Nebivolol Portfarma

Tarptautinis pavadinimas	Nebivololis
Vaisto stiprumas	5mg
Vaisto forma	tabletės
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti per burną
Registracijos numeris	LT/1/09/1494
Registratorius	Portfarma ehf., Islandija
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2009.03.13
Vaistas perregistruotas

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Nebivolol Portfarma 5 mg tabletės

 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 5 mg nebivololio (atitinka 5,45 mg nebivololio hidrochlorido).

Pagalbinės medžiagos: tabletėje yra 85,96 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

Baltos, apskritos, abipus išgaubtos, su kryžmine vagele vienoje pusėje, apytiksliai 9 mm skersmens tabletės.

Nebivolol Portfarma tabletę galima padalyti į keturias lygias dalis.

 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Arterinė hipertenzija

Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas.

Lėtinis širdies nepakankamumas

Papildomas lengvo ar vidutinio sunkumo lėtinio stabilaus širdies nepakankamumo gydymas senyviems 70 metų ir vyresniems pacientams, gydomiems įprastinėmis gydymo priemonėmis.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Tabletę ar jos dalis reikia nuryti užgeriant pakankamu kiekiu skysčio (pvz.: stikline vandens). Tabletę galima vartoti valgant ir nevalgius.

Hipertenzija

Suaugusieji

Įprastinė dozė yra viena tabletė (5 mg) kartą per parą. Ją geriausia vartoti tuo pačiu paros metu.

Arterinio kraujospūdžio mažėjimas tampa pastebimas po 1-2 gydymo savaičių. Kartais optimalus poveikis pasireiškia tik po 4 gydymo savaičių.

Derinimas su kitais antihipertenziniais vaistais

Beta adrenoblokatorius galima vartoti vienus arba derinti su kitais antihipertenziniais vaistais. Dabartiniais duomenimis, antihipertenzinis vaisto poveikis sustiprėja tik tuomet, kai Nebivolol Portfarma 5 mg vartojama kartu su 12,5-25 mg hidrochlorotiazido doze.

Pacientai, sergantys inkstų nepakankamumu

Esant inkstų nepakankamumui, rekomenduojama pradinė dozė yra 2,5 mg per parą. Jei reikia, paros dozę galima padidinti iki 5 mg.

Pacientai, sergantys kepenų nepakankamumu

Duomenų apie poveikį pacientams, kurie serga kepenų nepakankamumu arba kurių kepenų veikla sutrikusi, yra nedaug. Todėl tokius pacientus Nebivolol Portfarma gydyti draudžiama.

Senyvi pacientai

Vyresniems kaip 65 metų pacientams rekomenduojama pradinė dozė yra 2,5 mg per parą. Jei reikia, paros dozę galima didinti iki 5 mg. Duomenų apie vyresnių kaip 75 metų pacientų gydymą šiuo vaistu yra nedaug, todėl jiems šio vaisto reikia skirti atsargiai ir gydymo metu atidžiai stebėti .

Vaikai ir paaugliai

Vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams nebivololio vartoti nerekomenduojama dėl duomenų apie vaisto saugumą ir veiksmingumą trūkumo.

Lėtinis širdies nepakankamumas (LŠN)

Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas turi būti pradedamas palaipsniui didinant vaisto dozę, kol pasiekiama optimali palaikomoji dozė.

Paciento širdies nepakankamumas turi būti stabilus ir lėtinis, per paskutiniąsias 6 savaites neturi būti ūminio širdies nepakankamumo požymių. Patartina, kad pacientą gydytų lėtinio širdies nepakankamumo gydymo patirties turintis gydytojas.

Pacientams, vartojantiems vaistus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, įskaitant diuretikus ir (arba) digoksiną, ir (arba) AKF inhibitorius, ir (arba) angiotenzino II receptorių blokatorius, šių vaistų dozė, prieš pradedant vartoti Nebivolol Portfarma, paskutines dvi savaites turi nesikeisti.

Pradžioje vaisto dozė kas 1 – 2 savaitės laipsniškai didinama, atsižvelgiant į tai, kaip pacientas toleruoja vaistą, taip: kartą per parą geriama 1,25 mg dozė didinama iki 2,5 mg, po to iki 5 mg ir vėliau iki 10 mg. Didžiausia rekomenduojama nebivololio paros dozė yra 10 mg.

Pradėti gydyti ir kiekvieną kartą dozę didinti galima tik patyrusiam gydytojui, kuris pacientą privalo stebėti mažiausiai 2 valandas, kad įsitikintų, jog būklė (atsižvelgiant daugiausiai į kraujospūdį, širdies ritmą, širdies laidumo sutrikimus, širdies nepakankamumo pasunkėjimo požymius) išlieka stabili.

Visi pacientai gali išvengti nepageidaujamo poveikio gydant didžiausia rekomenduojama vaisto doze. Jei reikia, dozę galima laipsniškai sumažinti ir vėl padidinti.

Dozės didinimo periodu, jei pasunkėja širdies nepakankamumas ar atsiranda vaisto netoleravimo požymių, pirmiausia patariama sumažinti nebivololio dozę arba, prireikus, nutraukti jo vartojimą (pasireiškus sunkiai hipotenzijai, pasunkėjus širdies nepakankamumui ir kartu atsiradus ūminei plaučių edemai, prasidėjus kardiogeniniam šokui, simptominei bradikardijai arba atrioventrikulinei blokadai).

Stabilaus lėtinio širdies nepakankamumo gydymas nebivololiu dažniausiai yra ilgalaikis.

Gydymo nebivololiu nepatariama nutraukti staiga, nes tai gali sukelti laikiną širdies nepakankamumo pasunkėjimą. Jei vaisto vartojimo nutraukimas būtinas, dozę reikia mažinti iš lėto, mažinant ją per pusę kiekvieną savaitę.

Pacientai, sergantys inkstų nepakankamumu

Esant lengvam ar vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumui dozės koreguoti nereikia, kadangi ji iki maksimalios toleruojamos dozės palaipsniui didinama kiekvienam pacientui atskirai. Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas (kreatinino kiekis kraujo serume ≥250µmol/l), gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirties nėra. Todėl jų nebivololiu gydyti nerekomenduojama.

Pacientai, sergantys kepenų nepakankamumu

Nėra pakankamai duomenų apie pacientų, sergančių kepenų nepakankamumu, gydymą nebivololiu. Todėl tokių pacientų gydyti Nebivolol Portfarma negalima.

Senyvi žmonės

Senyviems žmonėms dozės koreguoti nereikia, kadangi ji iki maksimalios toleruojamos dozės palaipsniui didinama kiekvienam pacientui atskirai.

Vaikai ir paaugliai

Nebivololio nerekomenduojama gydyti vaikų ir jaunesnių kaip 18 metų paauglių dėl duomenų apie saugumą ir veiksmingumą trūkumo.

 

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
• Kepenų funkcijos nepakankamumas ar sutrikimas.
• Ūminis širdies nepakankamumas, kardiogeninis šokas arba širdies nepakankamumo dekompensacijos epizodas, kurio metu reikia į veną leisti inotropinio poveikio vaistų.
• Sinusinio mazgo silpnumo sindromas, įskaitant sinoatrialinę blokadą.
• II arba III laipsnio atrioventrikulinė blokada (jeigu neimplantuotas širdies stimuliatorius).
• Yra buvęs bronchų spazmas ir bronchinė astma
• Negydyta feochromocitoma.
• Metabolinė acidozė.
• Bradikardija (prieš pradedant gydymą pulso dažnis < 60 kartų per minutę).
• Hipotenzija (sistolinis kraujospūdis < 90 mm Hg).
• Sunkūs periferinės kraujotakos sutrikimai.
• Derinimas su floktafeninu ir sultopridu (žr. 4.5 skyrių).

 

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Žr.4.8 skyrių.

Žemiau išvardyti įspėjimai ir atsargumo priemonės tinka visiems beta adrenoblokatoriams.

Anestezija

Tęsiama beta adrenoreceptorių blokada mažina aritmijų grėsmę intubuojant ir įvadinės narkozės metu. Jei prieš operaciją šių receptorių blokada nutraukiama, tai gydymą beta adrenoblokatoriais reikia nutraukti bent 24 valandas prieš operaciją.

Atsargiai skirti kai kuriuos anestetikus, kurie gali slopinti miokardo veiklą. Pacientą galima apsaugoti nuo klajoklio nervo sukeliamo poveikio švirkščiant į veną atropino tirpalo.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Pacientų, kurių stazinis širdies nepakankamumas negydytas, beta adrenoblokatoriais gydyti negalima, nebent jų būklė stabilizuota.

Išemine širdies liga sergantiems pacientams gydymą beta adrenoblokatoriais reikia nutraukti palaipsniui, t.y. per 1-2 savaites. Prireikus tuo laikotarpiu galima pradėti vartoti kitus vaistus, kurie padeda išvengti krūtinės anginos pasunkėjimo.

Beta adrenoblokatoriai gali sukelti bradikardiją: jeigu pulsas ramybės būklės metu sulėtėja iki 50-55 kartų per minutę ir (arba) jeigu atsiranda bradikardiją rodančių simptomų, vaisto dozę reikia mažinti.

Beta adrenoblokatoriais reikia gydyti atsargiai, jei:

• yra periferinės kraujotakos sutrikimas (Raynaud'o liga arba sindromas, protarpinis šlubumas), nes jis gali pasunkėti;
• yra I laipsnio atrioventrikulinė (AV) blokada (beta adrenoblokatoriai daro neigiamą poveikį impulso sklidimo laikui);
• yra Prinzmetal'o krūtinės angina, kuri pasireiškia dėl alfa adrenoreceptorių sukelto širdies vainikinių arterijų spazmo (beta adrenoblokatoriai gali padažninti ir pailginti krūtinės anginos priepuolius).

Nebivololio derinimas su verapamilio ir diltiazemo grupės kalcio kanalų blokatoriais, I klasės antiaritminiais vaistais ar centrinio poveikio antihipertenziniais vaistais paprastai nerekomenduojamas (žr. 4.5 skyrių).

Metabolizmo ir endokrininiai sutrikimai

Nebivololis nekeičia gliukozės koncentracijos pacientų, sergančių cukriniu diabetu, kraujyje. Tačiau diabetikus nebivololiu reikia gydyti atsargiai, kadangi jis gali slėpti kai kuriuos hipoglikemijos požymius (palpitaciją, tachikardiją).

Beta adrenoblokatoriai gali slėpti tachikardijos simptomus hipertiroze sergantiems pacientams. Nutraukus gydymą staiga, simptomai gali sustiprėti.

Kvėpavimo sistemos sutrikimai

Beta adrenoblokatorius reikia atsargiai skirti pacientams, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga, nes šie vaistai gali sunkinti bronchų spazmą.

Kiti sutrikimai

Žvyneline (psoriaze) sergančius pacientus galima gydyti beta adrenoblokatoriais tik gerai įvertinus jų būklę.

Beta adrenoblokatoriai gali didinti jautrumą alergenams ir sunkinti anafilaksines reakcijas.

Beta adrenoblokatoriai gali sumažinti ašarų išsiskyrimą.

Lėtinio širdies nepakankamumo gydymo nebivololiu pradžioje būtina reguliariai kontroliuoti paciento būklę. Dozavimas ir vartojimo metodas aprašyti 4.2 skyriuje. Jei nėra aiškių priežasčių, vaisto vartojimo negalima nutraukti staiga. Daugiau informacijos pateikiama 4.2 skyriuje

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės, todėl jo negalima vartoti pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakodinaminė sąveika

Draudžiami deriniai:

Floktafeninas (NVNU): beta adrenoblokatoriai gali apsunkinti kompensacines širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijas, susijusias su floktafenino sukelta hipotenzija ar šoku.

Sultopridas (antipsichozinis vaistas): nebivololio negalima vartoti kartu su sultopridu nes didėja skilvelių aritmijos rizika.

Nerekomenduojami deriniai:

I klasės antiaritminiai vaistai (chinidinas, hidrochinidinas, cibenzolinas, flekainidas, dizopiramidas, lidokainas, meksiletinas, propafenonas): gali labiau pailgėti atrioventrikulinio laidumo laikas ir sustiprėti neigiamas inotropinis poveikis (žr. 4.4 skyrių).

Verapamilio ar diltiazemo tipo kalcio kanalų blokatoriai: neigiamas poveikis miokardo kontrakcijai ir atrioventrikuliniam laidumui. Βeta adrenoblokatorius vartojantiems pacientams sušvirkštus į veną verapamilio gali pasireikšti stipri hipotenzija, atsirasti atrioventrikulinė blokada (žr. 4.4 skyrių).

Centrinio poveikio antihipertenziniai preparatai (klonidinas, guanfacinas, moksonidinas, metildopa, rilmenidinas): kartu vartojami centrinio poveikio antihipertenziniai vaistai gali sustiprinti širdies nepakankamumą, silpnindami centrinį simpatinį tonusą (širdies susitraukimų dažnio, minutinio širdies tūrio mažėjimą, kraujagyslių išplėtimą) (žr. 4.4 skyrių). Staiga nutraukus vartojimą, ypač anksčiau nei beta adrenoblokatorių, gali padidėti „atoveiksmio hipertenzijos“ rizika.

Atsargiai vartotini deriniai:

III klasės antiaritminiai vaistai (amjodaronas): gali sustiprėti poveikis atrioventrikulinio laidumo laikui.

Lakūs halogeninti inhaliaciniai anestetikai: vartojant beta adrenoblokatorius kartu su anestetikais, gali silpnėti refleksinė tachikardija ir didėti hipotenzijos rizika (žr. 4.4 skyrių.). Paprastai reikia vengti staiga nutraukti beta adrenoblokatorių vartojimą. Reikia pasakyti anesteziologui, jei pacientas vartoja Nebivolol Portfarma.

Insulinas ir geriamieji vaistai nuo cukrinio diabeto: nors nebivololis nekeičia gliukozės koncentracijos kraujo plazmoje, kartu vartojamas gali slėpti kai kuriuos hipoglikemijos požymius (palpitaciją, tachikardiją).

Baklofenas (antispazminis preparatas), amifostinas (pagalbinis priešnavikinis vaistinis preparatas): tikėtina, kad jų vartojant kartu su antihipertenziniais vaistais, daugiau mažinamas kraujospūdis, todėl reikia atitinkamai mažinti pastarųjų preparatų dozę.

Meflokvinas (antimaliarinis vaistas): vartojant kartu su beta adrenoblokatoriais teoriškai gali pailgėti QTc intervalas.

Svarstytini deriniai

Širdį veikiantys glikozidai: vartojant kartu gali slopinti atrioventrikulinį laidumą. Klinikiniais nebivololio tyrimais klinikinių sąveikos įrodymų negauta. Nebivololis neturi įtakos digoksino kinetikai.

Dihidropiridino grupės kalcio kanalų blokatoriai (amlodipinas, felodipinas, lacidipinas, nifedipinas, nikardipinas, nimodipinas, nitrendipinas): kartu vartojami šie preparatai gali didinti hipotenzijos riziką, be to, negalima paneigti, kad širdies nepakankamumu sergantiems pacientams nedidės tolesnio skilvelio funkcijos silpnėjimo rizika.

Antipsichoziniai vaistai, antidepresantai (tricikliai antidepresantai, barbitūratai, fenotiazino dariniai), organiniai nitratai bei kiti antihipertenziniai vaistai: kartu vartojant šių preparatų, gali sustiprėti beta adrenoblokatorių hipotenzinis poveikis (adityvus poveikis).

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): įtakos nebivololio kraujospūdį mažinančiam poveikiui nėra. Atkreipkite dėmesį, kad mažas kraują skystinančias acetilsalicilo rūgšties paros dozes (pvz.: 50 mg ar 100 mg) galima saugiai vartoti su Nebivolol Portfarma.

Simpatikomimetiniai preparatai: kartu vartojami šie preparatai gali slopinti beta adrenoblokatorių poveikį.

Beta adrenerginiai vaistai gali sukelti simpatikomimetikų, pasižyminčių tiek alfa, tiek beta adrenerginiu aktyvumu, pasipriešinimo nesutinkantį alfa adrenerginį poveikį (galima hipertenzija, sunki bradikardija ir AV blokada).

Farmakokinetinė sąveika

Dėl to, kad nebivololio metabolizme dalyvauja izofermentas CYP2D6, kartu vartojant šį fermentą slopinančius vaistus, ypač paroksetiną, fluoksetiną, tioridaziną, chinidiną, terbinafiną, bupropioną, chlorokviną ar levomepromaziną, kraujo plazmoje gali padidėti nebivololio koncentracija ir labai padidėti didelės bradikardijos ir nepageidaujamo poveikio rizika.

Kartu vartojamas cimetidinas didina nebivololio koncentraciją kraujo plazmoje, bet nekeičia klinikinio poveikio. Ranitidinas neturėjo įtakos nebivololio farmakokinetikai. Vartojant Nebivolol Portfarma valgio metu, o antacidinius vaistus tarp pagrindinių valgymų, šiuos vaistus galima derinti.

Derinant nebivololį su nikardipinu, šiek tiek padidėja abiejų vaistų koncentracija kraujo plazmoje, bet tai neturi įtakos jų klinikiniam poveikiui. Alkoholis, furozemidas arba hidrochlorotiazidas nekeičia nebivololio farmakokinetikos. Nebivololis neturi įtakos varfarino farmakokinetikai ir farmakodinamikai.

 

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nebivololis pasižymi poveikiu, kuris gali būti žalingas nėštumo metu ir (arba) vaisiui arba naujagimiui. Apskritai, beta adrenoblokatoriai silpnina placentos kraujotaką, todėl gali sulėtinti vaisiaus augimą ir sukelti jo žūtį arba abortą ar priešlaikinį gimdymą. Be to, vaisiui ar naujagimiui galimas nepageidaujamas poveikis (hipoglikemija, bradikardija). Jeigu gydymas beta adrenoblokatoriais būtinas, geriau vartoti selektyvų beta-1 adrenoreceptorių blokatorių.

Nebivololio negalima vartoti nėštumo metu, nebent tik aiškiai būtinu atveju. Jeigu priimamas sprendimas gydyti nebivololiu, reikia stebėti placentos kraujotaką ir vaisiaus augimą. Pasireiškus žalingam poveikiui nėštumui arba vaisiui, svarstytinas alternatyvus gydymo būdas. Naujagimį būtina atidžiai stebėti. Hipoglikemijos ir bradikardijos simptomai paprastai tikėtini per pirmąsias tris paras.

Žindymo laikotarpis

Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad nebivololio išsiskiria su pienu. Nėra žinoma ar šis vaistas išsiskiria su motinos pienu. Daugelio beta adrenoblokatorių, ypač lipofilinių junginių, pvz., nebivololio, bei aktyvių jų metabolitų įvairus kiekis patenka į motinos pieną. Todėl, vartojant nebivololio maitinti kūdikį krūtimi nerekomenduojama.

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nebivololio poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus nebuvo tirtas. Farmakodinaminių savybių tyrimais nustatyta, kad nebivololis neveikia psichomotorinių funkcijų. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis (žr. 4.8 skyrių). Svaigulys, bendras silpnumas dažniausiai yra susiję su kraujospūdžio sumažėjimu. Šis poveikis dažniausiai pasireiškia pradėjus gydymą arba padidinus dozę. Jeigu taip atsitinka, vairuoti ir valdyti mechanizmų negalima.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamo poveikio požymiai, susiję su hipertenzija ir lėtiniu širdies nepakankamumu, išvardyti atskirai, nes šių būklių esmė skirtinga.

Hipertenzija

Daugelis nepageidaujamo poveikio simptomų, kurie paprastai būna lengvi arba vidutinio sunkumo, pateikiami lentelėje atsižvelgiant į organų sistemas ir dažnumą:

Organų sistemų klasės	Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10)	Nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)	Labai reti (<1/10 000)	Dažnis nežinomas
Imuninės sistemos sutrikimai			Angioneurozinė edema	Padidėjęs jautrumas
Psichikos sutrikimai		Košmarai, depresija
Nervų sistemos sutrikimai	Galvos skausmas, svaigulys, parestezijos		Alpimas (sinkopė)
Akių sutrikimai		Regos sutrikimas
Širdies sutrikimai		Bradikardija, širdies nepakankamumas, sulėtėjęs atrioventrikulinis impulso sklidimas, atrioventrikulinė blokada
Kraujagyslių sutrikimai		Sumažėjęs kraujospūdis, protarpinis šlubumas
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai	Dusulys	Bronchų spazmas
Virškinimo trakto sutrikimai	Vidurių užkietėjimas, pykinimas, viduriavimas	Dispepsija, vidurių pūtimas, vėmimas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai		Niežulys, eriteminis bėrimas	Psoriazės pasunkėjimas
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai		Impotencija
Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai	Nuovargis, patinimai

Vartojant beta adrenoblokatorius, pasitaikė tokių nepageidaujamų reakcijų: haliucinacijos, psichozė, konfūzija, galūnių šalimas ir pamėlynavimas, Raynaud‘o fenomenas, akių sausmė, praktololio tipo toksinis poveikis akių gleivinei ir odai.

Beta adrenoblokatoriai gali sumažinti ašarų išsiskyrimą.

Lėtinis širdies nepakankamumas

Duomenys apie nepageidaujamą poveikį sergantiesiems lėtiniu širdies nepakankamumu gauti atlikus placebu kontroliuojamą tyrimą, kurio metu 1067 pacientai vartojo nebivololį, 1061 pacientui skirtas placebas. Šio tyrimo metu 449 nebivololį vartojusiems pacientams (42,1%) pasireiškė nepageidaujamos reakcijos, kurios galbūt buvo susijusios su nebivololio poveikiu, palyginti su 334 pacientais (31,5%), vartojusiems placebo. Nebivololį vartojusiems pacientams dažniausios nepageidaujamos reakcijos buvo bradikardija ir galvos svaigimas. Kiekviena jų atsirado apytiksliai 11% nebivololį vartojusių pacientų. Placebą vartojusių pacientų grupėje bradikardija užregistruota 2%, galvos svaigimas – 7%.

Nepageidaujamos reakcijos (galimai susijusios su vaisto poveikiu), kurios laikomos specifiškai reikšmingomis gydant lėtinį širdies nepakankamumą, pasitaikė tokiu dažniu:

• širdies nepakankamumas pasunkėjo 5,8% nebivololiu gydytiems pacientams, palyginti su 5,2% placebo vartojusių tiriamųjų grupėje,
• hipotenzija keičiant kūno padėtį užregistruota 2,1% nebivololio vartojusių pacientų, palyginti su 1% placebo vartojusių tiriamųjų,
• vaisto netoleravimas pasitaikė 1,6% pacientų, vartojusių nebivololio, palyginti su 0,8% vartojusių placebo,
• I laipsnio atrioventrikulinė blokada pasitaikė 1,4% pacientų, vartojusių nebivololio, palyginti su 0,9% vartojusių placebo,
• kojų patinimai pasitaikė 1% pacientų, vartojusių nebivololio, palyginti su 0,2% pacientų, vartojusių placebo.

 

4.9 Perdozavimas

Pranešimų apie nebivololio perdozavimą negauta.

Simptomai

Perdozavus beta adrenoblokatorių, pasireiškia bradikardija, hipotenzija, bronchų spazmas, ūmus širdies nepakankamumas.

Gydymas

Pacientus, kurie vaistinio preparato perdozavo arba kurių jautrumas jam padidėjęs, būtina atidžiai stebėti ir gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Būtina kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje. Virškinimo trakte likusio vaisto absorbciją galima sustabdyti išplovus skrandį, davus gerti aktyvintosios anglies ir vidurius paleidžiančių vaistų. Gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos. Bradikardija ir padidėjęs klajoklio nervo tonusas gydomi atropinu arba metilatropinu. Hipotenzija ir šokas gydomi plazmos ar jos pakaitalų preparatais, prireikus - katecholaminais. Beta adrenoblokatorių poveikį galima naikinti lėtai švirkščiant į veną izoprenalino hidrochlorido. Iš pradžių izoprenalino lašinama apie 5 μg/min. greičiu arba dobutamino 2,5 μg/min. greičiu, kol pasireiškia reikiamas poveikis. Jei toks gydymas neveiksmingas, į veną švirkščiama izoprenalino su dobutaminu. Jei ir šis derinys neveiksmingas, į veną švirkščiama 50-100 μg/kg kūno svorio gliukagono. Jei reikia, gliukagono galima švirkšti pakartotinai praėjus 1 val. Vėliau, prireikus, galima į veną lašinti gliukagono 70 μg/kg kūno svorio per valandą. Kraštutiniais atvejais gydymui atsparios bradikardijos atveju galima implantuoti širdies stimuliatorių.

 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – selektyvūs beta adrenoblokatoriai, ATC kodas - C07AB12.

Nebivololis yra dviejų enantiomerų - SRRR-nebivololio (arba d-nebivololio) ir RSSS-nebivololio (arba l-nebivololio) - racematas. Jis turi dvejopą farmakologinį aktyvumą:

• yra konkurencinis ir selektyvusis beta adrenoreceptorių antagonistas (šis poveikis priklauso nuo SRRR-nebivololio, t. y. d-nebivololio);
• silpnai plečia kraujagysles, sąveikaudamas su L-arginino ir azoto oksido apykaita.

Pacientams, kurių kraujospūdis normalus arba padidėjęs, vienkartinė ir kartotinė nebivololio dozė retina širdies susitraukimus ir mažina arterinį kraujospūdį tiek ramybės būklės, tiek fizinio krūvio metu. Kraujospūdį mažinantis poveikis išlieka gydant ilgai.

Terapinės nebivololio dozės alfa adrenoreceptorių neblokuoja.

Gydant hipertenzija sergančius pacientus nebivololiu tiek gydymo pradžioje, tiek ir vartojant ilgai, sumažėja sisteminis kraujagyslių pasipriešinimas. Nors širdies ritmas suretėja, tačiau dėl padidėjusio sistolinio tūrio minutinis širdies tūris ramybės būklės ir fizinio krūvio metu gali sumažėti nedaug. Šio preparato, palyginti su kitais beta-1 receptorių antagonistais, sukeliamo hemodinamikos pokyčių skirtumo klinikinė reikšmė galutinai neištirta.

Ligoniams, sergantiems hipertenzija, nebivololis padidina azoto oksido (NO) medijuojamą kraujagyslių reakciją į acetilcholiną, kuri sutrikus endotelio funkcijai susilpnėja.

Mirtingumo ir ligotumo kontroliniu (poveikis lygintas su placebo sukeliamu) tyrimu, kuriame dalyvavo 2128 ≥70 metų (vidutinis amžius 75,2 metai) stabiliu lėtiniu širdies nepakankamumu su sutrikusia arba normalia kairiojo širdies skilvelio išvarymo frakcija (KSIF) (vidutinė KSIF buvo 36±12,3%; KSIF mažesnė nei 35% buvo 56% pacientų; KSIF 35-45% buvo 25% pacientų; KSIF didesnė nei 45% buvo 19% pacientų) sergantys pacientai, nustatyta, kad tiems tiriamiesiems, kurie gydymo standartiniu metodu metu nebivololio vartojo vidutiniškai 20 mėnesių, reikšmingai pailgėjo laikas iki mirties arba hospitalizacijos dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų (pirminė vertinamoji veiksmingumo baigtis) ir 14% sumažėjo santykinė rizika (absoliutus sumažėjimas 4,2%). Šis rizikos sumažėjimas pasireiškė po 6 gydymo mėnesių ir išliko visu vaisto vartojimo laikotarpiu (vidutinė vartojimo trukmė – 18 mėnesių). Šio tyrimo metu nebivololio poveikis nepriklausė nuo amžiaus, lyties ar KSIF. Atsižvelgiant į mirtingumą dėl bet kokių priežasčių, šio vaisto nauda nebuvo statistiškai reikšmingai didesnė, palygini su placebo (absoliutus sumažėjimas – 2,3%).

Staigių mirčių skaičius nebivololiu gydytiems pacientams sumažėjo (4,1% palyginti su 6,6%, santykinis sumažėjimas 38%).

Tyrimus su gyvūnais in vivo nustatyta, kad nebivololis nepasižymi vidiniu simpatikomimetiniu poveikiu.

Tyrimais in vitro ir in vivo su gyvūnais nustatyta, kad nebivololis neturi stabilizuojančio poveikio membranoms.

Tiriant sveikus savanorius, nebivololis neturėjo reikšmingo poveikio maksimaliam fiziniam pajėgumui arba ištvermei.

 

5.2 Farmakokinetinės savybės

Nebivololis yra lipofilinis, kardioselektyvus beta adrenoblokatorius, nepasižymintis vidiniu simpatikomimetiniu ar membranas stabilizuojančiu poveikiu (l-enantiomeras). Be to, jam būdingas azoto oksido (NO) sukeliamas kraujagysles plečiantis poveikis (d-enantiomeras).

Absorbcija

Išgėrus vaisto abu nebivololio enantiomerai yra greitai absorbuojami. Nebivololio absorbcijai maistas įtakos neturi. Nebivololį galima vartoti valgant arba nevalgius.

Metabolizmas

Nebivololis intensyviai metabolizuojamas, iš dalies į aktyvius hidroksimetabolitus. Nebivololio metabolizmo būdai yra aliciklinis ir aromatinis hidroksilinimas, N-dealkilinimas ir gliukuronizacija. Be to, hidroksilinti metabolitai sudaro gliukuronidus. Nebivololio aromatinis hidroksilinimas priklauso nuo genetiškai nulemto CYP2D6 oksidacinio polimorfizmo. Pacientų, kurie medikamentą metabolizuoja greitai, organizme išgerto nebivololio biologinis prieinamumas yra vidutiniškai 12%, kurie medikamentą metabolizuoja lėtai - beveik visiškas. Tokią pačią dozę išgėrus nusistovėjus pusiausvyrinei nebivololio koncentracijos kraujo plazmoje, didžiausia nepakitusio nebivololio koncentracija lėtai medikamentą metabolizuojančių žmonių organizme yra beveik 23 kartus didesnė nei jį metabolizuojančių greitai. Nepakitusio vaisto ir kartu aktyvių jo metabolitų didžiausia koncentracija kraujo plazmoje yra tik 1,3-1,4 karto didesnė. Dėl Nebivolol Portfarma metabolizmo greičio skirtumų žmonių organizme, jo dozes kiekvienam pacientui reikia parinkti individualiai. Pacientams, kurie vaistą metabolizuoja lėtai, gali reikėti mažesnės dozės.

Be to, dozę reikia individualiai nustatyti vyresniems nei 65 metų žmonėms ir pacientams, sergantiems inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumu (žr. 4.2 skyrių).

Pacientų, kurių organizme nebivololis metabolizuojamas greitai, jo enantiomerų pusinės eliminacijos periodas yra vidutiniškai 10 valandų. Asmenų, kurių organizme vaistas metabolizuojamas lėtai, šis laikas yra 3-5 kartus ilgesnis. Pacientų, kurių organizme vaistas metabolizuojamas greitai, RSSS-enantiomero koncentracija kraujo plazmoje yra šiek tiek didesnė negu SRRR-enantiomero. Jei organizme vaistas metabolizuojamas lėtai, šis skirtumas yra didesnis. Greitai vaistą metabolizuojančių žmonių organizme abiejų enantiomerų hidroksilintų metabolitų pusinės eliminacijos periodas yra vidutiniškai 24 valandos, lėtai metabolizuojančių organizme šis laikas yra du kartus ilgesnis.

Daugumos žmonių (medikamentą metabolizuojančių greitai) organizme pusiausvyrinė nebivololio koncentracija kraujo plazmoje nusistovi po 24 val., hidroksilintų metabolitų – po kelių parų.

1 – 30 mg dozių koncentracija kraujo plazmoje yra proporcinga išgertos dozės dydžiui. Nebivololio farmakokinetika nuo paciento amžiaus nepriklauso.

Pasiskirstymas

Didžiausia nebivololio enantiomerų dalis kraujo plazmoje prisijungia prie albumino. 98,1% SRRR-nebivololio ir 97,9% RSSS-nebivololio prisijungia prie kraujo plazmos baltymų.

Pasiskirstymo tūris: 10,1-39,4 l/kg

Ekskrecija

Savaitę vartojus nebivololio, 38% dozės išsiskiria su šlapimu, 48% - su išmatomis. Su šlapimu išsiskiria mažiau kaip 0,5% nepakitusio nebivololio.

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastinių ikiklinikinių tyrimų duomenys genotoksinio ir galimo kancerogeninio poveikio rizikos žmogui nerodo.

 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozės monohidratas

Krospovidonas A

Poloksameras 188

Povidonas K 30

Mikrokristalinė celiuliozė

Magnio stearatas

 

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

 

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje

 

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Tabletės tiekiamos permatomose PVC/PE/PVDC//Aluminio lizdinėse plokštelėse po 7, 10 ir 14 tablečių.

Pakuotėje yra: 10, 14, 28, 30, 56, 60, 90, 98, 100 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

 

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.