimas, karščiavimas, kraujo pokyčiai (kurie gali būti padidėjusio jautrumo sindromo, vadinamo DRESS, požymiu).
- Akių ir odos pageltimas, pykinimas, apetito netekimas, nenormalūs kepenų funkcijos kraujo tyrimų rezultatai (kepenų uždegimo požymiai).
- Viduriavimas, kuris yra sunkus, ilgai trunkantis ar su krauju išmatose, kartu su pilvo skausmu ar karščiavimu. Tai gali būti sunkaus žarnų uždegimo požymis. Jūsų gydytojas gali nutraukti gydymą. Nevartokite vaistų, silpninančių žarnų judesius.
- Kasos uždegimo sukeltas stiprus pilvo ir nugaros skausmas.
- Inkstų uždegimo sukeltas padidėjęs ar sumažėjęs šlapimo išskyrimas, apsnūdimas, sumišimas ir pykinimas.
- Sunkus ar niežtintis odos išbėrimas, ypač jeigu jis atrodo pūslėtas ir yra akių, burnos ar lyties organų skausmingumas.
- Dėl per mažo kraujo plokštelių kiekio atsiradę neįprastos kraujosruvos ar kraujavimas.
- Dažnas ar nereguliarus širdies plakimas.
Visi minėti atvejai yra sunkus šalutinis poveikis. Jums gali būti reikalinga skubi medicininė pagalba.
Kitas galimas šalutinis poveikis
Praneškite savo gydytojui, jeigu jums kelia rūpesčių bet kuris toliau išvardytas šalutinis poveikis.
Dažnas (gali paveikti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
- Galvos skausmas.
- Skonio pojūčio pokyčiai (pvz., metalo skonis ar kartus skonis).
- Pilvo skausmas, pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, nevirškinimas.
- Miegojimo sunkumai.
- Nenormalūs kepenų funkcijos tyrimo rezultatai.
- Išbėrimas.
- Per didelis prakaitavimas.
Nedažnas (gali paveikti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)
- Mažas baltųjų kraujo ląstelių kiekis.
- Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje.
- Mieliagrybių sukelta infekcinė liga (kandidozė).
- Infekcinės ligos, pvz., makšties.
- Išnykęs ar sumažėjęs apetitas.
- Nerimas, nervingumas, spiegimas.
- Svaigulys, drebulys, apsnūdimas.
- Sukimosi pojūtis, klausos susilpnėjimas, spengimas ausyse (tinnitus).
- Savo širdies plakimo jautimas.
- Skrandžio gleivinės uždegimas, vidurių užkietėjimas, dujų iš vidurių išėjimas, burnos džiūvimas, raugėjimas
- Niežulys, dilgėlinė, raudonas pakilęs išbėrimas
- Raumenų spazmas
- Karščiavimas, silpnumas.
Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)
- Dantų ir liežuvio spalvos pokyčiai.
- Tam tikru bakterijų sukeltos odos ir poodinio audinio infekcinės ligos.
- Uoslės sutrikimas, uoslės ir skonio pojūčio išnykimas.
- Kurtumas.
- Aknė.
- Depresija.
- Raumenų skausmas ar silpnumas.
- Nenormali šlapimo spalva.
- Košmarai, sumišimas, orientacijos sutrikimas, nesančių dalykų matymas ar girdėjimas, kontakto su realybe netekimas, atsiskyrimo nuo savęs pojūtis.
- Traukuliai, odos nutirpimo ir dilgčiojimo pojūtis.
- Kraujavimas.
- Kepenų nepakankamumas.
- Inkstų nepakankamumas.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Lekoklar
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant kartono dėžutės ir buteliuko po ,,Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Po paruošimo: Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Po paruošimo suspensija turi būti vartojama ne ilgiau kaip 14 parų.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Lekoklar sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra klaritromicinas.
- Pagalbinės medžiagos yra poloksameras 188, povidonas K 30, Hipromeliozė, makrogolis 6000, titano dioksidas (E171), metakrilo rūgšties ir etilakrilato 1:1 kopolimeras, trietilo citratas, glicerolio monosteratas, polisorbatas 80, sacharozė, maltodekstrinas, kalio sorbatas, koloidinis bevandenis silicio dioksidas, ksantano lipai, vaisių punšo kvapioji medžiaga (natūralios ir dirbtinės kvapiosios medžiagos, įskaitant maltodekstriną, modifikuotą krakmolą ir maltolį).
Lekoklar išvaizda ir kiekis pakuotėje
Baltos ar rusvai gelsvos granulės 60 ml, 120 ml ir 240 ml DTPE buteliukuose, uždarytuose vaikų neatidaromais užsukamaisiais PP uždoriais, ir geriamasis PE/PP 5 ml matavimo švirkštas su 2,5 ml, 3,75 ml ir 5 ml užpildymo padalomis bei PE/PP matavimo šaukštas su 1,25 ml, 2,5 ml ir 5 ml pripildymo padalomis.
Pakuotės dydžiai:
1 buteliuke yra 34,1 g granulių geriamajai suspensijai, skirtų paruošti 50 ml suspensijos (reikiamas vandens kiekis: 29,5 ml) ar
41,0 g granulių geriamajai suspensijai, skirtų paruošti 60 ml suspensijos (reikiamas vandens kiekis: 35,4 ml) ar
54,6 g granulių geriamajai suspensijai, skirtų paruošti 80 ml suspensijos (reikiamas vandens kiekis: 47,2 ml) ar
68,3 g granulių geriamajai suspensijai, skirtų paruošti 100 ml suspensijos (reikiamas vandens kiekis: 59,0 ml) ar
81,9 g granulių geriamajai suspensijai, skirtų paruošti 120 ml suspensijos (reikiamas vandens kiekis: 70,8 ml).
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Klaritromicinas |
Vaisto stiprumas | 125mg/5ml |
Vaisto forma | granulės geriamajai suspensijai |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/12/2791 |
Registratorius | Sandoz d.d., Slovėnija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2012.01.27 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Lekoklar 125 mg/5 ml granulės geriamajai suspensijai
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Po ištirpinimo 1ml geriamosios suspensijos yra 25 mg klaritromicino.
5 ml geriamosios suspensijos yra 125 mg klaritromicino.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: 5 ml paruoštos vartoti suspensijos yra 2,4 g sacharozės.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Granulės geriamajai suspensijai
Baltos arba rusvai gelsvos granulės.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Lekoklar 125 mg/5 ml granulės geriamajai suspensijai yra skirtos suaugusių pacientų, paauglių ir vaikų nuo 6 mėn. iki 12 metų amžiaus ūminių ir lėtinių infekcinių ligų, sukeltų klaritromicinui jautrių bakterijų, gydymui. Juo gydoma, jei yra:
- viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, tokios, kaip tonzilitas/ laringitas (vaistas vartojamas kaip alternatyva, kai netinka beta laktaminiai antibiotikai);
- ūminis vidurinės ausies uždegimas vaikams;
- apatinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, tokios, kaip bendruomenėje įgyta pneumonija;
- sinusitas ir lėtinio bronchito paūmėjimas suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 12 metų paaugliams;
- lengvos ar vidutinio sunkumo odos ir minkštųjų audinių infekcinės ligos.
Šis vaistinis preparatas tinkamame derinyje su antibakteriniu preparatu ir vaistiniu preparatu opai gydyti vartojamas Helicobacter pylori išnaikinimui pacientams, kuriems yra su Helicobacter pylori susijusių opų (žr. 4.2 skyrių).
Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Lekoklar 125 mg/5 ml granulių geriamajai suspensijai dozavimas priklauso nuo ligonio sveikatos būklės ir bet kuriuo atveju jį turi nustatyti gydytojas.
Suaugę pacientai ir paaugliai
Standartinis dozavimas: įprastinė dozė yra 250 mg. Ją reikia gerti du kartus per parą.
Gydymas didele doze: sunkios infekcinės ligos atveju įprastinę dozę galima padidinti iki 500 mg. Ją reikia gerti du kartus per parą.
Helicobacter pylori išnaikinimas suaugusiems pacientams
Ligoniams, kuriems yra su skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, susijusių su Helicobacter pylori, klaritromicinas, kaip pirmaeilio trijų dalių gydymo sudedamoji dalis, yra skirimas du kartus per parą po 500 mg. Reikia atsižvelgti į nacionalines Helicobacter pylori eradikacijos rekomendacijas.
Dozavimas esant pablogėjusiai inkstų funkcijai
Didžiausios rekomenduojamos dozės turi būti sumažintos proporcingai inkstų pakenkimui.
Jeigu kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min., paros dozę reikia mažinti pusiau , t. y. gerti kartą per parą 250 mg arba jei infekcinė liga sunki – du kartus per parą po 250 mg. Tokiems ligoniams gydymas gali būti tęsiamas ne ilgiau kaip 14 parų.
Vaikai nuo 6 mėn. iki 12 metų amžiaus
Rekomenduojama dozė yra 7,5 mg/kg kūno svorio. Ją reikia gerti du kartus per parą.
Svoris |
Amžius |
Dozė |
8-11 kg |
1-2 metai |
2,5 ml du kartus per parą |
12-19 kg |
3-6 metai |
5,0 ml du kartus per parą |
20-29 kg |
7-9 metai |
7,5 ml du kartus per parą |
30-40 kg |
10-12 metų |
10,0 ml du kartus per parą |
Mažesnio negu 8 kg svorio vaikų gydymas turi būti pagrįstas jų kūno svoriu.
Atliktuose klinikiniuose tyrimuose dalyvavę nuo 6 mėnesių iki 12 metų amžiaus vaikai vartojo klaritromicino pediatrinę suspensiją. Taigi, jaunesni negu 12 metų amžiaus vaikai turi vartoti klaritromicino pediatrinę suspensiją.
Jaunesnių negu 6 mėnesių amžiaus vaikų gydymo patirtis yra ribota.
Indikacijos „Bendruomenėje įgytas plaučių uždegimas“ atveju poveikis jaunesniems kaip 3 metų vaikams nėra patvirtintas dokumentais.
Pacientams, kuriems sutrikusi inkstų funkcija (kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min), klaritromicino dozė turi būti sumažinta per pusę, t.y. iki 7,5 mg/kg vieną kartą per parą ir gydymas turi trukti ne ilgau kaip 14 parų.
Gydymo trukmė
Gydymo Lekoklar 125 mg/5 ml granulėmis geriamajai suspensijai trukmė priklauso nuo ligonio sveikatos būklės. Bet kuriuo atveju gydymo trukmę turi nustatyti gydytojas.
- Paprastai jaunesnių negu 12 metų amžiaus vaikų gydymo trukmė yra 5–10 parų.
- Paprastai suaugusių žmonių ir paauglių gydymo trukmė yra 14 parų.
- Po to, kai išnyksta ligos simptomai, vaisto vartojimas turi būti tęsiamas mažiausiai 2 paras.
- Sreptococcus pyogenes (kaip ir beta hemolizinių streptokokų) sukeltą infekcinę ligą reikia gydyti ne trumpiau kaip 10 parų.
Helicobacter pylori išnaikinti reikalingas 7 parų kombinuotas gydymas, pvz., vartoti du kartus per parą 500 mg klaritromicino kartu su 1000 mg amoksicilino ir 20 mg omeprazolo, vartojamų du kartus per parą.
Vartojimo metodas
Prieš vartojant granules būtina ištirpinti vandenyje (žr. 6.6 skyrių). Vartojimui po ištirpinimo yra naudojamas polietileno/polipropileno švirkštas ar polipropileno matavimo šaukštas.
Jeigu po vartojimo burnoje lieka granulių geriamajai suspensijai, jos gali sukelti kartų skonį. To galima išvengti iš karto po suspensijos suvartojimo ko nors suvalgius ar išgėrus.
Klaritromiciną galima vartoti neatsižvelgiant į valgymo laiką. Maistas biologinio prieinamumo dydžiui įtakos nedaro. Maistas tik šiek tiek uždelsia klaritromicino absorbcijos pradžią.
4.3 Kontraindikacijos
Lekoklar 125 mg/5 ml granulėmis geriamajai suspensijai draudžiama gydyti pacientus, kuriems nustatytas padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, kitiems makrolidų grupės antibiotikams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
Klaritromicino draudžiama vartoti kartu su bet kuriuo toliau išvardintu vaistiniu preparatu: astemizolu, cisapridu, pimozidu, terfenadinu, kadangi tai gali sukelti QT intervalo pailgėjimą ir širdies ritmo sutrikimus, įskaitant skilvelinę tachikardiją, skilvelių virpėjimą bei Torsade de Pointes (žr. 4.5 skyrių).
Draudžiama vartoti kartu su tikagreloru ar ranolazinu.
Klaritromicino negalima vartoti kartu su ergotaminu ir dihidroergotaminu, kadangi dėl to gali pasireikšti skalsių toksinis poveikis.
Klaritromicino turi būti neskiriama pacientams, kuriems yra buvęs QT intervalo pailgėjimas ar skilvelinė širdies aritmija, įskaitant Torsade de Pointes (žr. 4.4 ir 4.5 skyrių).
Dėl didesnės miopatijos, įskaitant rabdomiolizę, rizikos klaritromicino turi būti nevartojama kartu su HMG-CoA reduktazės inhibitoriais (statinais), kuriuos ekstensyviai metabolizuoja CYP3A4, (simvastatinu ar lovastatinu) (žr. 4.5 skyrių).
Lekoklar 125 mg/5 ml granulių geriamajai suspensijai turi būti neskiriama pacientams, kuriems yra hipokalemija (QT intervalo pailgėjimo rizika).
Klaritromicino tur būti nevartojama ligoniams, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas kartu su inkstų pakenkimu.
Kaip ir kitų stiprių CYP3A4 inhibiorių, klaritromicino turi būti nevartojama pacientams, kurie gydyomi kolchicinu.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Gydytojas uri neskirti klaritromicino nėščiai moteriai, prieš tai atidžiai neapsvarstęs naudos ir rizikos santykio, ypač per pirmuosius tris nėštumo mėnesius. (žr. 4.6 skyrių).
Atsargumas patartinas pacientams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas (žr. 4.2 skyrių).
Klaritromicinas daugiausia šalinamas per kepenis. Dėl to pacientams, kuriems yra kepenų pakenkimas, šio antibiotiko reikia vartoti atsargiai. Be to, atsargumo taip pat reikia laikytis klaritromicino vartojant pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų pakenkimas.
Buvo pranešta apie mirties dėl kepenų nepakankamumo atvejus (žr. 4.8 skyrių). Kai kurie ligoniai galėjo būti sirgę kepenų liga ar galėjo vartoti kitų hepatotoksiškų vaistinių preparatų. Pacientai turi būti informuoti, kad atsiradus kepenų ligos požymių ar simptomų, tokių, kaip anoreksija, gelta, tamsus šlapimas, niežulys, pilvo skausmingumas, reikia nutraukti gydymą ir kreiptis į savo gydytoją.
Vartojant beveik visų antibakterinių medžiagų, įskaitant makrolidus, buvo pranešta apie su pseudomembraninį kolitą, kurio sunkumas gali svyruoti nuo lengvo iki pavojingo gyvybei. Vartojant beveik visų antibakterinių medžiagų, įskaitant klaritromiciną, buvo pranešta apie su Clostridium difficile susijusį viduriavimą (CDSV), kurio sunkumas gali svyruoti nuo lengvo viduriavimo iki pavojingo gyvybei kolito. Gydymo antibakterinėmis medžiagomis metu atsiradę normalios storosios žarnos floros pokyčiai gali skatinti nenormaliai greitą Clostridium difficile dauginimąsi. Apie CDSV turi būti pagalvota visiems pacientams, kuriems po antibiotikų vartojimo pasireiškia viduriavimas. Būtina tiksli ligos istorija, kadangi gauta pranešimų apie CDSV, pasireiškusį per du mėnesiu po antibakterinių medžiagų vartojimo. Taigi, turi būti apsvarstytas gydymo klaritromicinu nutraukimas, nepaisant indikacijos. Turi būti atliktas mikrobiologinis tyrimas ir pradėtas adekvatus gydymas. Turi būti vengiama vartoti peristaltiką slopinančių vaistinių preparatų.
Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie kolchicino toksinį poveikį, pasireiškusį klaritromicino vartojant kartu su kolchicinu, ypač senyviems pacientams, kurio dalis atvejų buvo inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams. Gauta pranešimų, kad kelis tokius pacientus ištiko mirtis (žr. 4.5 skyrių). Kolchicino vartojimas kartu su klaritromicinu yra draudžiamas (žr. 4.3 skyrių).
Patartina laikytis atsargumo klaritromicino vartojant kartu su triazolbenzodiazepinais, tokiais, kaip triazolamas ir midazolamas (žr. 4.5 skyrių).
Patartina laikytis atsargumo klaritromicino vartojant kartu su kitais ototoksiškais vaistais, ypač kartu su aminoglikozidais. Gydymo metu ir po jo turi būti atliekamas pusiausvyros funkcijos ir klausos tikrinimas.
Dėl QT trukmės pailgėjimo rizikos klaritromicino reikia vartoti atsargiai pacientams, kurie serga vainikinių kraujagyslių liga, sunkiu širdies nepakankamumu, kuriems yra hipomagnezemija, bradikardija (per minutę širdis susitraukia rečiau kaip 50 kartų) arba kurie kartu vartoja vaistinių preparatų, susijusių su QT trukmės pailgėjimu (žr. 4.5 skyrių). Pacientai, kuriems yra įgimtas arba dokumentais patvirtintas įgytas QT trukmės pailgėjimas ar yra buvusi skilvelių aritmija, klaritromicino turi nevartoti (žr. 4.3 skyrių).
Plaučių uždegimas. Streptococcus pneumoniae atsparumo makrolidams atsiradimo požiūriu yra svarbu, kad skiriant klaritromicino bendruomenėje įgytam plaučių uždegimui gydyti būtų atliktas jautrumo tyrimas. Ligoninėje įgyto plaučių uždegimo atveju klaritromicinas turi būti vartojamas derinyje su papildomais atitinkamais antibiotikais.
Lengvo ir vidutinio sunkumo odos ir minkštųjų audinių infekcinės ligos. Šias infekcines ligas dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus ir Streptococcus pyogenes, kurie abu gali būti atsparūs makrolidams, todėl yra svarbu, kad būtų atliktas jautrumo tyrimas. Atvejais, kur negalima vartoti beta laktaminių antibiotikų (pvz., alergija), kitas antibiotikas, toks, kaip klindamicinas, gali būti pirmo pasirinkimo vaistas. Šiuo metu laikoma, kad makrolidai tinka tik kai kurioms odos ir minkštųjų audinių infekcinėms ligoms, pvz., sukeltoms Corynebacterium minutissimum (eritrazmai), paprastiesiems spuogams ir rožei gydyti ir situacijose, kur negalima taikyti gydymo penicilinu.
Sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų, tokių, kaip anafilaksija, Stivenso - Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė, atveju būtina skubiai nutraukti gydymą klaritromicinu ir nedelsiant pradėti atitinkamą gydymą.
Klaritromicinas turi būti vartojamas atsargiai, kai juo reikia gydyti pacientus, kurie vartoja CYP3A4 fermentą indukuojančių vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių).
HMG-Co A reduktazės inhibitoriai (statinai). Klaritromicino vartoti kartu su lovastatinu ar simvastatinu draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Reikia laikytis atsargumo, jeigu klaritromicino skiriama kartu su kitais statinais. Gauta pranešimų apie rabdomiolizę pacientams, vartojusiems klaritromiciną su statinais. Pacientus reikia sekti dėl miopatijos požymių ir simptomų. Situacijose, kurių metu kraritromicino vartojimo kartu su statinais išvengti negalima, rekomenduojama paskirti mažiausią registruotą statino dozę. Galima apsvarstyti, ar nevertėtų vartoti nepriklausomą nuo CYP3A metabolizmo statiną, pvz., fluvastatiną (žr.4.5 skyrių).
Geriamosios glikemiją mažinančios medžiagos/ Insulinas. Klaritromicino vartojimas kartu su geriamosiomis glikemiją mažinančiomis medžiagomis (tokiomis, kaip sulfanilurėjos dariniai) ir/ar insulinu gali sukelti reikšmingą hipoglikemiją. Rekomenduojama atidžiai sekti gliukozės kiekį (žr. 4.5 skyrių).
Geriamieji antikoaguliantai. Klaritromicino vartojant kartu su varfarinu yra rizika, kad atsiras sunki hemoragija ir reikšmingai padidės tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR) bei protrombino laikas (žr. 4.5 skyrių). Kol pacientui klaritromicino skiriama kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, turi būti dažnai tikrinamas TNS ir protrombino laikas.
Taikant H. pylori išnaikinamąjį gydymą antibiotikais, tokiais, kaip klaritromicinas, gali atsirasti antibiotikams atsparių mikroorganizmų.
Jei klaritromicino, kaip ir kitų antibiotikų, vartojama ilgiau ar pakartotinai, gali pasireikšti vaistinio preparato poveikiui atsparių bakterijų ar grybelių superinfekcija. Tokiu atveju turi būti nutrauktas klaritromicino vartojimas ir padėtas reikiamas gydymas.
Be to, reikia atkreipti dėmesį į kryžminio atsparumo tarp klaritromicino ir kitų makrolido grupės vaistinių preparatų, taip pat linkomicino ir klindamicino, galimybę.
Klaritromicinas yra CYP3A4 inhibitorius, todėl jo vartoti kartu su CYP3A4 induktoriais ar vaistiniais preparatais, kuriuos žymiu mastu metabolizuoja minėtas fermentas, turi būti apribotas iki atvejų, kai gydymas yra neabejotinai būtinas (žr. 4.5 skyrių).
Gali pasireikšti sunkiosios miastenijos paūmėjimas ar pablogėjimas.
Šio vaistinio preparato 5 ml paruoštos vartoti suspensijos yra 2,4 g sacharozės. Į tai reikia atsižvelgti skiriant vaisto pacientams, sergantiems cukriniu diabetu.
Pacientams, kuriems yra retas paveldimas fruktozės netoleravimas, gliukozės-galaktozės malabsorbcija ar sacharozės-izomaltazės stygius, šio vaistinio preparato vartoti negalima.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Dėl galimų vaistinių preparatų sąveikos sukeltų sunkių efektų griežtai draudžiama vartoti toliau išvardytų vaistinių preparatų.
Cisapridas, pimozidas, astemizolas ir terfenadinas
Buvo pranešta, kad pacientų, kurie vartojo cisaprido kartu su klaritromicinu, kraujyje padidėjo cisaprido kiekis. Tai gali sukelti QT intervalo pailgėjimą ir širdies ritmo sutrikimus, įskaitant skilvelinę tachikardiją, skilvelių virpėjimą ir torsades de pointes. Panašių pokyčių pastebėta ligoniams, klaritromiciną vartojusiems kartu su pimozidu (žr. 4.3 skyrių).
Buvo pranešta, kad makrolidai keičia terfenadino metabolizmą, sukeldami šio vaisto kiekio kraujo plazmoje pasididėjimą, kuris retkarčiais būdavo susijęs su širdies ritmo sutrikimais, tokiais, kaip QT intervalo pailgėjimas, skilvelinė tachikardija, skilvelių virpėjimas ir torsades de pointes (žr. 4.3 skyrių). Vieno tyrimo, kuriame dalyvavo 14 sveikų savanorių, duomenimis, klaritromicino vartojimas kartu su terfenadinu 2 - 3 kartus padidino terfenadino rūgšties metabolito koncentraciją ir pailgino QT intervalą. Šie pokyčiai nesukėlė jokio kliniškai aptinkamo poveikio. Panašus poveikis pastebėtas vartojant astemizolo ir kitų makrolidų derinį.
Ergotaminas/ dihidroergotaminas
Po vaisto patekimo į rinką gauti pranešimai rodo, kad klaritromicino vartojimas kartu su ergotaminu ar dihidroergotaminu yra susijęs su ūminiu skalsių toksiniu poveikiu, kuriam yra būdingas kraujagyslių spazmas ir galūnių bei kitų audinių, įskaitant centrinę nervų sistemą, išemija. Šių vaistinių preparatų ir klaritromicino vartoti kartu yra draudžiama (žr. 4.3 skyrių).
HMG-CoA reduktazės inhibitoriai (statinai)
Klaritromicino vartojimas kartu su lovastatinu ar simvastatinu yra draudžiamas (žr. 4.3 skyrių), kadangi šiuos statinus ekstensyviai metabolizuoja CYP3A4 ir kartu taikomas gydymas klaritromicinu didina jų koncentraciją plazmoje, kas padidina miopatijos, įskaitant rabdomiolizę, riziką. Gauta pranešimų apie rabdomiolizę pacientams, vartojusiems klaritromiciną kartu su minėtais statinais. Jeigu gydymo klaritromicinu išvengti negalima, šio gydymo laikotarpiu būtina nutraukti simvastatino ar lovastatino vartojimą.
Reikia laikytis atsargumo, jeigu klaritromicino paskiriama kartu su kitais statinais. Situacijose, kurių metu kraritromicino vartojimo kartu su statinais išvengti negalima, rekomenduojama paskirti mažiausią registruotą statino dozę. Gali būti apsvarstyta, ar nevertėtų vartoti nepriklausomą nuo CYP3A metabolizmo statiną, pvz., fluvastatiną. Pacientus reikia sekti dėl miopatijos požymių ir simptomų.
Kitų vaistinių preparatų įtaka klaritromicinui
Vaistiniai preparatai, kurie indukuoja CYP3A (pvz., rifampicinas, fenitoinas, karbamazepinas, fenobarbitalis, jonažolė), gali skatinti klaritromicino metabolizmą. Dėl to klaritromicino koncentracija kraujyje gali nepasiekti gydomosios koncentracijos lygmens, todėl bus mažesnis jo veiksmingumas. Be to, galbūt reikės stebėti CYP3A induktoriaus kiekį plazmoje, kuris gali padidėti, kadangi klaritromicinas gali slopinti CYP3A fermento aktyvumą (taip pat žr. pavartoto CYP3A4 induktoriaus preparato charakteristikų santrauką).Rifabutino vartojimas kartu su klaritromicinu sukėlė rifabutinio kiekio padidėjimą ir klaritromicino kiekio sumažėjimą kraujo serume kartu su padidėjusia uveito rizika.
Žinoma arba įtariama, kad toliau išvardyti vaistiniai preparatai veikia cirkuliuojančio klaritromicino koncentraciją, todėl gali būti reikalinga priderinti klaritromicino dozę ar apsvarstyti alternatyvų gydymą.
Efavirenzas, nevirapinas, rifampicinas, rifabutinas ir rifapentinas
Stiprūs citochromo P450 metabolizmo sistemos induktoriai, tokie, kaip efavirenzas, nevirapinas, rifampicinas, rifabutinas ir rifapentinas, gali spartinti klaritromicino metabolizmą ir tokiu būdu mažinti šio vaisto kiekį kraujo plazmoje, o metabolito, t. y. 14-OH-klaritromicino, kuris taip pat yra mikrobiologiškai aktyvus, kiekį kraujo plazmoje didinti. Kadangi mikrobiologinis klaritromicino ir
14-OH-klaritromicino aktyvumas įvairių bakterijų atžvilgiu yra skirtingas, klaritromicino vartojant kartu su fermentų induktoriais numatytas gydomasis poveikis gali būti silpnesnis.
Etravirinas
Etavirinas mažino klaritromicino ekspoziciją, tačiau didino jo aktyvaus metabolito
14-OH-klaritromicino koncentracijas. Kadangi 14-OH-klaritromicino aktyvumas Mycobacterium avium komplekso (MAC) atžvilgiu yra mažesnis, bendrasis aktyvumas šio sukėlėjo atžvilgiu gali būti pakitęs, todėl MAC gydymui turi būti apgalvotos alternatyvos klaritromicinui.
Flukonazolas
Vartojant 200 mg flukonazolo paros dozę kartu su 500 mg klaritromicino doze, geriama du kartus per parą, vidutinė pusiausvyrinė mažiausia klaritromicino koncentracija (Cmin) ir plotas po koncentracijos kreive (AUC) 21 sveikam savanoriui padidėjo atitinkamai 33% ir 18%. Kartu vartojamas flukonazolas pusiausvyrinės aktyvaus metabolito 14-OH-klaritromicino koncentracijos reikšmingai nepaveikė. Klaritromicino dozės koregavimas nebūtinas.
Ritonaviras
Farmakokinetikos tyrimais įrodyta, kad ritonaviras (kas 8 val. po 200 mg) pastebimai slopina kartu su juo vartojamo klaritromicino (kas 12 val, po 500 mg) metabolizmą. Ritonaviro vartojant kartu su klaritromicinu, pastarojo vaisto Cmax, Cmin ir AUC padidėjo atitinkamai 31 %, 182 % ir 77 %. Buvo pastebėta, kad iš esmės visiškai nuslopinamas aktyvaus 14-OH-hidroksimetabolito susidarymas. Kadangi klaritromicino gydomųjų dozių diapazonas („terapinis langas“) yra didelis, pacientams, kurių inkstų veikla normali, mažinti klaritromicino dozę tikriausiai nebūtina. Tačiau pacientams, kurių inkstų veikla pakenkta, turi būti apsvarstytas toliau pateiktas dozės priderinimas: pacientams, kurių kreatinino klirensas 30 – 60 ml/min., klaritromicino dozė turi būti sumažinta 50 %, pacientams, kurių kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min. – 75 %. Didesnės negu 1 g klaritromicino paros dozės turi būti nevartojamos kartu su ritonaviru.
Panašus dozių koregavimas turi būti apsvarstytas pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, jeigu ritonaviro, kaip farmakokinetikos stiprintojo, vartojama kartu su kitais ŽIV proteazės inhibitoriais, įskaitant atazanavirą ir sakvinavirą (žr. žemiau skyrių „Dvikryptė vaistų sąveika“).
Klaritromicino poveikis kitiems vaistiniams preparatams
Sąveikos CYP 3A pagrindu
Žinomo CYP3A4 inhibitoriaus klaritromicino vartojimas kartu su vaistu, pirmiausiai metabolizuojamu CYP3A4, gali būti susijęs su pastarojo vaisto koncentracijų padidėjimu, dėl kurio gali sustiprėti ar pailgėti kartu vartojamo vaisto gydomasis ir nepageidaujamas poveikis. Klaritromicino turi būti vartojama atsargiai pacientams, gydomiems kitais vaistais, kurie yra žinomi kaip CYP3A4 fermento substratai, ypač jeigu CYP3A4 substrato (pvz., karbamazepino) saugumo ribos yra siauros ir/ar šis fermentas substratą ekstensyviai metabolizuoja.
Pacientams, kurie kartu vartoja klaritromiciną gali reikėti apgalvoti dozavimo koregavimą ir, jeigu įmanoma, turėtų būti atidžiai sekamos vaistų, daugiausiai metabolizuojamų CYP3A4, koncentracijos kraujo serume.
Tas pats CYP3A4 izofermentas metabolizuoja ar įtariama, kad metabolizuoja, toliau išvardytus vaistinius preparatus ar vaistinių preparatų grupes: alprazolamą, karbamazepiną, cilostazolą, cisapridą, ciklosporiną, dizopiramidą, skalsių alkaloidus, lovastatiną, metilprednizoloną, midazolamą, omeprazolą, geriamuosius antikoaguliantus (pvz., varfariną), pimozidą, kvinidiną, rifabutiną, rifampiną, sildenafilį, simvastatiną, sirolimuzą, takrolimuzą, terfenadiną, triazolamą ir vinblastiną. Sąveikaujantiems panašiais mechanizmais su kitais citochromo P450 sistemos izofermentais vaistiniams preparatams priklauso fenitoinas, teofilinas ir valproatas.
Antiaritminiai vaistai
Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie Torsade de Pointes, pasireiškusią klaritromicino vartojant kartu su chinidinu ar dizopiramidu. Šių vaistinių preparatų vartojimo kartu su klaritomicinu metu turi būti sekama elektrokardiograma dėl QT intervalo pailgėjimo. Gydymo klaritromicinu metu turi būti sekamas chinidino ir dizopiramido kiekis kraujo serume.
Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie hipoglikemiją, pasireiškusią vartojant klaritromicino kartu su dizopiramidu. Dėl to gydymo klaritromicinu kartu su dizopiramidu metu reikia reikia sekti gliukozės kiekį kraujyje.
Ciklosporinas, takrolimuzas, sirolimuzas
Kartu vartojamas geriamasis klaritromicinas sukėlė daugiau negu dvigubą ciklosporino ir takrolimuzo Cmin padidėjimą. Panašaus poveikio taip pat galima tikėtis sirolimuzui. Pradedant gydyti klaritromicinu pacientus, jau vartojančius bet kurios iš minėtų imunosupresinių medžiagų, turi būti atidžiai sekamas ciklosporino, takrolimuzo ar sirolimuzo kiekis kraujo plazmoje ir, jeigu reikia, sumažinamos jų dozės. Šiems ligoniams nutraukus gydymą klaritromicinu, ciklosporino, takrolimuzo ar sirolimuzo dozės priderinimui vėl būtina atidžiai matuoti jų kiekį kraujo plazmoje.
Varfarinas
Varfarinu gydomiems pacientams vartojant klaritromicino gali pasireikšti stipresnis varfarino poveikis, todėl tokiems ligoniams reikia dažnai tikrinti protrombino laiką (žr. 4.4 ir 4.8 skyrių).
Geriamosios glikemiją mažinančios medžiagos/ Insulinas
Vartojant tam tikrų glikemiją mažinančių vaistinių preparatų, tokių, kaip nateglinidas ir repaglinidas, kartu su klaritromicinu, dėl galimo CYP3A fermento slopinimo klaritromicinu gali pasireikšti hipoglikemija. Rekomenduojama atidžiai sekti gliukozės kiekį.
Omeprazolas
Sveiki suaugę žmonės vartojo klaritromiciną (kas 8 val. po 500 mg) kartu su omepazolu (40 mg per parą ). Nust atyta, kad kartu vartojant klaritomicino padidėjo omepazolo pusiausvyrinė koncentracija (Cmax, AUC0 - 24 ir t½ padidėjo atitinkamai 30%, 89% ir 34%). Vidutinė skrandžio pH vertė 24 valandų laikotarpiu buvo 5,2, jeigu omeprazolo buvo vartojama vieno, ir 5,7, jeigu jo buvo vartojama kartu su klaritromicinu.
Sildenafilis, tadalafilis ir vardenafilis
Kiekvieną iš šių fosfodiesterazės inhibitorių metabolizuoja, bent jau dalinai, CYP3A, kurį gali slopinti kartu vartojamas klaritromicinas. Kartu vartojant klaritromiciną su sildenafiliu, tadalafiliu ar vardenafiliu tikriausiai padidėja fosfodiesterazės inhibitoriaus ekspozicija. Reikia apsvarstyti sildenafilio, tadalafilio ar vardenafilio dozės sumažinimą, jeigu šių vaistų vartojama kartu su klaritromicinu.
Teofilinas, karbamazepinas
Klinikinių tyrimų rezultatai parodė nedidelį, tačiau kliniškai reikšmingą (p≤0,05) cirkuliuojančio teofilino ar karbamazepino kiekio padidėjimą, kai bet kurio iš šių vaistų buvo vartojama kartu su klaritromicinu. Gali reikėti apsvarstyti dozės sumažinimą.
Tolterodinas
Pagrindinis tolterodino metabolizmas vyksta dalyvaujant citochromo P450 (CYP2D6) 2D6 izofermentui. Vis dėlto, nustatyta, kad dalies žmonių, kurie neturi CYP2D6, organizme metabolizmas vyksta dalyvaujant CYP3A. Šiems žmonėms dėl CYP3A slopinimo kraujo serume reikšmingai padidėja tolterodino koncentracija. Žmonėms, kurie yra silpni CYP2D6 metabolizuotojai, gali prireikti mažinti tolterodino dozę, jei kartu vartojama CYP3A inhibitorių, tokių, kaip klaritromicinas.
Triazolobenzodiazepinai (pvz., alprazolamas, midazolamas, triazolamas)
Pavartojus midazolamo kartu su klaritromicino tabletėmis (500 mg du kartus per parą), midazolamo AUC padidėjo 2,7 karto, kai jo buvo injekuojama į veną, ir 7 kartus, kai šio vaisto buvo geriama. Reikia vengti vartoti geriamą midazolamą kartu su klaritromicinu. Jei vartojant klaritromiciną į veną injekuojama midazolamo, pacientą reikia atidžiai sekti, kad būtų galima priderinti dozę. Tos pačios saugumo rekomendacijos turi būti taikomos ir kitiems benzodiazepinams, kurie metabolizuojami CYP3A4, įskaitant triazolamą ir alprazolamą. Benzodiazepinams, kurių eliminacija nepriklauso nuo CYP3A4 (temazepamui, nitrazepamui, lorazepamui), kliniškai reikšminga sąveika su klaritromicinu nėra tikėtina.
Po vaistinio preparato patekimo į rinką, buvo gauta pranešimų apie vaisto sąveiką ir poveikį centrinei nervų sistemai (CNS) (pvz., somnolenciją ir konfūziją), kai kartu vartojamas kalritromicinas ir triazolamas. Siūloma tokius pacientus atidžiai stebėti dėl didesnio farmakologinio poveikio CNS.
Kitos vaistinių preparatų sąveikos
Aminoglikozidai
Patartina laikytis atsargumo klaritromicino vartojant kartu su kitais ototoksinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais, ypač su aminoglikozidais (žr. 4.4 skyrių).
Kolchicinas
Kolchicinas yra ir CYP3A, ir nešėjo iš ląstelės, P-glikoproteino (Pgp), substratas. Klaritromicinas ir kiti makrolidai yra žinomi CYP3D ir Pgp inhibitoriai. Kai kartu skiriama klaritromicino ir kolchicino, dėl klaritromicino sukelto CYP3D ir/ar Pgp slopinimo gali padidėti kolchicino ekspozicija. Pacientai turi būti sekami dėl klinikinių kolchicino toksinio poveikio simptomų. (žr. 4.4 skyrių).
Digoksinas
Manoma, kad digoksinas yra nešėjo iš ląstelės, P-glikoproteino (Pgp), substratas. Žinoma, kad klaritromicinas slopina Pgp. Kai klaritromicino vartojama kartu su digoksinu, dėl klaritromicino sukelto Pgp slopinamo gali padidėti digoksino ekspozicija. Po vaisto patekimo į rinką taip pat gauta pranešimų apie digoksino koncentracijos serume padidėjimą pacientams, kurie klaritromicino vartojo kartu su digoksinu. Kai kuriems pacientams pastebėta klinikinių požymių, atitinkančių digoksino toksinį poveikį, įskaitant galimai pavojingas gyvybei aritmijas. Reikia atidžiai sekti digoksino koncentracijas kraujo serume, jeigu pacientas kartu vartoja digoksino ir klaritromicino.
Zidovudinas
Kartu su zidovudinu geriant klaritromicino tablečių ŽIV infekuotiems suaugusiems pacientams, gali sumažėti pusiausvyrinės zidovudino koncentracijos. Manoma, kad klaritromicinas trukdo kartu išgerto zidovudino absorbciją. Šios sąveikos didžiąja dalimi galima būtų išvengti sureguliuojant klaritromicino ir zidovudino dozes taip, kad tarp kiekvieno vaisto vartojimo būtų 4 val. pertrauka. Manoma, kad ši sąveika nepasireiškia ŽIV infekuotiems vaikams skiriant klaritromicino suspensijos kartu su zidovudinu ar didanozinu. Ši sąveika nėra tikėtina klatitromiciną vartojant infuzijos į veną būdu.
Fenitoinas ir valproatas
Yra savanoriškų ar paskelbtų pranešimų apie CYP3A inhibitorių, įskaitant klaritromiciną, sąveiką su vaistais (pvz., fenitoinu ir valproatu), kurių CYP3A nemetabolizuoja. Rekomenduojama nustatinėti šių vaistų kiekį kraujo serume, jeigu minėtų vaistinių preparatų vartojama kartu su klaritromicinu. Buvo pranešta apie jų kiekio kraujo serume padidėjimą.
Dvikryptės vaistinių preparatų sąveikos
Atazanaviras
Tiek klaritromicinas, tiek atazanaviras yra CYP3A substratai ir inhibitoriai, ir yra dvikryptės vaistų sąveikos įrodymų. Kartu skiriant klaritromicino (du kartus per parą po 500 mg) ir atazanaviro (400 mg kartą per parą), 2 kartus padidėjo klaritromicino ekspozicija, 70% sumažėjo 14-OH- klaritromicino ekspozicija ir 28% padidėjo atazanaviro AUC. Dėl didelio klaritromicino gydomųjų dozių intervalo pacientams, kurių inkstų veikla normali, dozės mažinti nereikia. Pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi vidutiniškai (kreatinino klirensas 30-60 ml/min), klaritromicino dozė turi būti sumažinta 50%. Pacientams, kurių kreatinino klirensas yra <30ml/min, klaritromicino dozė turi būti sumažinta 75%, vartojant tinkamas klaritromicino formuluotes. Negalima skirti kartu su proteazės inhibitoriais didesnių kaip 1000 mg klaritromicino paros dozių.
Kalcio kanalų blokatoriai
Dėl hipotenzijos rizikos klaritromicino vartojant kartu su kalcio kanalų blokatoriais, kuriuos metabolizuoja CYP3A4 (pvz., verapamiliu, amlodipinu, diltiazemu) patartina laikytis atsargumo. Dėl šios sąveikos gali padidėti klaritromicino, taip pat kalcio kanalų blokatorių, koncentracijos kraujo plazmoje. Klaritromicino vartojantiems kartu su verapamiliu pacientams buvo pastebėta hipotenzija, bradiaritmija ir pieno rūgšties acidozė.
Itrakonazolas
Tiek klaritromicinas, tiek itrakonazolas yra CYP3A substratai ir inhibitoriai, privedantys prie dvikryptės vaistų sąveikos. Klaritromicinas gali padidinti itrakonazolo kiekį kraujo plazmoje, o šis gali padidinti klaritromicino kiekį kraujo plazmoje. Pacientai, kurie vartoja klaritromiciną ir itrakonazolį, turi būti atidžiai sekami, dėl padidėjusio ar prailginto farmakologinio vaistų poveikio požymių ar simptomų.
Sakvinaviras
Tiek klaritromicinas, tiek sakvinaviras yra CYP3A substratai ir inhibitoriai, yra duomenų apie dvikryptę vaistų sąveiką. Kartu skiriant klaritromicino (du kartus per parą po 500 mg) ir sakvinaviro (tris kartus per parą po 1200 mg minkštųjų želatininių kapsulių forma) 12-ai sveikų savanorių, sukėlė nusistovėjusios pusiausvyrinės koncentracijos sąlygomis sakvinaviro AUC ir Cmax padidėjimą, kuris buvo atitinkamai 177% ir 187% didesnis, nei vartojant vien sakvinavirą. Klaritromicino AUC ir Cmax rodmenys buvo maždaug 40% didesni, nei vartojant tik klaritromiciną. Jei šių vaistų vartojama kartu ribotą laiką, aukščiau nurodytomis dozėmis ir formomis, dozės koreguoti nereikia. Vaistų sąveikos tyrimais nustatyta, kad minkštųjų želatininių kapsulių sukeliamas poveikis gali būti netipiškas kietųjų želatininių kapsulių sukeliamam poveikiui. Vaistų sąveikos tyrimų metu vartojant vien sakvinavirą pastebėtas poveikis gali būti netipiškas poveikiui, pastebėtam gydymo sakvinaviro ir ritonaviro deriniu metu. Sakvinaviro vartojant kartu su ritonaviru reikia atsižvelgti į galimą ritonaviro poveikį klaritromicinui (žr. aukščiau skyrių „Kitų vaistinių preparatų įtaka klaritromicino tabletėms“).
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Daugiau negu 200 moterų, kurios per pirmuosius tris nėštumo mėnesius vartojo klaritromiciną, stebėjimo metu neabejotinų teratogeninio ir šalutinio poveikio ar poveikio naujagimio sveikatai įrodymų nenustatyta. Nedidelio skaičiaus moterų, per pirmuosius tris nėštumo mėnesius vartojusių klaritromicino, stebėjimo duomenys rodo, kad gali būti didesnė persileidimo rizika. Iki šiol kitų svarbių epidemiologinių duomenų nėra.
Tyrimų su gyvūnais duomenys parodė toksinį poveikį reprodukcijai. (žr. 5.3 skyrių). Rizika žmogui nežinoma. Nėščias moteris klaritromicinu gydyti galima tik atidžiai apsvarsčius naudos ir rizikos santykį.
Žindymas
Klaritromicinas ir jo aktyvus metabolitas išsiskiria su žindyvės pienu. Taigi, žindomam kūdikiui gali prasidėti viduriavimas ir atsirasti grybelių sukelta gleivinės infekcija, todėl žindymą gali tekti nutraukti. Reikia nepamiršti padidėjusio jautrumo atsiradimo galimybės. Motinos gydymo nauda turi būti didesnė už galimą riziką kūdikiui.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Duomenų apie klaritromicino įtaką gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, nėra. Prieš pacientams vairuojant ar valdant mecganizmus turi būti atsižvelgta į galimą svaigulį, galvos sukimąsi ir orientacijos sutrikimą, kurie gali pasireikšti gydymo vaistiniu preparatu metu. .
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Saugumo duomenų santrauka
Dažniausios ir įprastos nepageidaujamos reakcijos, susiję su gydymu klaritromicinu suaugusiems žmonėms ir vaikams, yra pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas bei iškreiptas skonis. Šios nepageidaujamos reakcijos paprastai yra nedidelio intensyvumo ir atitinka žinomą makrolidų grupės antibiotikų saugumo charakteristiką (žr. 4.8 skyriaus „b“ poskyrį).
Klinikinių tyrimų metu pacientams, kurie iš anksčiau sirgo mikobakterijų sukelta infekcine liga, ir tokiems, kuriems minėto sutrikimo nebuvo, virškinimo trakto nepageidaujamų reakcijų dažnumas reikšmingai nesiskyrė.
Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje
Šioje lentelėje pateiktos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta klaritromicino granulių geriamajai suspensijai klinikinių tyrimų metu ir po šio vaistinio preparato patekimo į rinką.
Reakcijų atvejai, įvertinti kaip bet jau galbūt susiję su klaritromicinu, pateikti pagal organų sistemas ir dažnį, kuris apibūdinamas taip: labai dažnas (≥1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) ir dažnis nežinomas (vaistiniam preparatui patekus į rinką pastebėtos nepageidaujamos reakcijos, dažnis negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).
Infekcijos ir infestacijos |
|
Nedažnas |
Kandidozė, infekcija, makšties infekcija |
Dažnis nežinomas |
Pseudomembraninis kolitas, rožė |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai |
|
Nedažnas |
Leukopenija, trombocitemija |
Dažnis nežinomas |
Agranulocitozė, trombocitopenija |
Imuninės sistemos sutrikimai* |
|
Nedažnas |
Padidėjusio kautrumo reakcija |
Dažnis nežinomas |
Anafilaksinė reakcija, angioneurozinė edema |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai |
|
Nedažnas |
Anoreksija, apetito sumažėjimas |
Psichikos sutrikimai |
|
Dažnas |
Nemiga |
Nedažnas |
Nerimas, nervingumas, spiegimas |
Dažnis nežinomas |
Psichikos sutrikimas, sumišimas, depersonalizacija, depresija, dezorientacija, haliucinacijos, nenormalūs sapnai |
Nervų sistemos sutrikimai |
|
Dažnas |
Skonio sutrikimas, galvos skausmas, iškreiptas skonis |
Nedažnas |
Galvos svaigimas, mieguistumas*, drebulys |
Dažnis nežinomas |
Traukuliai, skonio netekimas, uoslės iškrypimas, uoslės netekimas, parestezija |
Ausų ir labirintų sutrikimai |
|
Nedažnas |
Galvos sukimasis, klausos susilpnėjimas, spengimas ausyse |
Dažnis nežinomas |
Kurtumas |
Širdies sutrikimai |
|
Nedažni |
Ekektrokardiogramos QT intervalo pailgėjimas*, palpitacijos |
Dažnis nežinomas |
Torsades de Pointes*, skilvelinė tachikardija* |
Kraujagyslių sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Kraujavimas# |
Virškinimo trakto sutrikimai |
|
Dažnas |
Viduriavimas, vėmimas, dispepsija, pykinimas, pilvo skausmas. |
Nedažnas |
Gastritas, stomatitas, glositas, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas, atsirūgimas, dujų susikaupimas žarnyne |
Dažnis nežinomas |
Ūmus pankreatitas, dantų spalvos pokytis, liežuvio spalvos pokytis |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
|
Dažnas |
Nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodmenys |
Nedažnas |
Alaninaminotrasferazės aktyvumo padidėjimas kraujyje, aspartaminotransferazės aktyvumo padidėjimas kraujyje. |
Dažnis nežinomas |
Kepenų nepakankamumas*, hepatoceliulinė gelta. |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
|
Dažnas |
Išbėrimas, hiperhidrozė |
Nedažnas |
Niežulys, dilgėlinė, makulopapulinis išbėrimas |
Dažnis nežinomas |
Stivenso-Džonsono sindromas* ir toksinė epidermio nekrolizė*, vaistų sukeltas išbėrimas kartu su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. DRESS), aknė |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai |
|
Nedažnas |
Raumenų spazmas |
Dažnis nežinomas |
Miopatija |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Inkstų nepakankamumas, intersticinis nefritas. |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
|
Nedažnas |
Karščiavimas, astenija |
Tyrimai |
|
Dažnis nežinomas |
Padidėjęs tarptautinis normalizuotas santykis#, pailgėjęs protrombino laikas#, nenormali šlapimo spalva. |
*žr. “a” poskyrį
#žr. “c” poskyrį
Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas
Keliuose pranešimuose apie rabdomiolizę nurodyta, kad klaritromicino buvo vartojama kartu su statinais, fibratais, kolchicinu ar alopurinoliu (žr. 4.3 ir 4.4 skyrių).
Po vaistinio preparato patekimo į rinką, buvo gauta pranešimų apie vaistinio preparato sąveiką ir poveikį centrinei nervų sistemai (CNS) (pvz., somnolenciją ir konfūzją), kai kartu vartojamas kalritromicinas ir triazolamas. Siūloma tokius pacientus atidžiai stebėti dėl didesnio farmakologinio poveikio CNS (žr. 4.5 skyrių).
Ypatinga populiacija. Nepageidaujamos reakcijos pacientams, kurių imunitetas nuslopintas (žr „e“ poskyrį).
Vaikų populiacija
Atliktuose klaritromicino pediatrinės suspensijos klinikiniuose tyrimuose dalyvavę vaikai buvo nuo 6 mėnesių iki 12 metų amžiaus, todėl jaunesniems negu 12 metų amžiaus vaikams turi būti vartojama klaritromicino pediatrinė suspensija.
Manoma, kad nepageidaujamų reakcijų dažnis, tipas ir sunkumas vaikams yra toks pat, kaip suaugusiems žmonėms.
Kitos ypatingos populiacijos
Pacientai, kurių imunitetas nuslopintas
Ilgai gydant didesnėmis klaritromicino dozėmis mikobakterijų sukeltą infekcinę ligą pacientams, kuriems yra įgytas imunodeficito sindromas (AIDS) ar kurių imunitetas nuslopintas dėl kitų priežasčių, dažnai buvo sunku atskirti nepageidaujamus reiškinius, galimai susijusius su klaritromicino vartojimu, nuo esminių žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos ar kitų tuo pat metu esančių ligų požymių.
Suaugusiems pacientams, kurie buvo gydomi 1000 mg ir 2000 mg karitromicino paros dozėmis, dažniausiai pasitaikę nepageidaujami reiškiniai buvo: pykinimas, vėmimas, iškreiptas skonis, pilvo skausmas, viduriavimas, išbėrimas, gausus dujų susikaupimas žarnyne, galvos skausmas, vidurių užkietėjimas, klausos sutrikimas, serumo glutamato oksalacetato transaminazės (SGOT) ir serumo glutamato piruvato transaminazės (SGPT) aktyvumo padidėjimas. Be to, retesni nepageidaujami reiškiniai buvo dusulys, nemiga ir burnos džiūvimas. Atvejų dažnis pacientams, gydytiems 1000 mg ir 2000 mg paros dozėmis, buvo panašus, bet paprastai buvo maždaug 3 - 4 kartus didesnis pacientams, vartojusiems 4000 mg klaritromicino paros dozę.
Įvertinant šių pacientų, kurių imunitetas nuslopintas, laboratorinių tyrimų rodmenis, buvo analizuojami tik tokie rodmenys, kurie buvo labai nukrypę (t. y. buvo labai dideli ar labai maži) nuo konkrečių tyrimų normos. Remiantis šiais kriterijais, maždaug 2-3% pacientų, gydytų 1000 mg ar 2000 mg klaritromicino paros dozėmis, buvo ryškiai didesnis už normalų SGOT ir SGPT aktyvumo padidėjimas, mažesnis už normalų leukocitų ir trombocitų skaičius. Mažesniam procentui pacientų minėtose dviejose dozavimo grupėse taip pat buvo padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje. 4000 mg paros dozę vartojusiems pacientams pastebėtas nežymiai didesnis nenormalių rodmenų dažnio padidėjimas pagal visus parametrus, išskyrus leukocitus.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Apsinuodijimo simptomai
Pranešimų duomenimis, išgėrus didelę dozę klaritromicino galima tikėtis poveikio virškinimo traktui simptomų. Perdozavimo simptomai didele dalimi gali atitikti nepageidaujamus reiškinius. Pacientui, kuris anksčiau sirgo bipoliniu sutrikimu, išgėrus aštuonis gramus klaritromicino, atsirado psichikos pokyčių, paranojinis elgesys, hipokalemija ir hipoksemija.
Apsinuodijimo gydymas
Perdozavus specifinio priešnuodžio nėra. gydymą. Neįtikėtina, kad kraujo dializė ar peritoninė dializė pastebimai paveiktų klaritromicino, kaip ir kitų makrolidų, kiekį kraujo serume.
Atsiradę perdozavimo sukeltos nepageidaujamos reakcijos turi būti gydomos skubiai šalinant neabsorbuotą vaistinį preparatą ir taikant palaikomąsiais priemones. Labai retai gali pasireikšti sunki ūminė alerginė reakcija, pvz., anafilaksinis šokas. Pastebėjus pirmuosius padidėjusio jautrumo reakcijos simptomus, būtina nutraukti klaritromicino vartojimą ir nedelsiant pradėti taikyti reikiamas priemones.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Bendrosios savybės
Farmakoterapinė grupė: makrolidai, ATC kodas: J01FA09
Veikimo mechanizmas
Klaritromicinas yra pusiau sintetinis eritromicino darinys. Jis sukelia antibakterinį poveikį, kadangi prisijungia prie jam jautrios bakterijos ribosomų 50s subvieneto, todėl sutrinka baltymo sintezė. Klaritromicinas daro stiprų poveikį daugeliui aerobinių ir anaerobinių gramteigiamų bei gramneigiamų mikroorganizmų. Paprastai klaritromicino mažiausia slopinamoji koncentracija (MSK) yra du kartus mažesnė negu eritromicino MSK.
Klaritromicino 14-hidroksimetabolitas taip pat sukelia antimikrobinį poveikį. Jo MSK yra tokia pati ar net du kartus didesnė, negu pirminio junginio, išskyrus H. influenzae, kuriam 14-hidroksimetabolitas, palyginti su pirminiu junginiu, daro daugiau negu du kartus stipresnį poveikį.
FK/FD sąryšis (Farmakokinetikos sąryšis su farmakodinamika)
Klaritromicinas ekstensyviai pasiskirsto organizmo audiniuose ir skysčiuose. Dėl didelės skvarbos į audinius, vaisto koncentracija ląstelės viduje būna didesnė, negu koncentracija kraujo serume.
Svarbiausi farmakodinamikos parametrai, pagal kuriuos būtų galima numatyti makrolido aktyvumą, galutinai nenustatyti. Laikas, per kurį koncentracija būna didesnė už MSK (T/MSK), gali būti susijęs su klaritromicino veiksmingumu, vis dėlto, kvėpavimo organų audiniuose ir gleivinės epitelio skysčiuose klaritromicino koncentracijos būna didesnės už jo koncentraciją plazmoje, todėl remiantis parametrais, pagrįstais koncentracija plazmoje, tiksliai numatyti poveikį kvėpavimo takų infekcijai gali nepavykti.
Atsparumo mechanizmas
Atsparumas makrolidų grupės antibiotikams gali pasireikšti dėl antibiotiko taikinio vietos pokyčio ar yra pagrįstas antibiotiko modifikavimu ir/ar aktyvia pernaša iš ląstelės.
Atsparumas gali būti perduodamas per chromosomas ar plazmides, gali būti indukuotas arba egzistuoti iš prigimties. Makrolidams atsparios bakterijos gamina fermentus, kurie metilina liekamąjį ribosomų RNR adeniną, todėl slopinamas antibiotiko prisijungimas prie ribosomos.
Dėl prisijungimo prie ribosomų vietų metilinimo makrolidams atsparūs mikroorganizmai paprastai būna atsparūs ir linkozamidams bei steptograminui B. Klaritromicinas priskiriamas stipriai šiuos fermentus indukuojančioms medžiagoms. Be to, makrolidai sukelia bakteriostatinį poveikį, nes slopina ribosomų peptidiltransferazę.
Klaritromicinui, eritromicinui ir azitromicinui būdingas visiškas kryžminis atsparumas. Meticilinui atsparūs ir oksacilinui atsparūs (MRSA) stafilokokai ir penicilinui atsparus Streptococcus pneumoniae yra atsparūs visiems šiuo metu esantiems beta laktaminiams antibiotikams ir makrolidams, pvz., klaritromicinui.
Ribinės reikšmės
Europos antimikrobinio jautrumo tyrimų komitetas (angl. the European Committee on Antimicrobial Susceptibility Testing [EUCAST]) nustatė toliau nurodytas klaritromicinio jautrumo ribas, kurios atskiria jautrius mikroorganizmus nuo atsparių (2010.12.20 [versija 1.2]).
Su rūšimi susiję ribinės reikšmės klaritromicinui B,C |
||
Ligos sukėlėjas |
Jautrus ≤ (mg/l) |
Atsparus > (mg/l) |
Enterobacteriaceae |
- |
- |
Pseudomonas padermės |
- |
- |
Acinetobacter padermės |
- |
- |
Staphylococcus padermės |
1 |
2 |
Enterococcus padermės |
- |
- |
A, B, C, G grupės streptokokai |
0,25 |
0,5 |
Streptococcus pneumoniae D |
0,25 |
0,5 |
Kiti streptokokai |
IE |
IE |
Haemophilus influenzae |
1 |
32 |
Moraxella catarrhalis |
0,25 |
0,5 |
Neisseria gonorrhoeae |
- |
- |
Neisseria meningitidis |
- |
- |
Gramteigiami anaerobai (išskyrus Clostridium difficile) |
- |
- |
Gramneigiami anaerobai |
- |
- |
Su rūšimi nesusiję ribinės reikšmės A |
IE |
IE |
- Su rūšimi nesusijusios jautrumo ribos nustatytos daugiausia remiantis FK/FD duomenis ir nepriklauso nuo specifinių rūšių MSK paplitimo. Jie taikytini tik toms rūšims, kurios nepaminėtos lentelėje arba nuorodose. Vis dėlto, farmakodinamikos duomenys makrolidų, linkozamidų ir streptograminų su rūšimi nesusijusių jautrumo ribų apskaičiavimui nėra tvirti, taigi IE.
- Išvardytų bakterijų jautrumą kitiems makrolidams (azitromicinui, klaritromicinui ir roksitromicinui) galima nustatyti pagal jautrumo eritromicinui duomenis.
- Klaritromicinas vartojamas H. pylori išnaikinimui (natūralių izoliatų MSK ≤ 0,25 mg/l).
- Makrolidų MSK H. influenzae menkai koreliuoja su klinikinėmis pasekmėmis. Todėl makrolidų ir susijusių antibiotikų jautrumo ribos, nustatytos natūraliems H. influenzae, būdingos vidutiniam jautrumui.
„IE“ reiškia, kad yra per mažai įrodymų, jog svarstoma rūšis yra geras taikinys gydymui vaistu.
Klaritromicinas vartojamas H. pylori išnaikinimui. Minimali slopinamoji koncentracija (MSK) ≤ 0,25 μg/ml, kuri pagal klinikinių ir laboratorinių standartų institutą (angl. the Clinical and Laboratory Standards Institute [CLSI]) yra ribinė jautriems mikroorganizmams.
Jautrumas
Tam tikros rūšies įgyto atsparumo paplitimas skirtingose geografinėse vietovėse skirtingu laiku gali būti skirtingas, todėl rekomenduojama atsižvelgti į lokalią informaciją apie atsparumą, ypač gydant sunkias infekcijas. Jeigu būtina, reikia kreiptis į ekspertus, kai atsparumo paplitimas vietovėje yra toks, kad abejojama vaistinio preparato veiksmingumu gydant kurios nors rūšies mikroorganizmų sukeltą infekcinė ligą
Sukėlėjai, kurių atsparumas gali kelti keblumų: atsparumo paplitimas bent vienoje ES valstybėje yra 10 % arba didesnis.
Paprastai jautrios rūšys |
Gramteigiami aerobai |
Corynebacterium diphteriae F grupės streptokokai |
Gramneigiami aerobai |
Bordetella pertusis |
Legionella padermės |
Moraxella catarrhalis |
Pasteurella multocida |
Anaerobai |
Clostridium padermės, kitokios nei C. difficile |
Kiti mikroorganizmai |
Chlamydia trachomatis |
Clamydia pneumoniae |
Chlamydophilapsitacci |
Mycobacterium padermės |
Mycoplasma pneumoniae |
Padermės, kurių įgytas atsparumas gali kelti keblumų |
Gramteigiami aerobai |
Enterococcus padermės+ |
Staphylococcus aureus (meticilinui jautrūs ir meticilinui atsparūs)+ |
Staphylococcus epidermidis+ |
A*, B, C, G grupės streptokokai |
Streptococcus viridans |
Streptococcus pneumoniae*+ |
Gramneigiami aerob |
Haemophilus influenzae$ |
Helicobacter pylori |
Anaerobai |
Bacteroides padermės |
Peptococcus/Peptostreptococcus padermės |
Iš prigimties atsparūs mikroorganizmai |
Gramneigiami aerob |
Acinetobacter |
Enterobacteriacea |
Pseudomonas aeruginosa |
Anaerobai |
Fusobacterium padermės |
Kiti mikroorganizmai |
Mycobacterium tuberculosis |
# ≥ 10 % atsparumas bent vienoje Europos Sąjungos valstybėje.
*Veiksmingumas rūšiai įrodytas klinikinių tyrimų metu (jeigu rūšis jautri).
+ Nurodytos padermės, kurioms atsparumo dažnis vienoje ar daugiau ES srityje/valstybėje/regione (regionuose) yra didelis (t. y. didesnis kaip 50 %).
- Makrolidų ir susijusių antibiotikų ribinės reikšmės yra nustatytos laukinio tipo H. Influenzae kategorijai, kaip tarpinės.
Kita informacija
Streptococcus pneumoniae ir Streptococcus padermių jautrumą klaritromicinui galima prognozuoti remiantis tyrimų su eritromicinu duomenimis.
Turimi daugumos klinikinių kontroliuojamųjų atsitiktinių imčių tyrimų duomenys rodo, kad 7 paras vartojant 500 mg klaritromicino dozę du kartus per parą kartu su kitu antibiotiku, pavyzdžiui, amoksicilinu ar metronidazolu, ir omeprazolu (vartojant patvirtintas dozes), pacientų, kuriems diagnozuota virškinimo trakto opų, organizme išnaikinama > 80 % H. pylori. Kaip ir tikėtasi, pacientų, iš kurių organizmo prieš pradedant gydymą buvo išskirti metronidazolui atsparūs H. pylori izoliatai, H. pylori išnaikinimo dažnis buvo žymiai mažesnis. Todėl pasirenkant tinkamą vaistinių preparatų derinį H. pylori išnaikinamajam gydymui, būtina atsižvelgti į atsparumo paplitimą vietovėje ir vietines gydymo rekomendacijas. Be to, prieš skiriant pakartotinį gydymą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad ilgalaikės infekcijos atveju gali pasireikšti antrinis atsparumas (pacientams, iš kurių organizmo anksčiau buvo išskirtos jautrios padermės) antimikrobiniams vaistiniams preparatams.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Per burną pavartotas klaritromicinas yra greitai ir gerai absorbuojamas iš virškinimo trakto (daugiausiai tuščiojoje žarnoje), bet didelė jo dalis metabolizuojama primojo prasiskverbimo per kepenis metu. 250 mg klaritromicino tabletės absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 50 %. Suspensijos biologinis prieinamumas yra toks pat, kaip tablečių, arba šiek tiek didesnis. Suspensijos farmakokinetikos charakteristika vaikams atitinka suspensijos farmakokinetikos charakteristiką suaugusiems žmonėms. Maistas šiek tiek uždelsia absorbciją, bet biologinio prieinamumo apimtis nepakinta. Taigi, klaritromiciną galima vartoti neatsižvelgiant į valgymo laiką. Dėl savo cheminės struktūros (6-O-metileritromicinas) klaritromicinas yra visiškai atsparus skrandžio rūgšties poveikiui. Suaugusiųjų, vartojančių 250 mg vaistinio preparato dozę du kartus per parą, kraujo plazmoje nustatyta didžiausia 1‑2 µg/ml klaritromicino koncentracija. Vartojant 500 mg klaritromicino dozę du kartus per parą, didžiausia koncentracija plazmoje buvo 2,8 µg/ml. Suspensijos farmakokinetikos profilis vaikams atitinka suspensijos farmakokinetikos profilį suaugusiems žmonėms. Vaikams geriant du kartus per parą po 7,5 mg/kg kūno svorio dozę, po devintosios dozės, kai vaisto koncentracija kraujo plazmoje tampa pusiausvyrinė, nustatytos tokios vidutinės klaritromicino farmakokinetikos rodmenų vertės: Cmax - 4,60 mikrogramų/ml, AUC - 15,7 mikrogramų/val./ml, Tmax – 2,8 val. Šių rodmenų vidutinės vertės 14-OH hidroksimetabolitui buvo atitinkamai 1,64 mikrogramai/ml, 6,69 mikrogramo/val./ml ir 2,7 val.
Geriant du kartus per parą po 250 mg klaritromicino, mikrobiologiškai aktyvaus 14-hidroksimetabolito didžiausia koncentracija plazmoje buvo 0,6 mikrogramai/ml. Pusiausvyrinė koncentracija nusistovėjo per 2 dozavimo paras.
Pasiskirstymas
Klaritromicinas gerai prasiskverbia į įvairius skyrius, tariamasis jo pasiskirstymo tūris yra 200‑400 l. Kai kuriuose audiniuose klaritromicino koncentracijos būna keletą kartų didesnės, nei veikliosios medžiagos koncentracija kraujyje. Didesnės koncentracijos nustatytos tonzilių ir plaučių audinyje. Be to, klaritromicinas prasiskverbia per skrandžio gleives.
Esant gydomajai koncentracijai, maždaug 70 % klaritromicino būna prisijungusio prie plazmos baltymų.
Biotransformacija ir eliminacija
Didelė dalis klaritromicino greitai ir ekstensyviai metabolizuojama kepenyse. Metabolizmas kepenyse yra siejamas su citochromo P450 sistema. Aprašyti trys metabolitai: N‑demetilklaritromicinas, dekladinozilklaritromicinas ir 14‑hidroksiklaritromicinas.
Vartojant dideles vaistinio preparato dozes, metabolizmas kepenyse yra įsotinamas, todėl klaritromicinui būdinga nelinijinė farmakokinetika. Pusinės eliminacijos periodas padidėja nuo 2‑4 valandų, vartojant po 250 mg klaritromicino du kartus per parą, iki 5 valandų, vartojant po 500 mg klaritromicino du kartus per parą. Vartojant po 250 mg klaritromicino du kartus per parą, veikliojo 14-hidroksimetabolito pusinis gyvavimo periodas svyruoja nuo 5 iki 6 valandų.
Maždaug 20‑40 % klaritromicino nepakitusios veikliosios medžiagos pavidalu šalinama su šlapimu. Ši dalis didėja didinant dozę. Be to, 10‑15 % dozės papildomai pašalinama su šlapimu 14-hidroksimetabolito pavidalu. Likusi dalis šalinama su išmatomis. Jeigu inkstų funkcijos nepakankamumo atveju dozė nesumažinama, klaritromicino koncentracijos plazmoje padidėja.
Bendras plazmos klirensas yra maždaug 700 ml/min. (11,7 ml/s), kai inkstų klirensas yra maždaug 170 ml/min. (2,8 ml/s).
Ypatingos populiacijos
Sutrikusi inkstų funkcija. Dėl inkstų funkcijos susilpnėjimo kraujo plazmoje padidėja klaritromicino ir veikliojo metabolito koncentracija.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Keturių savaičių tyrimo su gyvūnais duomenimis, klaritromicino toksinis poveikis priklauso nuo dozės ir gydymo trukmės. Visų rūšių gyvūnams pirmieji toksinio poveikio požymiai pastebėti kepenyse, kurių pažeidimai per 14 parų buvo pastebėti šunims ir beždžionėms. Sisteminės ekspozicijos lygis, susijęs su minėtu toksiniu poveikiu, yra nežinomas, bet toksinė dozė (300 mg/kg kūno svorio dozę per parą) yra neabejotinai didesnė už žmogui rekomenduojamą gydomąją dozę. Kiti pažeisti audiniai buvo skrandis, užkrūčio liauka ir kitas limfinis audinys, taip pat inkstai. Vartojant artimas gydomajai dozes, tik šunims pasireiškė junginės injekcija ir ašarojimas. Vartojant 400 mg/kg kūno svorio dozę per parą, kai kuriems šunims ir beždžionėms išsivystė ragenos drumstumas ir/ar edema.
Klaritromicino tyrimai in vitro ir in vivo parodė, kad klaritromicinas neturi genotoksinio potencialo.
Toksinio poveikio dauginimuisi tyrimai rodo, kad vartojant 2 kartus didesnes už gydomąją dozę klaritromicino dozes triušiams (į veną) ir 10 kartų didesnes už gydomąją dozę beždžionėmis (per burną), padažnėjo savaiminių persileidimų. Šios dozės buvo susijusios su toksiniu poveikiu patelėms. Tyrimų su žiurkėmis metu embriotoksinio ar teratogeninio poveikio dažniausiai nepasireiškė. Vis dėlto, dviejų tyrimų su žiurkėmis duomenimis, vartojant 150 mg/kg kūno svorio paros dozes, atsivestiems jaunikliams pastebėta širdies ir kraujagyslių sistemos apsigimimų. Tyrimų su pelėmis metu vartojant dozes, 70 kartų didesnes už gydomąją dozę, atsivestiems jaunikliams įvairiu dažnumu (3‑30 %) pasireiškė gomurio nesuaugimas.
Klaritromicino aptikta žindančių patelių piene.
Trijų parų pelių ir žiurkių LD50 rodmenys buvo maždaug perpus mažesni, nei suaugusių gyvūnų. Toksinis poveikis gyvūnų jaunikliams buvo panašus į poveikį subrendusiems gyvūnams, nors kai kurių tyrimų duomenimis, nefrotoksinis poveikis atsivestiems žiurkių jaunikliams buvo didesnis. Gyvūnų jaunikliams nustatytas nedidelis eritrocitų, trombocitų ir leukocitų kiekio sumažėjimas.
Klaritromicino kancerogeninis poveikis netirtas.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Poloksameras 188
Povidonas K 30 (E1201)
Hipromeliozė (E 464)
Makrogolis 6000
Titano dioksidas (E 171)
Metakrilo rūgšties ir etilakrilato 1:1 kopolimeras
Trietilo citratas (E1505)
Glicerolio monosteratas
Polisorbatas 80 (E433)
Sacharozė
Maltodekstrinas
Kalio sorbatas (E202)
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas (E551)
Ksantano lipai (E 415)
Vaisių punšo kvapioji medžiaga (natūralios ir dirbtinės kvapiosios medžiagos, įskaitant maltodekstriną, modifikuotą krakmolą ir maltolį)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
3 metai.
Po paruošimo: 14 parų.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Po paruošimo: Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
6.5 Talpyklės pobūdisė ir jos turinys
60 ml, 120 ml ir 240 ml DTPE buteliukai, uždaryti vaikų neatidaromu užsukamuoju PP uždoriu, ir geriamasis PE/PP 5 ml matavimo švirkštas su 2,5 ml, 3,75 ml ir 5 ml užpildymo padalomis bei PE/PP matavimo šaukštas su 1,25 ml, 2,5 ml ir 5 ml pripildymo padalomis.
Pakuotės dydžiai:
1 buteliuke yra 34,1 g granulių geriamajai suspensijai, skirtų paruošti 50 ml suspensijos (reikiamas vandens kiekis: 29,5 ml) ar
41,0 g granulių geriamajai suspensijai, skirtų paruošti 60 ml suspensijos (reikiamas vandens kiekis: 35,4 ml) ar
54,6 g granulių geriamajai suspensijai, skirtų paruošti 80 ml suspensijos (reikiamas vandens kiekis: 47,2 ml) ar
68,3 g granulių geriamajai suspensijai, skirtų paruošti 100 ml suspensijos (reikiamas vandens kiekis: 59,0 ml) ar
81,9 g granulių geriamajai suspensijai, skirtų paruošti 120 ml suspensijos (reikiamas vandens kiekis: 70,8 ml).
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Buteliuką reikia užpildyti dviem trečdaliais reikiamo kiekio vandens, po to nuodugniai supurtyti, pripilti vandens iki padalos ir vėl supurtyti. Buteliukas turi būti energingai supurtomas prieš kiekvieną vartojimą.
Po ištirpinimo vandenyje vaistinis preparatas tampa balta ar rusvai gelsva suspensija.
Jeigu dozė duodama naudojant geriamąjį dozavimo švirkštą, jo adapteris turi būti įstatytas į buteliuko kaklelį.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
-
+185-24+161
-
+44-7+37
-
+20-4+16
-
+15-6+9
-
+9-5+4
- Daugiau gydymo įstaigų
Anekdotai
-
Ligoninę tikrina Sveikatos ministerijos komisija, vaikščioja po visus kabinetus, kalbina ligonius, visems užduodami tie patys klausimai. Sutinka vieną ligonį.
-Kuo sergate ?
-Hemarojum...
-Kaip gydo ?
-Tepa.
-Kuo tepa ?
-Jodu.
-Gal turite pretenzijų ?
-Neturiu...
..Dar vienas su hemarojumi, ir dar ir dar. Pagaliau sutinka vieną ligonį su perrištu kaklu. Apsidžiaugę klausia:
-Kuo sergate ?
-Angina
-Kaip gydo ?
-Tepa.
-Kuo tepa ?
-Jodu.
-Gal turite nusiskundimų ?
-Turiu prašymą: tegul man tepa pirmam. - Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau bandėte vaistą „Lilandor” nerimui ir nemigai gydyti