Valsartanas, 160mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Ranbaxy (UK) Limited, Jungtinė Karalystė
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Valsartanas
1. Kas yra Valsartan Ranbaxy ir kam jis vartojamas
Valsartan Ranbaxy priklauso vaistų grupei, kurie vadinami angiotenzino II receptorių blokatoriais, jie padeda reguliuoti padidėjusį kraujospūdį. Angiotenzinas II yra organizmo medžiaga, kuri susiaurina kraujagysles, dėl to padidėja kraujospūdis. Valsartan Ranbaxy blokuoja angiotenzino II sukeltą poveikį. Dėl šios priežasties kraujagyslės plečiasi ir kraujospūdis mažėja.
Valsartan Ranbaxy 160 mg plėvele dengtos tabletės gali būti naudojamos trims skirtingoms būklėms:
- suaugusiųjų ir 6‑18metų vaikų bei paauglių padidėjusio kraujospūdžio gydymas. Aukštas kraujospūdis apsunkina širdies ir arterijų veiklą. Jei kraujospūdžio padidėjimas negydomas, gali atsirasti smegenų, širdies arba inkstų kraujagyslių pažeidimas, todėl gali ištikti insultas, prasidėti širdies ar inkstų funkcijos nepakankamumas. Padidėjęs kraujospūdis didina miokardo infarkto riziką. Tokių sutrikimų pavojus mažėja, jei padidėjęs kraujospūdis sumažinamas iki normalaus;
- suaugusiųjų, kuriems neseniai įvyko širdies priepuolis (miokardo infarktas), gydymas. „Neseniai“ reiškia 12 valandų – 10 dienų laikotarpiu;
- simptominio širdies nepakankamumo gydymas suaugusiesiems. Valsartan Ranbaxy skiriamas, kai negalima vartoti angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių (vaistų, skirtų širdies nepakankamumui gydyti) grupės vaistų arba jį galima vartoti kartu su AKF inhibitoriais, kai negalima vartoti beta adrenoreceptorių blokatorių (kitų vaistų, skirtų širdies nepakankamumui gydyti);
Širdies nepakankamumo simptomai yra: dusulys, pėdų ir kojų patinimas dėl skysčių susikaupimo. Taip atsitinka, kai širdies raumuo nepajėgia išstumti tiek kraujo, kad aprūpintų juo visą kūną.
2. Kas žinotina prieš vartojant Valsartan Ranbaxy
Valsartan Ranbaxy vartoti negalima
- jeigu Jums yra alergija valsartanui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).;
- jeigu sergate sunkia kepenų liga;
- jeigu esate nėščia daugiau kaip tris mėnesius (taip pat geriau nevartoti Valsartan Ranbaxy ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu) – žr. poskyrį ,,Nėštumas ir žindymo laikotarpis“.
Jei bent vienas iš šių teiginių tinka Jums, nevartokite Valsartan Ranbaxy.
Pasakykite savo gydytojui arba vaistininkui:
- jei vartojate kraujospūdžio reguliavimui skirtą vaistą, vadinamą aliskirenu;
- jei jums buvo diagnozuotas cukrinis diabetas ar inkstų problemos.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Valsartan Ranbaxy:
- jeigu sergate kepenų liga;
- jeigu sergate sunkia inkstų liga arba jeigu Jums atliekama dializė;
- jeigu susiaurėjusi inksto arterija;
- jeigu Jums neseniai atlikta inksto transplantacija (persodintas naujas inkstas);
- jeigu Jums skiriamas gydymas dėl įvykusio širdies priepuolio arba dėl širdies nepakankamumo, gydytojas turėtų patikrinti Jūsų inkstų veiklą;
- jeigu sergate sunkia širdies liga, kita nei širdies nepakankamumas ar širdies priepuolis;
- jeigu vartojate vaistus, kurie didina kalio kiekį kraujyje. Tai yra kalio papildai, druskų pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio, kalį organizme sulaikantys vaistai ir heparinas. Gali tekti reguliariai tikrinti kalio kiekį kraujyje;
- jei esate jaunesnis kaip 18metų ir Valsartan Ranbaxy vartojate kartu su kitais vaistais, slopinančiais renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą (kraujospūdį mažinančiais vaistais). Gydytojas gali reguliariai tikrinti Jūsų inkstų veiklą ir kalio kiekį kraujyje;
- jeigu Jūs sergate aldosteronizmu. Tai yra liga, kuria sergant antinksčiai gamina per daug hormono aldosterono. Jei tai tinka Jums, vartoti Valsartan Ranbaxy nerekomenduojama;
- jeigu netekote daug skysčių (dehidratacija) dėl viduriavimo, vėmimo ar didelio šlapimą išsiskyrimą skatinančių vaistų (diuretikų) kiekio vartojimo;
- pasakykite gydytojui, jei manote, kad pastojote (arba galite pastoti); Valsartan Ranbaxy nerekomenduojama vartoti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, jo negalima vartoti, jei Jūs esate nėščia daugiau kaip 3 mėnesius, nes vartojant vaisto tokiu metu, jis gali labai pakenkti Jūsų kūdikiui (žr. poskyrį ,,Nėštumas ir žindymo laikotarpis“).
Jei bent vienas iš šių teiginių tinka Jums, prieš vartodami Valsartan Ranbaxy, apie tai praneškite gydytojui.
Kiti vaistai ir Valsartan Ranbaxy
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Valsartan Ranbaxy vartojant kartu su tam tikrais kitais vaistais, tai gali turėti įtakos gydymo poveikiui. Gali prireikti pakeisti dozę ar imtis kitų atsargumo priemonių, ar kai kuriais atvejais nutraukti vieno iš vaistų vartojimą. Tai tinka tiek receptiniams, tiek nereceptiniams vaistams, ypač:
- kitiems kraujospūdį mažinantiems vaistams, ypač šlapimo išsiskyrimą skatinantiems vaistams (diuretikams);
- vaistams, kurie didina kalio kiekį kraujyje; tai yra kalio papildai, druskų pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio, kalį organizme sulaikantys vaistai ir heparinas;
- kai kuriems skausmą malšinantiems vaistams, taip vadinamiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo (NVNU);
- ličio preparatams. Tai yra vaistai naudojami kai kurioms psichikos ligoms gydyti.
Papildomai:
- jeigu Jums skiriamas gydymas po miokardo infarkto, kartu vartoti AKF inhibitorių (vaistų, naudojamų miokardo infarktui gydyti) nerekomenduojama;
- jeigu Jums skiriamas gydymas dėl širdies nepakankamumo, nerekomenduojama tuo pačiu metu vartoti trijų rūšių vaistus – AKF inhibitorius ir beta adrenoreceptorių blokatorius (vaistus, naudojamus širdies nepakankamumui gydyti);
Valsartan Ranbaxy vartojimas su maistu ir gėrimais
Valsartan Ranbaxy galima vartoti su maistu arba be jo.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
- Pasakykite gydytojui, jei manote, kad pastojote (arba galite pastoti). Gydytojas patars nutraukti Valsartan Ranbaxy vartojimą prieš pastojimą arba tuoj pat, kai sužinosite, kad pastojote, jis patars vietoj Valsartan Ranbaxy vartoti kitus vaistus. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu Valsartan Ranbaxy nerekomenduojama vartoti, o jei yra didesnis kaip 3 mėnesių nėštumas, šio vaisto vartoti negalima, nes vartojant vaistą esant trijų mėnesių ir didesniam nėštumui, jis gali labai pakenkti Jūsų kūdikiui.
- Jei žindote kūdikį ar ruošiatės pradėti tai daryti, pasakykite gydytojui. Valsartan Ranbaxy motinoms, kurios maitina krūtimi vartoti nerekomenduojama. Jei norite maitinti krūtimi, Jūsų gydytojas gali parinkti kitą gydymą, ypač tada, kai vaikas yra naujagimis arba gimė anksčiau laiko.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Prieš vairavimą, darbą su prietaisais, mechanizmų valdymą ar kitokį dėmesio sukaupimo reikalaujantį darbą, įsitikinkite kaip Valsartan Ranbaxy Jus veikia. Valsartan Ranbaxy, kaip ir kiti padidėjusio kraujospūdžio gydymui skiriami vaistai, retais atvejais gali sukelti svaigulį ir gali sumažinti gebėjimą sukaupti dėmesį.
3. Kaip vartoti Valsartan Ranbaxy
Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Žmonės, kurių kraujospūdis didelis, dažnai šios ligos simptomų nejaučia. Dauguma jų jaučiasi gana įprastai. Vadinasi, gydymo metu labai svarbu, net ir gerai jaučiantis, lankytis pas gydytoją.
Suaugusiems žmonėms, kurių kraujospūdis didelis
Įprastinė dozė yra 80 mg per parą. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti didesnę dozę (160 mg arba 320 mg). Jis taip pat gali paskirti Valsartan Ranbaxy kartu su papildomais vaistais (pvz., diuretiku).
6‑18 metų vaikai ir paaugliai, kurių kraujospūdis didelis
Rekomenduojama valsartano dozė mažiau kaip 35 kg sveriantiems pacientams yra 40 mg vieną kartą per parą.
Jei pacientas sveria 35 kg arba daugiau, rekomenduojamapradinė valsartano dozė yra 80 mg vieną kartą per parą.
Tam tikrais atvejais gydytojas gali skirti didesnes dozes (dozė gali būti padidinta iki 160 mg ir didžiausios 320 mg dozės).
Suaugusiesiems žmonėms po neseniai įvykusio miokardo infarkto. Įvykus miokardo infarktui, gydymas paprastai pradedamas per 12 valandų, įprastai skiriama maža 20 mg dozė du kartus per parą. Ši 20 mg dozė gaunama padalijus 40 mg tabletę. Gydytojas šią dozę padidins palaipsniui per keletą savaičių iki didžiausios 160 mg dozės du kartus per parą. Galutinės dozės dydis priklausys nuo to, kokią dozę Jūs kaip konkretus pacientas galėsite toleruoti.
Valsartan Ranbaxy galima skirti kartu su kitu miokardo infarkto gydymu. Jūsų gydytojas nuspręs, kuris gydymas Jums tinka.
Suaugusiems žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu. Gydyti paprastai pradedama nuo 40 mg dozės du kartus per parą. Gydytojas šią dozę didins palaipsniui keletą savaičių iki didžiausios 160 mg dozės du kartus per parą. Galutinės dozės dydis priklausys nuo to, kokią dozę Jūs kaip konkretus pacientas galėsite toleruoti.
Valsartan Ranbaxy galima skirti kartu su kitais vaistais, skirtais širdies nepakankamumui gydyti. Jūsų gydytojas nuspręs, kuris vaistas Jums tinka.
Valsartan Ranbaxy galima vartoti su maistu arba be jo. Valsartan Ranbaxy nurykite, užsigerdami stikline vandens.
Valsartan Ranbaxy vartokite kasdien maždaug tuo pačiu laiku.
Ką daryti pavartojus per didelę Valsartan Ranbaxy dozę?Jei Jums labai svaigsta galva ir (arba) alpstate, nedelsiant susisiekite su gydytoju ir atsigulkite. Jeigu netyčia išgėrėte per daug tablečių, susisiekite su gydytoju, vaistininku arba nuvykite į ligoninę.
Pamiršus pavartoti Valsartan Ranbaxy
Jei pamiršote išgerti dozę, išgerkite ją tuoj pat, kai prisiminsite. Tačiau, jeigu jau atėjo laikas išgerti kitą dozę, pamirštą dozę praleiskite.
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Nustojus vartoti Valsartan Ranbaxy
Nustojus vartoti Valsartan Ranbaxy, Jūsų liga gali pablogėti. Nenutraukite vaisto vartojimo, nebent jei tai padaryti patarė gydytojas.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, tačiau jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Kai kurie simptomai, kuriems pasireiškus reikia skubios medicinos pagalbos:
Gali pasireikšti šie angioneurozinės edemos (specifinės alerginės reakcijos) simptomai:
- veido, lūpų, liežuvio ar ryklės tinimas;
- apsunkintas kvėpavimas ar rijimas;
- dilgėlinė, niežulys.
Jei Jums pasireiškė kuris nors iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kitas galimas šalutinis poveikis:
Dažnai (gali paveikti nuo 1 iki 10 žmonių)
- svaigulys;
- žemas kraujospūdis su pasireiškiančiais simptomais, pavyzdžiui, svaiguliu ar alpimu keliantis, arba be jų;
- inkstų funkcijos susilpnėjimas (inkstų funkcijos sutrikimo požymiai).
Nedažnai (gali paveikti nuo 1 iki 100 žmonių)
- angioneurozinė edema (žr. poskyrį „Kai kurie simptomai, kuriems pasireiškus reikia skubios medicinos pagalbos“);
- ūmus sąmonės praradimas (apalpimas);
- sukimosi pojūtis (galvos sukimasis, vertigo);
- labai susilpnėjusi inkstų funkcija (ūmaus inkstų nepakankamumo požymiai);
- raumenų spazmai, nenormalus širdies ritmas (hiperkalemijos požymiai);
- dusulys, apsunkintas kvėpavimas gulint, veido ir kojų patinimas (širdies nepakankamumo požymiai);
- galvos skausmas;
- kosulys;
- pilvo skausmas;
- pykinimas;
- viduriavimas;
- nuovargis;
Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)
- alerginė reakcija, pasireiškianti bėrimu, niežuliu ir dilgėline; taip pat galimas karščiavimas, sąnarių patinimas ir skausmas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas ir (arba) simptomai, panašūs į gripo (seruminės ligos požymiai);
- rausvos-raudonos dėmės, karščiavimas, niežulys (kraujagyslių uždegimo, taip vadinamojo vaskulito, požymiai);
- neįprastas kraujavimas ar mėlynės (trombocitopenijos požymiai);
- raumenų skausmai (mialgija);
- karščiavimas, gerklės skausmas arba opelės burnoje dėl infekcijų (leukocitų kiekio sumažėjimo, dar vadinamo neutropenija, požymiai);
- hemoglobino koncentracijos sumažėjimas ir eritrocitų procentinės dalies kraujyje sumažėjimas (sunkiais atvejais gali atsirasti mažakraujystė);
- kalio koncentracijos kraujyje padidėjimas (sunkiais atvejais tai gali sukelti raumenų spazmus ir sutrikdyti širdies ritmą);
- kepenų funkcijos rodiklių padidėjimas (tai gali reikšti, kad yra pažeistos kepenys), įskaitant bilirubino koncentracijos padidėjimą kraujyje (dėl to sunkiais atvejais gali pagelsti oda ir akys);
- šlapalo azoto koncentracijos kraujyje padidėjimas ir kreatinino koncentracijos padidėjimas (tai gali reikšti, kad sutrikusi inkstų funkcija).
- natrio koncentracijos kraujyje sumažėjimas (dėl to sunkiais atvejais gali atsirasti nuovargis, minčių susipainiojimas, raumenų trūkčiojimai ir (arba) traukuliai)
Kai kurių šalutinių reakcijų dažnis gali būti skirtingas, priklausomai nuo Jūsų būklės. Pavyzdžiui, tokios reakcijos kaip svaigulys, inkstų funkcijos susilpnėjimas buvo stebimos rečiau tiems suaugusiesiems pacientams, kurie buvo gydomi dėl aukšto kraujospūdžio, nei tiems suaugusiesiems ligoniams, kurie buvo gydomi dėl širdies nepakankamumo ar po neseniai įvykusio miokardo infarkto.
Vaikams ir paaugliams pasireiškiantis šalutinis poveikis būna panašus į atsirandantį suaugusiems žmonėms.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Valsartan Ranbaxy
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant pakuotės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Pastebėjus pakuotės pažeidimo ar apgadinimo požymių, šio vaisto vartoti negalima.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Valsartan Ranbaxy sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra valsartanas.
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano.
- Pagalbinės medžiagos
Tabletės branduolyje yra mikrokristalinės celiuliozės, krospovidono, bevandenio koloidinio silicio dioksido, magnio stearato, pregelifikuoto krakmolo, talko.
Tabletės plėvelėje yra hipromeliozės, titano dioksido (E171), makrogolio 400, makrogolio 4000, talko, raudonojo geležies oksido (E172), juodojo geležies oksido (E172).
Valsartan Ranbaxy išvaizda ir kiekis pakuotėje
Valsartan Ranbaxy 160 mg yra rausvos spalvos, plėvele dengtos, ovalios tabletės su įspaudu ‘V & 1’ abipus perlaužimo vagelės vienoje pusėje, ir su perlaužimo vagele kitoje pusėje.
Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.
14, 28, 30, 56, 84, 90 arba 98 plėvele dengtos tabletės.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Valsartanas |
Vaisto stiprumas | 160mg |
Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/11/2624 |
Registratorius | Ranbaxy (UK) Limited, Jungtinė Karalystė |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2011.09.15 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Valsartan Ranbaxy 160 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė
Tabletės yra rausvos, plėvele dengtos, ovalios, vienoje jų pusėje abipus laužimo vagelės yra įspausta ‘V & 1’, o kitoje pusėje yra laužimo vagelė.
Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1. Terapinės indikacijos
Arterinė hipertenzija
Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas suaugusiems žmonėms bei arterinės hipertenzijos gydymas 6‑18 metų vaikams ir paaugliams.
Neseniai ištikęs miokardo infarktas
Suaugusių pacientų, kurių klinikinė būklė stabili ir kurie serga simptominiu širdies nepakankamumu arba jiems pasireiškia besimptomis kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos sutrikimas po neseniai įvykusio miokardo infarkto (prieš 12 valandų – 10 parų), gydymas (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).
Širdies nepakankamumas
Simptominio suaugusių pacientų širdies nepakankamumo gydymas, kai negalima vartoti angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių, arba gydymo AKF inhibitoriais papildymas, kai negalima vartoti beta adrenoblokatorių (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).
4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Arterinė hipertenzija
Pradinė rekomenduojama Valsartan Ranbaxy dozė yra 80 mg vieną kartą per parą. Antihipertenzinis poveikis pastebimai pasireiškia per 2 savaites, o stipriausias poveikis pasiekiamas per 4 savaites. Kai kuriems pacientams, kurių kraujospūdis nepakankamai reguliuojamas, dozę galima didinti iki 160 mg ir iki didžiausios 320 mg dozės.
Valsartan Ranbaxy taip pat galima skirti su kitais antihipertenziniais vaistais. Papildomai skiriant diuretiko, tokio kaip hidrochlorotiazidas, šiems pacientams netgi dar labiau sumažėja kraujospūdis.
Neseniai patirtas miokardo infarktas
Pacientams, kurių klinikinė būklė stabili, galima pradėti taikyti gydymą ne anksčiau kaip praėjus 12 valandų nuo miokardo infarkto. Paskyrus pradinę 20 mg du kartus per parą dozę, per kelias tolesnes savaites valsartano dozę reikia palaipsniui padidinti iki 40 mg, 80 mg ir 160 mg du kartus per parą.. Pradinė dozė gaunama padalinus dalomą 40 mg tabletę.
Didžiausia tikslinė dozė yra 160 mg du kartus per parą. Įprastais atvejais, pacientams rekomenduojama skirti po 80 mg du kartus per parą dvi savaites nuo gydymo pradžios, o tikslinę didžiausią dozę – po 160 mg du kartus per parą pasiekti per tris mėnesius. Dozės parinkimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į paciento reakciją į vaistą. Jei atsiranda simptominė hipotenzija arba inkstų funkcijos sutrikimas, reikia apsvarstyti dozės mažinimą.
Valsartaną galima skirti pacientams, kuriems po miokardo infarkto skiriamas kitas gydymas, pavyzdžiui, krešulius tirpdančiais vaistais, acetilsalicilo rūgštimi, beta adrenoblokatoriais, statinais ir diuretikais. Nerekomenduojama skirti derinyje su AKF inhibitoriais (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).
Vertinant pacientų būklę po miokardo infarkto, visada reikia įvertinti ir inkstų funkciją.
Širdies nepakankamumas
Rekomenduojama pradinė Valsartan Ranbaxy dozė yra po 40 mg du kartus per parą. Du kartus per parą skiriama po 80 mg ir po 160 mg dozė turėtų būti didinama, didinant ją ne rečiau kaip kas dvi savaites, iki didžiausios dozės, kurią pacientas gali toleruoti. Reikia apsvarstyti kartu skiriamų diuretikų dozės mažinimą. Klinikinių tyrimų metu per kelis kartus buvo skiriama didžiausia 320 mg paros dozė.
Valsartaną galima skirti kartu su kitais vaistais, skirtais širdies nepakankamumui gydyti. Tačiau nerekomenduojama kartu skirti trijų vaistų derinio – AKF inhibitoriaus, beta adrenoreceptorių antagonisto ir valsartano (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).
Vertinant pacientų, kuriems yra širdies nepakankamumas būklę, taip pat visada reikia įvertinti ir inkstų funkciją.
Papildoma informacija specialioms pacientų grupėms
Senyviems pacientams
Senyvo amžiaus pacientams dozės koreguoti nereikia.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Suaugusiems pacientams, kurių kreatinino klirensas yra didesnis nei 10 ml/min., dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).
Valsartano vartojimas kartu su aliskirenu yra kontarindikuojamas pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG< 60 ml/min/1,73 m2) (žr. 4.3 skyrių).
Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu
Valsartano vartojimas kartu su aliskirenu yra kontarindikuojamas pacientams, kurie serga cukriniu diabetu (žr. 4.3 skyrių).
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Pacientams, kurių kepenų funkcija stipriai sutrikusi, yra biliarinė cirozė ar cholestazė, Valsartan Ranbaxy skirti draudžiama (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, sergantiems lengvo arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu be cholestazės, negalima skirti didesnės nei 80 mg valsartano dozės.
Vaikų populiacija
Vaikų arterinė hipertenzija
6‑18 metų vaikai ir paaugliai
Mažiau kaip 35 kg sveriantiems vaikams pradinė dozė yra 40 mg vieną kartą per parą, o sveriantiems 35 kg ar daugiau - 80 mg vieną kartą per parą. Dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į kraujospūdžio kitimą. Klinikinių tyrimų metu skirtos didžiausios dozės nurodytos toliau esančioje lentelėje.
Didesnės nei pateiktos dozės netirtos, todėl jų vartoti nerekomenduojama.
Svoris |
Didžiausia klinikinių tyrimų metu tirta dozė |
≥ 18 kg iki < 35 kg |
80 mg |
≥ 35 kg iki < 80 kg |
160 mg |
≥ 80 kg iki ≤ 160 kg |
320 mg |
Jaunesni kaip 6 metų vaikai
Turimi duomenys pateikti 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Vis dėlto Valsartan Ranbaxy saugumas ir veiksmingumas 1‑6 metų vaikams nenustatytas
Vartojimas 6‑18 metų vaikams ir paaugliams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Vaikai ir paaugliai, kurių kreatinino klirensas < 30 ml/min., ar vaikai, kurie gydomi dializėmis, tirti nebuvo, todėl tokiems ligoniams valsartano skirti nerekomenduojama. Vaikams ir paaugliams, kurių kreatinino klirensas > 30 ml/min., dozės koreguoti nereikia. Reikia atidžiai stebėti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).
Vartojimas 6‑18 metų vaikams ir paaugliams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Vaikams ir paaugliams, kaip ir suaugusiesiems, Valsartan Ranbaxy skirti draudžiama, jei yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, biliarinė cirozė ar cholestazė (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Nėra daug gydymo Valsartan Ranbaxy klinikinės patirties vaikams ir paaugliams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas. Tokiems pacientams negalima skirti didesnės nei 80 mg valsartano dozės.
Vaikai ir paaugliai, sergantys širdies nepakankamumu ar neseniai ištikti miokardo infarkto
Vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams nerekomenduojama skirti Valsartan Ranbaxy gydyti širdies nepakankamumą ar neseniai ištikusį miokardo infarktą, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra.
Vartojimo metodas
Valsartan Ranbaxy galima vartoti nepriklausomai nuo valgio, vaistą reikia užgerti vandeniu.
4.3. Kontraindikacijos
- Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
- Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, biliarinė cirozė ir cholestazė.
- Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
- Angiotenzino receptoriaus antagonistų (ARB) – įskaitant valsartaną – ar angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (AKFI) vartojimas kartu su aliskirenu, pacientams sergantiems cukriniu diabetu ar inkstų funkcijos nepakankamumu (GFG < 60 ml/min/1,73m2) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).
4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Hiperkalemija
Nerekomenduojama tuo pačiu metu vartoti kalio papildų, kalį tausojančių diuretikų, druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, arba kitokių preparatų, kurie didina kalio kiekį organizme (heparino ir kt.). Reikia tinkamai tirti kalio koncentraciją kraujyje.
Inkstų funkcijos sutrikimas
Pacientų, kurių kreatinino klirensas < 10 ml/min., bei pacientams, kuriems yra atliekamos dializės, saugaus gydymo patirties kol kas nėra, todėl tokiems pacientams valsartano skirti reikia atsargiai. Suaugusiems pacientams, kurių kreatinino klirensas yra > 10 ml/min., Valsartan Ranbaxy dozės keisti nereikia (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
ARB – įskaitant valsartaną – ar AKFI vartojimas kartu su aliskirenu yra kontraindikuojamas pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG <60 ml/min/1.73m2) (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).
Kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas be cholestazės, Valsartan Ranbaxy skirti reikia atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
Natrio ir (arba) skysčių trūkumas organizme
Pacientams, kurių organizme yra didelis natrio ir (arba) skysčių trūkumas, pvz., gydomi didelėmis diuretikų dozėmis, gydymo preparatu Valsartan Ranbaxy pradžioje retais atvejais gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Prieš pradedant gydymą Valsartan Ranbaxy, reikia atstatyti normalų natrio ir (arba) skysčių kiekį organizme, pavyzdžiui sumažinant diuretikų dozę.
Inkstų arterijų stenozė
Nežinoma, ar saugu skirti Valsartan Ranbaxy pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijų stenozė.
Trumpą laiką skiriant Valsartan Ranbaxy dvylikai pacientų, sergantiems inkstų kraujagyslių kilmės hipertenzija, pasireiškusia dėl vieno inksto arterijos stenozės, inkstų kraujotaka, kreatinino kiekis kraujo serume ir šlapalo azoto kiekis kraujyje (BUN, angl. blood urea nitrogen) žymiau nepakito. Tačiau pacientams, kuriems yra vienos pusės inkstų arterijos stenozė, kitų renino-angiotenzino sistemą veikiančių vaistų vartojimas gali didinti šlapalo ir kreatinino kiekį kraujyje, todėl gydant valsartanu rekomenduojama tirti inkstų funkciją.
Inksto persodinimas
Pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, saugaus gydymo Valsartan Ranbaxy patirties kol kas nėra.
Pirminis hiperaldosteronizmas
Pacientams, sergantiems pirminiu hiperaldosteronizmu, Valsartan Ranbaxy skirti negalima, kadangi jų renino ir angiotenzino sistema neaktyvuojama.
Aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija
Kaip ir skiriant kitų kraujagysles plečiančių vaistų, esant aortos ar mitralinio vožtuvo stenozei, obstrukcinei hipertrofinei kardiomiopatijai (OHKM), Valsartan Ranbaxy, reikia skirti atsargiai.
Nėštumo laikotarpis
Nėštumo metu gydymo angiotenzino II receptorių blokatoriais (AIIRB) pradėti negalima. Pacienčių, kurios planuoja pastoti, gydymą reikia keisti skiriant kitą antihipertenzinį gydymą, kurį vartoti nėštumo metu yra neabejotinai saugu, išskyrus tuos atvejus, kai skirti AIIRB tikrai būtina. Nustačius nėštumą, gydymą AIIRB vaistais reikia iš karto nutraukti ir, jei reikia, pradėti alternatyvų gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius)
Neseniai patirtas miokardo infarktas
Kartu skiriant kaptoprilio ir valsartano, klinikinė nauda nebuvo didesnė, nei gydant kiekvienu iš šių vaistų atskirai, tačiau nepageidaujamų reiškinių rizika padidėjo (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius). Dėl šios priežasties, nerekomenduojama gydymui vienu metu skirti valsartaną ir AKF inhibitorių.
Pacientus po miokardo infarkto pradėti gydyti reikia atsargiai. Vertinant pacientų po miokardo infarkto būklę, taip pat visada reikia įvertinti ir inkstų funkciją (žr. 4.2 skyrių).
Miokardo infarkto ištiktiems pacientams Valsartan Ranbaxy paprastai šiek tiek sumažina kraujospūdį, tačiau dėl besitęsiančios simptominės hipotenzijos vaisto vartojimo dažniausiai nutraukti nereikia, jeigu dozė mažinama taip, kaip nurodyta (žr. 4.2 skyrių).
Širdies nepakankamumas
Pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, skiriant trijų vaistų – AKF inhibitoriaus, beta adrenoreceptorių blokatoriaus ir Valsartan Ranbaxy derinį klinikinės naudos nebuvo (žr. 5.1 skyrių). Skiriant šį vaistų derinį, akivaizdžiai padidėja nepageidaujamų reiškinių atsiradimo pavojus, todėl tai daryti nerekomenduojama.
Pacientus, sergančius širdies nepakankamumu, pradėti gydyti reikia atsargiai. Vertinant pacientų, sergančių širdies nepakankamumu, būklę, taip pat visada reikia įvertinti ir inkstų funkciją (žr. 4.2 skyrių).
Pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, Valsartan Ranbaxy paprastai šiek tiek sumažina kraujospūdį, tačiau dėl išsilaikančios simptominės hipotenzijos vaisto vartojimo dažniausiai nutraukti nereikia, jeigu dozė sumažinama taip, kaip rekomenduojama (žr. 4.2 skyrių).
Pacientams, kurių inkstų funkcija gali priklausyti nuo renino-angiotenzino sistemos aktyvumo (pvz., pacientams, sergantiems sunkiu staziniu širdies nepakankamumu), gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais sukėlė oliguriją ir (arba) progresuojančią azotemiją, o retais atvejais – ūminį inkstų nepakankamumą ir (arba) mirtį. Kadangi valsartanas yra angiotenzino II blokatorius, atmesti galimybės, kad vartojant Valsartan Ranbaxy pasireikš inkstų funkcijos sutrikimas, negalima.
Praeityje pasireiškusi angioneurozinė edema
Iš pacientų, gydytų valsartanu, buvo gauta pranešimų apie angioneurozinę edemą, pasireiškiančią gerkų ir balso aparato tinimu, galinčiu sukelti kvėpavimo takų obstrukciją ir / arba veido, lūpų, ryklės ir / ar liežuvio patinimus; kai kuriems iš šių pacientų angioneurozinė edema buvo pasireiškusi anksčiau, vartojant kitus vaistus, įskaitant AKF inhibitorius. Pacientams, kuriems pasireiškia angioneurozinė edema, gydymą valsartanu reikia nedelsiant nutraukti ir valsartanas neturėtų būti naudojamas pakartotinai.
Dviguba renino - angiotenzino -aldosterono sistemos (RAAS) blokada
Buvo gauta pranešimų apie kraujospūdžio sumažėjimo, sinkopės, insulto, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos pokyčio (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) atvejus jautriems pacientams, ypač jei valsartanas buvo vartojamas kartu su vaistiniais preparatais, veikiančiais šią sistemą.
Reikia laikytis atsargumo priemonių vartojant ARB, įskaitant valsartaną, kartu su kitais preparatais blokuojančiais RAAS, pavyzdžiui, AKF inhibitoriais ar aliskirenu (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).
Angiotenzino receptorių blokatorių (ARB) - įskaitant valsartaną - ar angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (AKFI) vartojimas kartu su aliskirenu yra kontraindikuotinas pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ar, kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG <60 ml/min/1,73m2) (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).
Vaikai
Inkstų funkcijos sutrikimas
Tyrimų su vaikais, kurių kreatinino klirensas < 30 ml/min., ar vaikais, kuriems taikomos dializės, neatlikta, todėl tokiems pacientams valsartano vartoti nerekomenduojama. Vaikams, kurių kreatinino klirensas > 30 ml/min., dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Skiriant gydymą valsartanu, reikia atidžiai tirti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume. Tai ypač aktualu, kuomet yra kitų būklių, galinčių bloginti inkstų funkciją (karščiavimas, dehidracija).
ARB – įskaitant valsartaną – ar AKFI vartojimas kartu su aliskirenu yra kontraindikuojamas pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73m2) (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).
Kepenų funkcijos sutrikimas
Vaikams ir paaugliams, kaip ir suaugusiems žmonėms, Valsartan Ranbaxy skirti draudžiama jei yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, biliarinė cirozė ar cholestazė (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Yra nedaug klinikinės vaikų ir paauglių gydymo Valsartan Ranbaxy patirties, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas. Tokiems pacientams valsartano dozė turi neviršyti 80 mg.
4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Dviguba renino - angiotenzino sistemos blokada (RAS)su ARB, AKFIar aliskirenu:
Angiotenzino receptorių blokatorių (ARB) - įskaitant valsartaną - ar angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (AKFI) vartojimas kartu su aliskirenu, yra kontraindikuotinas pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ar, kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG <60 ml/min/1,73m2) (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).
Skirti kartu nerekomenduojama
Litis
Kartu skiriant AKF inhibitorių, buvo pasireiškęs grįžtamas ličio koncentracijos padidėjimas kraujo serume ir toksinis jo poveikis. Vienu metu vartojant valsartaną ir litį patirties nepakanka, todėl skirti šio vaistų derinio nerekomenduojama. Jei būtina skirti šio vaistų derinio, rekomenduojama atidžiai tirti ličio koncentraciją kraujo serume.
Kalį sulaikantys diuretikai, kalio papildai, druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio ir kitų medžiagų, dėl kurių gali padidinti kalio koncentraciją
Jei manoma, jog kartu su valsartanu reikia skirti vaistinį preparatą, kuris įtakoja kalio kiekį, patariama tirti kalio koncentraciją kraujo plazmoje.
Reikalingas atsargumas vartojant vaistus vienu metu
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant selektyvius COX-2 inhibitorius, acetilsalicilo rūgštį (> 3 g parai) ir neselektyvius NVNU
Kartu skiriant angiotenzino II receptorių blokatorių ir NVNU, gali susilpnėti antihipertenzinis poveikis. Be to, kartu vartojant angiotenzino II receptorių blokatorių ir NVNU, gali padidėti inkstų funkcijos pablogėjimo ir kalio koncentracijos padidėjimo kraujo serume pavojus. Todėl gydymo pradžioje rekomenduojama tirti inkstų funkciją, o taip pat pacientui skirti pakankamai skysčių.
Kita
Vaistų tarpusavio sąveikos tyrimų metu nepastebėta kliniškai reikšmingos valsartano ar kurio nors iš šių medžiagų sąveikos: cimetidino, varfarino, furozemido, digoksino, atenololio, indometacino, hidrochlorotiazido, amlodipino, glibenklamido.
Vaikų populiacija
Arterine hipertenzija sergantiems vaikams ir paaugliams dažnai kartu būna inkstų sutrikimų, todėl valsartano ir kitų medžiagų, slopinančių renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą ir galinčių didinti kalio koncentraciją kraujyje, rekomenduojama atsargiai skirti vartoti kartu. Reikia atidžiai tirti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume.
4.6. Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) pirmojo nėštumo trimestro metu vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). AIIRB antrojo ir trečiojo nėštumo trimestrų metu vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Dėl teratogeninio poveikio, kuris pasireiškia vartojant AKF inhibitorių pirmuosius tris nėštumo mėnesius, galutinių epidemiologinių įrodymų negauta; tačiau negalima atmesti nedidelio pavojaus padidėjimo galimybės. Nepaisant to, kad nėra kontroliuojamųjų epidemiologinių duomenų apie AIIRB vartojimą, šios vaistų grupės rizika gali būti panaši. Pacienčių, kurios planuoja pastoti, gydymą reikia keisti, skiriant kitą kraujospūdį mažinantį vaistą, kurį vartoti nėštumo metu yra neabejotinai saugu, išskyrus atvejus, kai skirti AIIRB tikrai būtina. Nustačius nėštumą, gydymą AIIRB reikia iš karto nutraukti ir, jei reikia, pradėti skirti alternatyvų gydymą.
Yra žinoma, kad, skiriant gydymui AIIRB antro ir trečio nėštumo trimestro laikotarpiu, pasireiškia toksinis poveikis žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susiplnėjimas, oligohidramnionas, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimas) ir toksinis poveikis naujagimiui (inkstų nepakankamumas, hipotenzija, hiperkalemija); taip pat žr. 5.3 skyrių „Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys“.
Jei AIIRB buvo skiriami nuo antrojo nėštumo trimestro, rekomenduojama atlikti ultragarsinį inkstų funkcijos bei kaukolės kaulų tyrimą.
Kūdikius, kurių motinos vartojo AIIRB, reikia atidžiai stebėti dėl hipotenzijos (taip pat žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Žindymas
Duomenų apie valsartano vartojimą žindymo laikotarpiu nėra, todėl žindymo laikotarpiu Valsartan Ranbaxy skirti nerekomenduojama ir yra rekomenduojami alternatyvūs gydymo būdai, kuriuos saugu taikyti žindymo laikotarpiu, ypač jei žindomas naujagimis arba neišnešiotas kūdikis.
Vaisingumas
Girdoma ne didesnė kaip 200 mg/kg kūno svorio valsartano paros dozė nepageidaujamo poveikio žiurkių patinų ir patelių reprodukcinei veiklai nesukėlė. Tokia dozė yra 6 kartus didesnė už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui, skaičiuojant mg/m2 paviršiaus ploto (skaičiuojant laikyta, kad skiriama 320 mg geriamoji paros dozė, 60 kg sverianačiam pacientui).
4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Poveikio gebėjimui vairuoti tyrimų neatlikta. Vairuojant transporto priemones ir valdant mechanizmus reikia nepamiršti, kad Valsartan Ranbaxy gali sukelti svaigulį ir nuovargį.
4.8. Nepageidaujamas poveikis
Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu, atliktų su arterine hipertenzija sergančiais suaugusiaisiais pacientais, bendras nepageidaujamų reakcijų (NR) dažnis, lyginant su placebo grupe, buvo panašus ir atitiko valsartano farmakologines savybes. Paaiškėjo, jog NR dažnis nepriklausė nuo dozės dydžio ar gydymo trukmės, taip pat nebuvo pastebėta sąsajų su paciento lytimi, amžiumi ar rase.
NR gautų klinikinių tyrimų metu, po vaisto patekimo į rinką ir atlikus laboratorinius tyrimus stebėtų sąrašas pateikiamas toliau, pagal organų sistemų klases.
Nepageidaujamos reakcijos išdėstytos pagal dažnį, pirmiausia – dažniausiai pasitaikančios. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.
NR dažnio apibūdinimo neįmanoma pritaikyti visoms po vaisto patekimo į rinką bei laboratoriniuose tyrimuose stebėtoms NR, todėl jos minimos lentelėje kaip reakcijos, kurių dažnis „nežinomas“.
- Arterinė hipertenzija
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Hemoglobino kiekio sumažėjimas, hematokrito sumažėjimas, neutropenija, trombocitopenija |
Imuninės sistemos sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant seruminę ligą |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Kalio koncentracijos padidėjimas serume, hiponatremija |
Ausų ir labirintų sutrikimai |
|
Nedažni |
Galvos sukimasis (vertigo) |
Kraujagyslių sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Vaskulitas |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
|
Nedažni |
Kosulys |
Virškinimo trakto sutrikimai |
|
Nedažni |
Pilvo skausmas |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Kepenų funkcijos rodiklių padidėjimas, įskaitant bilirubino koncentracijos serume padidėjimą |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Angioneurozinė edema, išbėrimas, niežulys |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Raumenų skausmas |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Inkstų nepakankamumas ir funkcijos sutrikimas, serumo kreatinino kiekio padidėjimas |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
|
Nedažni |
Nuovargis |
Vaikų populiacija
Arterinė hipertenzija
Dviejų atsitiktinių imčių dvigubai koduotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 561 vaikas ir paauglys (6‑18 metų), metu tirtas antihipertenzinis valsartano poveikis. Vertinant saugumo savybes, išskyrus pavienius virškinimo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, pilvo skausmo, pykinimo, vėmimo, bei svaigulio atvejus, reikšmingų nepageidaujamų reakcijų pobūdžio, dažnumo ir sunkumo skirtumo 6‑18 metų vaikams ir paaugliams, palyginti su anksčiau gautais suaugusiųjų žmonių duomenimis, nepastebėta.
Nustatyta, kad Valsartan Ranbaxy gydant ne ilgiau nei metus, kliniškai reikšmingas nepageidaujamas poveikis 6‑16 metų vaikų neurokognityvinei funkcijai ir vystymuisi neišryškėjo.
Dvigubai koduoto atsitiktinių imčių tyrimo, kuriame dalyvavo 90 vaikų 1‑6 metų amžiaus, bei vienerių metų trukmės atviro jo pratęsimo metu buvo du mirties atvejai bei pavienių izoliuotų reikšmingo kepenų transaminazių aktyvumo padidėjimo atvejų. Toks poveikis pasireiškė pacientams, sirgusiems ir kitomis reikšmingomis ligomis. Nenustatytas priežastinis ryšys su Valsartan Ranbaxy vartojimu. Antrojo atsitiktinių imčių tyrimo, kuriame dalyvavo 75 vaikai 1‑6 metų amžiaus, metu valsartano vartojusiems pacientams reikšmingo kepenų transaminazių aktyvumo padidėjimo ar mirties atvejų nebuvo.
6‑18 metų vaikams ir paaugliams, sirgusiems lėtine inkstų liga, dažniau pasireikšdavo hiperkalemija.
Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu stebėti saugumo duomenys suaugusiesiems pacientams, kurie patyrė miokardo infarktą ir (arba) sirgo širdies nepakankamumu, buvo kitokie nei bendri saugumo duomenys arterine hipertenzija sergantiems pacientams. Tai gali būti susiję su esama kita liga. Toliau išvardintos NR, kurios pasitaikė suaugusiesiems pacientams po miokardo infarkto ir (arba) tiems, kuriems buvo širdies nepakankamumas.
- Po miokardo infarkto ir (arba) esant širdies nepakankamumui (tirti tik suaugusieji pacientai)
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Trombocitopenija |
Imuninės sistemos sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Padidėjęs jautrumas, taip pat ir seruminė liga |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai |
|
Nedažni |
Hiperkalemija |
Dažnis nežinomas |
Kalio koncentracijos padidėjimas serume, hiponatremija |
Nervų sistemos sutrikimai |
|
Dažni |
Svaigulys, ortostatinė hipotenzija |
Nedažni |
Alpimas, galvos skausmas |
Ausų ir labirintų sutrikimai |
|
Nedažni |
Galvos sukimasis (vertigo) |
Širdies sutrikimai |
|
Nedažni |
Širdies nepakankamumas |
Kraujagyslių sutrikimai |
|
Dažni |
Hipotenzija, ortostatinė hipotenzija |
Dažnis nežinomas |
Vaskulitas |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
|
Nedažni |
Kosulys |
Virškinimo trakto sutrikimai |
|
Nedažni |
Pykinimas, viduriavimas |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Kepenų funkcijos rodiklių padidėjimas |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
|
Nedažni |
Angioneurozinė edema |
Dažnis nežinomas |
Išbėrimas, niežulys |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai |
|
Dažnis nežinomas |
Raumenų skausmas |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai |
|
Dažni |
Inkstų nepakankamumas ir funkcijos sutrikimas |
Nedažni |
Ūmus inkstų nepakankamumas, kreatinino koncentracijos serume padidėjimas |
Dažnis nežinomas |
Šlapalo azoto kiekio padidėjimas kraujyje |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
|
Nedažni |
Astenija, nuovargis |
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9. Perdozavimas
Simptomai
Perdozavus Valsartan Ranbaxy, gali labai sumažėti kraujospūdis, todėl gali sutrikti sąmonė, įvykti kolapsas ir (arba) išsivystyti šokas.
Gydymas
Gydymo priemonės priklauso nuo laiko, praėjusio po vaisto suvartojimo per burną ir simptomų pobūdžio bei sunkumo. Svarbiausia yra stabilizuoti kraujotaką.
Jeigu pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti ant nugaros ir pradėti atsatinėti kraujo tūrį.
Nepanašu, jog valsartaną iš kraujo galima pašalinti taikant hemodializę.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1. armakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė - angiotenzino II receptorių blokatoriai, gryni, ATC kodas – C09CA03
Valsartanas yra veiklus išgertas, stiprus ir specifinis angiotenzino II receptorių blokatorius. Valsartanas selektyviai veikia AT1 potipio receptorius, nuo kurių priklauso žinomas angiotenzino II sukeliamas poveikis. Užblokavus AT1 receptorius valsartanu, kraujo plazmoje gali padaugėti angiotenzino II, kuris gali stimuliuoti neužblokuotus AT2 receptorius. Juos stimuliuojant, sukeliamas priešingas poveikis nei pasireiškiantis stimuliuojant AT1 receptorius. Valsartanas neveikia kaip dalinis agonistas AT1 receptoriams ir jo afinitetas AT1 receptoriams yra maždaug 20 000 kartų didesnis negu AT2 receptoriams. Neturima duomenų, kad valsartanas jungtųsi prie kitų širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimui svarbių hormonų receptorių ar jonų kanalų ar juos blokuotų.
Valsartanas neslopina AKF (kitaip dar vadinamo kininaze II), kuris angiotenziną I verčia angiotenzinu II bei skaldo bradikininą. Kadangi jis neveikia AKF, bei nestiprina bradikinino ar P medžiagos poveikio, angiotenzino II receptorių blokatoriai kosulio sukelti neturėtų. Klinikinių tyrimų metu, kur buvo lygintas valsartano ir AKF poveikis, valsartano vartojantiems pacientams sausas kosulys pasireikšdavo reikšmingai rečiau (p<0,05), negu vartojusiems AKF inhibitorių (atitinkamai 2,6% ir 7,9%). Klinikinių tyrimų metu, kuriuose dalyvavo pacientai, kuriems anksčiau AKF inhibitoriai buvo sukėlę sausą kosulį, kosulys pasireiškė 19,5% valsartano, 19 % tiazidinių diuretikų ir 68,5 % AKF inhibitorių vartojusių pacientų (p<0,05).
Arterinė hipertenzija
Arterine hipertenzija sergantiems pacientams valsartanas mažina kraujospūdį, o širdies susitraukimų dažnio neįtakoja.
Daugumai pacientų išgėrus vienkartinę dozę antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 valandas, o stipriausias būna po 4‑6 valandų ir trunka 24 valandas. Vartojant kartotines dozes, reikšmingas antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2, stipriausias - per 4 gydymo savaites ir ilgalaikio gydymo metu išlieka. Valsartano skiriant kartu su hidrochlorotiazidu, gaunamas reikšmingas papildomas kraujospūdžio sumažėjimas.
Staiga nutraukus valsartano skyrimą, atoveiksmio hipertenzijos ar kitokių nepageidaujamų reiškinių neatsiranda.
Nustatyta, kad arterine hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu kartu su mikroalbuminurija sergantiems pacientams, valsartanas mažina albumino išsiskyrimą su šlapimu. MARVAL (angl. Micro Albuminuria Reduction with valsartan, „Mikroalbuminurijos sumažinimas skiriant valsartano“) tyrimo metu buvo vertinamas albumino išsiskyrimas su šlapimu (AIŠ), skiriant valsartano (80–160 mg vieną kartą per parą) arba amlodipino (5–10 mg vieną kartą per parą) 332 antrojo tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams (amžiaus vidurkis 58 metai; 265 vyrai), kuriems pasireiškė mikroalbuminurija (valsartano vartojusiųjų grupėje – 58 µg/min.; amlodipino vartojusiųjų grupėje – 55,4 µg/min.), buvo normalus arba aukštas kraujospūdis ir išsaugota inkstų funkcija (kreatinino koncentracija kraujyje < 120 µmol/l). Po 24 savaičių AIŠ sumažėjo (p < 0,001) 42 % (-24,2 µg/min.; 95 % PI: nuo -40,4 iki -19,1) skiriant valsartano ir apie 3 % (-1,7 µg/min.; 95 % PI: nuo -5,6 iki 14,9) skiriant amlodipino, nepaisant panašaus kraujospūdžio rodiklių sumažėjimo abejose grupėse.
Diovan proteinurijos sumažėjimo tyrimo metu (angl. Diovan Reduction of Proteinuria, DROP) buvo toliau tiriamas valsartano veiksmingumas, mažinant AIŠ 391 arterine hipertenzija sergančiam pacientui (AKS = 150/88 mmHg), kuris papildomai sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, kuriam pasireiškė albuminurija (vidurkis 102 µg/min.; 20–700 µg/min.) ir buvo išsaugota inkstų funkcija (vidutinė kreatinino koncentracija serume – 80 µmol/l). Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo atrinkti į grupes, kuriose buvo skiriama viena iš trijų valsartano dozių (160 mg, 320 mg ir 640 mg, skiriant vieną kartą per parą) ir gydoma 30 savaičių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti optimalią valsartano dozę, kurią skiriant arterine hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams sumažėtų AIŠ. Po 30 savaičių procentinis AIŠ pokytis, lyginant su pradiniu, skiriant 160 mg valsartano, reikšmingai sumažėjo 36 % (95 % PI: nuo 22 iki 47 %) ir 44 %, skiriant 320 mg valsartano (95 % PI: nuo 31 iki 54 %). Gauta išvada, kad arterine hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams skiriant 160–320 mg valsartano, kliniškai reikšmingai sumažėja AIŠ.
Neseniai patirtas miokardo infarktas
Atlikus atsitiktinių imčių, kontroliuojamą, daugelyje šalių vykusį dvigubai koduotą The VALsartan In Acute myocardial iNfarcTion (VALIANT) tyrimą, kuriame dalyvavo 14 703 ūminiu miokardo infarktu sergantys pacientai, kuriems buvo stazinio širdies nepakankamumo simptomų ir požymių ar radiologinių tokio sutrikimo įrodymų ir (arba) kairiojo širdies skilvelio sistolinės funkcijos sutrikimas (išvarymo frakcija, nustatyta radionuklidine ventrikulografija, buvo £40%, o nustatyta echokardiografija ar kontrastinės skilvelinės angiografijos būdu £35%). 12 valandų – 10 parų laikotarpiu nuo miokardo infarkto simptomų atsiradimo pradžios atsitiktinių imčių būdu į grupes suskirstytiems pacientams buvo skiriama valsartano, kaptoprilio arba abiejų šių vaistinių preparatų. Vidutinė gydymo trukmė buvo 2 metai. Pagrindinė vertinamoji baigtis buvo laikas iki mirties dėl bet kokios priežasties.
Valsartanas, kaip ir kaptoprilis, mirtingumą po miokardo infarkto dėl bet kokios priežasties mažino tiek pat veiksmingai. Mirtingumas nuo bet kokios priežasties pacientų gydytų valsartanu (19,9%), kaptopriliu (19,5%) ar valsartanu kartu su kaptopriliu (19,3%) grupėse buvo panašus. Kartu skiriant kaptoprilio ir valsartano, negauta didesnės naudos, negu gydant vien kaptopriliu. Nuo amžiaus, lyties, rasės, iš pradžių vartotų vaistinių preparatų ir kitų ligų valsartano ir kaptoprilio įtaka mirtingumui nuo bet kokios priežasties nepriklausė. Valsartanas buvo veiksmingas ir ilginant laiką iki mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų, mažinant kardiovaskulinį mirštamumą, būtinumą ligonį guldyti į ligoninę dėl širdies nepakankamumo, miokardo infarkto pasikartojimo riziką, atgaivinimo po širdies sustojimo dažnumą bei nemirtino insulto dažnumą (antrinė sudėtinė vertinamoji baigtis).
Valsartano saugumas atitiko klinikinės pacientų, kurie gydomi po miokardo infarkto, būklės kitimą. Vertinant inkstų funkciją, kreatinino koncentracija serume padvigubėjo 4,2% pacientų, vartojusių vien valsartano, 4,8% vartojusių valsartano kartu kaptopriliu ir 3,4% vartojusių tik kaptoprilio. Gydymas dėl įvairaus pobūdžio inkstų funkcijos sutrikimų nutrauktas 1,1% pacientų, vartojusių vien valsartano, 1,3% vartojusių valsartano kartu kaptopriliu ir 0,8% vartojusių tik kaptoprilio. Būtina įvertinti inkstų funkciją, vertinant miokardo infarkto ištiktų pacientų būklę.
Mirtingumas dėl bet kokios priežasties bei sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis ar mirtingumas nuo jų gydant valsartanu kartu su kaptopriliu ir beta adrenoreceptorių blokatoriu, vien tiktai valsartanu arba vien tiktai kaptopriliu, nesiskyrė. Nepriklausomai nuo gydymo, mirtingumas buvo mažesnis beta adrenoreceptorių blokatorių vartojusių pacientų grupėje, vadinasi, žinomas palankus beta adrenoreceptorių blokatorių poveikis pasireiškė ir šio tyrimo metu.
Širdies nepakankamumas
Val-HeFT buvo atsitiktinių imčių kontroliuojamas daugelyje šalių atliktas klinikinis tyrimas, kurio metu lygintas valsartano ir placebo poveikis sergamumui ir mirtingumui 5 010 II (62%), III (36%) ar IV (2%) NYHA klasės širdies funkcijos nepakankamumu sergantiems pacientams, kuriems buvo taikomas įprastinis gydymas ir kurių kairiojo širdies skilvelio išstūmimo frakcija buvo <40%, o kairiojo skilvelio vidinis skersmuo diastolės metu (KSVSD) buvo >2,9 cm/m2. Iki tyrimo pacientai buvo gydomi AKF inhibitoriais (93%), diuretikais (86%), digoksinu (67%) ar beta adrenoreceptorių blokatoriais (36%). Pacientai vidutiniškai buvo tiriami beveik 2 metus. Val-HeFT tyrimo metu vidutinė valsartano paros dozė buvo 254 mg. Pagrindinės vertinamosios tyrimo baigtys buvo dvi: mirtingumas nuo bet kokios priežasties (laikas nuo tyrimo pradžios iki mirties) ir sudėtinė vertinamoji baigtis širdies nepakankamumo sukeltas ligotumas (laikas nuo tyrimo pradžios iki pirmo sutrikimo: mirties, staigios mirties, po kurios ligonis buvo atgaivintas, guldymo į ligoninę dėl širdies nepakankamumo arba širdies inotropinę funkciją stiprinančių arba kraujagysles plečiančių į veną švirkščiamų medžiagų vartojimo 4 valandas ar ilgiau ne ligoninėje).
Mirtingumas dėl bet kokios priežasties valsartano (19,7%) ir placebo (19,4%) grupėse buvo panašus (p buvo nereikšmingas). Svarbiausias pranašumas buvo pirmos hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo rizikos sumažėjimas (vertinant pagal laiką) 27,5% (95% PI: nuo 17% iki 37%), (13,9% palyginti su 18,5%). Vertinant sudėtinę mirtingumo ir sergamumo baigtį, palankesni rezultatai gauti placebo grupėje (vartojant placebo - 21,9%, valsartano– 25,4%), kai pacientai vienu metu vartojo AKF inhibitorių, beta adrenoreceptorių blokatorių ir valsartano.
Pacientų pogrupyje (n = 366), kuriems nebuvo skiriamas AKF inhibitorius, teigiamas poveikis sergamumui buvo didžiausias. Šiame pogrupyje mirtingumas dėl bet kokios priežasties reikšmingai sumažėjo ir valsartano grupėje buvo 33% mažesnis nei placebo grupėje (95% PI: nuo -6% iki 58%) (17,3% valsartano grupėje ir 27,1% placebo grupėje), o sudėtinė mirtingumo ir sergamumo rizika reikšmingai sumažėjo 44% (24,9% valsartano grupėje ir 42,5% placebo grupėje).
Pacientų, kurie vartojo AKF inhibitorių ir nevartojo beta adrenoreceptorių blokatorių, mirtingumas dėl bet kokios priežasties buvo panašus (p nereikšmingas): 21,8% valsartano ir 22,5% placebo grupėje. Reikšmingai sumažėjo sudėtinė mirtingumo ir sergamumo rizika 18,3% (95% PI: nuo 8% iki 28%), lyginant valsartano poveikį su placebo poveikiu (atitinkamai 31,0% ir 36,3%).
Vertinant visus Val-HeFT tyrime dalyvavusius pacientus, nustatyta, kad valsartanu gydytiems pacientams palyginti su vartojusiais placebo, reikšmingai sumažėjo širdies nepakankamumo sunkumas pagal NYHA klasifikaciją, palengvėjo širdies funkcijos nepakankamumo požymiai ir simptomai, įskaitant dusulį, nuovargį, edemą ir karkalus. Pagal Minesotos gyvenimo kokybės skalę sergant širdies nepakankamumu (angl. Minnesota Living with Heart failure Quality of Life) skalės įvertinimo pokyčius, atsiradusius nuo tyrimo pradžios iki pabaigos, valsartanu gydytų ligonių gyvenimo kokybė buvo geresnė negu vartojusių placebo. Pacientams, vartojusiems valsartano, reikšmingai padidėjo išvarymo frakcija ir sumažėjo KSVSD (lyginta su placebo vartojusiais pacientais), įvertinus šias reikšmes iki gydymo ir po gydymo.
Vaikaų populiacija
Arterinė hipertenzija
Keturių klinikinių atsitiktinių imčių dvigubai koduotų tyrimų, kuriuose dalyvavo 561 vaikas ir paauglys 6‑18 metų amžiaus bei 165 vaikai 1‑6 metų amžiaus tirtas antihipertenzinis valsartano poveikis. Inkstų ir šlapimo takų ligos bei nutukimas buvo dažniausios šiame tyrime dalyvavusių vaikų medicininės būklės, galbūt susijusios su arterine hipertenzija.
Klinikinė 6 metų ir vyresnių vaikų patirtis
Atliktame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 261 arterine hipertenzija sergantis 6‑16 metų vaikas ir paauglys, pacientai svėrę < 35 kg kasdien vartojo 10 mg, 40 mg ar 80 mg valsartano tablečių dozę (mažą, vidutinę arba didelę dozę), o ≥ 35 kg svėrę pacientai kasdien vartojo 20 mg, 80 mg arba 160 mg valsartano tablečių dozę (mažą, vidutinę arba didelę dozę). Antrosios savaitės pabaigoje valsartanas sumažino ir sistolinį, ir diastolinį kraujospūdį,o šis poveikis priklausė nuo skiriamos vaisto dozės. Apibendrinant, visos trys valsartano dozės (maža, vidutinė ir didelė) reikšmingai sumažino sistolinį kraujospūdį nuo pradinio lygio (atitinkamai 8 mmHg, 10 mmHg ir 12 mmHg). Vėliau pacientai iš naujo buvo suskirstyti į atsitiktines imtis ir toliau vartojo tokią pačią valsartano dozę arba placebo. Pacientams, kurie toliau vartojo vidutinę ar didelę valsartano dozę, mažiausias sistolinis kraujospūdis buvo atitinkamai 4 mmHg ir 7 mmHg mažesnis nei pacientams, vartojusiems placebo. Pacientams, kurie vartojo mažą valsartano dozę, mažiausias sistolinis kraujospūdis buvo panašus į vartojusių placebo. Apibendrinant, nuo dozės priklausomas antihipertenzinis valsartano poveikis buvo panašus visuose demografiniuose pogrupiuose.
Kitame klinikiniame tyrime dalyvavo 300 arterine hipertenzija sergančių 6‑18 metų vaikų ir paauglių. Įtraukimo kriterijus atitinkantys pacientai buvo suskirstyti į atsitiktines imtis ir 12 savaičių vartojo valsartano arba enalaprilio tablečių. Nuo ≥ 18 kg iki < 35 kg svėrę vaikai vartojo 80 mg valsartano arba 10 mg enalaprilio, svėrę nuo ≥ 35 kg iki < 80 kg - 160 mg valsartano arba 20 mg enalaprilio, o svėrę ≥ 80 kg - 320 mg valsartano arba 40 mg enalaprilio. Sistolinis kraujospūdis panašiai sumažėjo ir valsartano (15 mmHg), ir enalaprilio (14 mmHg) vartojusiems pacientams (ne blogesnio poveikio p reikšmė < 0,0001). Atitinkamai sumažėjo ir diastolinis kraujospūdis (9,1 mmHg vartojant valsartano ir 8,5 mmHg vartojant enalaprilio).
Klinikinė jaunesnių kaip 6 metų vaikų patirtis
Buvo atlikti du klinikiniai tyrimai su 1‑6 metų vaikais (viename dalyvavo 90 pacientų, kitame 75 pacientai). Į šiuos tyrimus nebuvo įtraukti jaunesni kaip 1 metų vaikai. Pirmojo tyrimo metu valsartano veiksmingumas, palyginti su placebo, buvo patvirtintas, tačiau nebuvo nustatyta nuo dozės priklausoma reakcija. Antrojo tyrimo metu didesnės valsartano dozės buvo susijusios su didesniu kraujospūdžio sumažėjimu, tačiau dozės ir reakcijos priklausomybės tendencija nebuvo statistiškai reikšminga, o gydomojo valsartano poveikio, palyginti su placebo, skirtumas buvo nereikšmingas. Atsižvelgiant į tokius nenuoseklius duomenis, valsartano tokio amžiaus pacientams vartoti nerekomenduojama (žr. 4.8 skyrių).
5.2. Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Išgėrus vien tiktai valsartano, jei vartojama tablečių, didžiausia vaisto koncentracija plazmoje pasiekiama per 2–4 valandas ir per 1‑2 valandas, jei vartojama tirpalo. Vidutinis biologinis tablečių ir tirpalo prieinamumas yra atitinkamai 23 % ir 39 %. Maistas plotą po koncentracijos kreive (AUC) mažina 40%, o didžiausią koncentraciją plazmoje (Cmax) – apie 50 %, nors praėjus maždaug 8 valandoms po vaisto suvartojimo, valsartano koncentracija būna tokia pati tiek tų žmonių, kurie jo gėrė valgio metu, tiek tų, kurie jo gėrė nevalgę. Tačiau šis AUC sumažėjimas nėra susijęs su reikšmingu gydomojo poveikio mažėjimu, todėl valsartaną galima vartoti tiek su maistu, tiek nevalgius.
Pasiskirstymas
Valsartano paskyrus į veną, jo pasiskirstymo tūris esant pusiausvyrinei koncentracijai, yra maždaug 17 litrų, tai parodo, kad nedaug valsartano pasiskirsto į audinius. Didelis kiekis valsartano (94–97 %) jungiasi prie kraujo serumo baltymų, daugiausiai serumo albuminų.
Biotransformacija
Valsartanas nėra intensyviai biologiškai transformuojamas, metabolitų aptinkama tik apie 20 %. Kraujo plazmoje valsartano hidroksi- metabolito būna mažai (mažiau negu 10 % valsartano AUC). Farmakologinio poveikio šis metabolitas nesukelia.
Eliminacija
Valsartano pasišalinimo kinetika yra daugiaeksponentė (a fazės metu pusinės eliminacijos laikas yra < 1 val., b fazės metu – maždaug 9 val.). Valsartanas pirmiausia išsiskiria su tulžimi su išmatomis (apie 83 % dozės) ir per inkstus su šlapimu (apie 13 % dozės), daugiausiai nepakitusiu pavidalu. Valsartano klirensas kraujo plazmoje yra maždaug 2 l/val., jo klirensas inkstuose yra 0,62 l/val. (tai sudaro apie 30 % bendrojo klirenso). Valsartano pusinės eliminacijos laikas yra 6 valandos.
Pacientai, sergantys yra širdies nepakankamumu
Širdies nepakankamumu sergančių pacientų organizme vidutinis laikas, per kurį valsartano koncentracija kraujyje tampa didžiausia, ir pusinės eliminacijos laikas yra tokie patys kaip sveikų savanorių. Valsartano AUC ir Cmax didėjimas yra beveik proporcingas dozės dydžiui, terapinių dozių ribose (2 kartus per parą vartojant 40–160 mg dozę). Vidutinis kaupimosi veiksnys yra maždaug 1,7. Išgerto valsartano klirensas yra maždaug 4,5 l /val. Vaistinio preparato klirensas širdies funkcijos nepakankamumu sergančių ligonių organizme nuo amžiaus nepriklauso.
Ypatingos populiacijos
Senyvo amžiaus pacientai
Pastebėta, kad kai kurių senyvų žmonių organizme valsartano ekspozicija buvo šiek tiek didesnė nei jaunų, tačiau kliniškai tai nebuvo reikšminga.
Sutrikusi inkstų funkcija
Kaip ir tikėtasi, nepastebėta koreliacijos tarp sisteminės ekspozicijos ir inkstų funkcijos vartojant valsartano, junginio, kurio klirensas inkstuose sudaro tik 30% bendro klirenso kraujo plazmoje. Todėl pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas > 10 ml/min.), dozės koreguoti nereikia. Duomenų apie vaisto saugumą nėra, kuomet skiriama pacientams, kurių kreatinino klirensas < 10 ml/min. ir kurie yra dializuojami, todėl šiems pacientams valsartano reikia skirti atsargiai (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
Daug valsartano prisijungia prie kraujo plazmos baltymų ir nepanašu, kad taikant dializę jis pasišalintų iš organizmo.
Sutrikusi kepenų funkcija
Apie 70 % absorbuotos dozės pasišalina su tulžimi, didžiausia dalis – nepakitusioje formoje. Nevyksta jokia reikšminga valsartano biologinė transformacija. Ekspozicija (AUC) stebėta lengvo ar vidutinio kepenų funkcijos sutrikimo atvejais, buvo dvigubai didesnė nei sveikų asmenų. Tačiau nebuvo pastebėta koreliacijos tarp valsartano koncentracijos kraujyje ir kepenų funkcijos sutrikimo sunkumo laipsnio. Valsartano tyrimų su pacientais, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, neatlikta (žr. 4.2, 4.3 ir 4.4 skyrius).
Vaikų populiacija
Tyrimo, kuriame dalyvavo 26 arterine hipertenzija sirgę 1‑16 metų vaikai ir paaugliai, metu vartota vienkartinė valsartano suspensijos dozė (vidurkis 0,9‑2 mg/kg kūno svorio, didžiausia dozė - 80 mg). Valsartano klirensas (l/val./kg kūno masės) visose amžiaus grupėse (nuo 1 iki 16 metų) buvo panašus. Taip pat, klirensas buvo panašus į esantį tokią pačią farmacinę formą vartojantiems suaugusiesiems žmonėms.
Sutrikusi kepenų funkcija
Neatlikta tyrimų su vaikais ir paaugliais, kurių kreatinino klirensas < 30 ml/min, ir su vaikais, kuriems taikomos dializės, todėl tokiems pacientams valsartano skirti nerekomenduojama. Vaikams ir paaugliams, kurių kreatinino klirensas > 30 ml/min., dozės koreguoti nereikia. Reikia atidžiai tirti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancegoriškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.
Skiriant toksines dozes vaikingoms žiurkėms (600 mg/kg per parą) paskutinėmis nėštumo dienomis ir laktacijos metu, jauniklių išgyvenimas buvo mažesnis, jų kūno masės prieaugis buvo mažesnis, jų vystymasis buvo lėtesnis (ausies kaušelio atsiskyrimas ir ausies kanalo atsidarymas) (žr. 4.6 skyrių). Ši dozė žiurkėms (600 mg/kg kūno masės per parą) yra maždaug 18 kartų didesnė už rekomenduojamą dozę žmogui, perskaičiuojant mg/m2 paviršiaus plotui (skaičiuojant laikyta, kad paros dozė yra 320 mg, 60 kg sverenčiai pacientei).
Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu žiurkėms, kurioms buvo skirta didelė (200–600 mg/kg kūno masės) valsartano dozė, sumažėjo eritrocitų parametrai (eritrocitų ir hemoglobino kiekis, hematokrito rodmenys), pakito inkstų hemodinamika (šiek tiek padidėjo šlapalo kiekis kraujo plazmoje, patinams atsirado inkstų kanalėlių hiperplazija ir bazofilija). Šios dozės žiurkėms (200 mg/kg kūno masės ir 600 mg/kg kūno masės per parą) yra maždaug 6 ir 18 kartų didesnės už rekomenduojamą dozę žmogui, perskaičiuojant mg/m2 paviršiaus ploto (skaičiuojant laikyta, kad paros dozė yra 320 mg, o 60 kg sveriančiam pacientui).
Marmozetėms tokios pačios dozės sukėlė panašius, tačiau stipresnius pokyčius, ypač inkstams (pasireiškė nefropatija, padidėjo šlapalo ir kreatinino kiekis kraujyje), negu žiurkėms.
Abiejų rūšių gyvūnams atsirado inkstų jukstaglomerulinių ląstelių hipertrofija. Manoma, jog minėti pokyčiai priklauso nuo sukeliamo farmakologinio valsartano poveikio ‑ ilgalaikės hipotenzijos, ypač marmozetėms. Žmogui, skiriant gydomąją dozę, tyrimo metu gauti duomenys apie jukstaglomerulinių ląstelių hipertrofiją neturėtų būti reikšmingi.
Vaikų populiacija
Žiurkių naujagimiams ir jauniems žiurkiukams (7‑70 dienų po atsivedimo) kasdien girdyta maža, tai yra 1 mg/kg kūno masės, valsartano paros dozė (maždaug 10‑35 % didžiausios vaikams ir paaugliams rekomenduojamos 4 mg/kg kūno svorio paros dozės, skaičiuojant pagal sisteminę ekspoziciją) sukėlė nuolatinį nepraeinantį inkstų pažeidimą. Toks poveikis sutampa su tikėtinu stipresniu farmakologiniu angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių ir 1 tipo angiotenzino II receptorių blokatorių poveikiu. Toks poveikis stebimas žiurkėms, kurioms vaisto buvo skirta per pirmąsias 13 gyvenimo dienų. Šis laikotarpis atitinka 36 moters nėštumo savaites, tačiau kartais gali atitikti ir laikotarpį iki 44 savaitės po pastojimo. Tyrimo metu valsartano jauniems žiurkiukams girdyta ne ilgiau kaip iki 70 gyvenimo dienos, poveikio inkstų brendimui (4‑6 savaitė po gimimo) atmesti negalima. Funkcinis inkstų brendimas yra pirmaisiais žmonių gyvenimo metais vykstantis procesas. Dėl šios priežasties, tokio poveikio klinikinės reikšmės < 1 metų vaikams paneigti negalima, tačiau ikiklinikiniai duomenys saugumo problemų, galinčių atsirasti vyresniems kaip 1 metų vaikams, nerodo.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tablečių šerdis:
Mikrokristalinė celiuliozė
Krospovidonas
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas
Magnio stearatas
Pregelifikuotas krakmolas (augalinės kilmės)
Talkas
Tablečių plėvelė:
Hipromeliozė
Titano dioksidas (E 171)
Makrogolis 400
Makrogolis 4000
Talkas
Raudonasis geležies oksidas (E 172)
Juodasis geležies oksidas (E 172)
6.2. Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3. Tinkamumo laikas
3 metai
6.4. Specialios laikymo sąlygos
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
6.5. Talpyklės pobūdis ir jos turinys
14, 28, 30, 56, 84, 90 ar 98 plėvele dengtos tabletės (PVC/aliuminio/poliamido/aliuminio lizdinėse plokštelėse).
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
-
+185-24+161
-
+44-7+37
-
+20-4+16
-
+15-6+9
-
+9-5+4
- Daugiau gydymo įstaigų
Anekdotai
-
Užeina vyrukas į vaistinę ir kažką pašnibžda vaistininkui. Tas garsiai, su pasipiktinimu pareiškia:
- Kokios dar apsaugos priemonės, čia vaistinė, o ne ginklų parduotuvė! - Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Kuris vaistas yra nuo alergijos