{"id":14098,"date":"2020-11-11T11:47:46","date_gmt":"2020-11-11T11:47:46","guid":{"rendered":""},"modified":"2021-10-06T04:54:05","modified_gmt":"2021-10-06T06:54:05","slug":"virskinimo-sistema","status":"publish","type":"anatomy","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/anatomija\/virskinimo-sistema\/","title":{"rendered":"Vir\u0161kinimo sistema"},"content":{"rendered":"

\"pasveik.lt\"Vir\u0161kinimo sistem\u0105 sudaro 8-10 metr\u0173 ilgio kanalas. Sistema prasideda burnos anga, toliau eina rykl\u0117, stempl\u0117, skrandis, plonosios \u017earnos ir storosios \u017earnos, pasibaigianti i\u0161einam\u0105ja anga. Vir\u0161kinimo sistemai taip pat priklauso did\u017eiosios seili\u0173 liaukos, kepenys ir kasa.<\/p>\n

Pagrindin\u0117s vir\u0161kinimo sistemos funkcijos:<\/p>\n

    \n
  1. Maisto pri\u0117mimas ir mechanins smulkinimas burnoje<\/li>\n<\/ol>\n
      \n
    1. Toliau vyksta suvir\u0161kint\u0173 maisto daleli\u0173 rezorbcija (pa\u0117mimas) \u012f krauj\u0105 arba limf\u0105.<\/li>\n
    2. Storojoje \u017earnoje i\u0161 nepasisavint\u0173 med\u017eiag\u0173 formuojamos i\u0161matos.<\/li>\n
    3. Cheminis maisto med\u017eiag\u0173 skaldymas, kur\u012f atlieka fermentai. Maistas ferment\u0173 skaldomas iki med\u017eiag\u0173, kurias organizmas sugeba \u012fsisavinti.<\/li>\n
    4. Vir\u0161kinimo sistemai priklausan\u010dios kepenys ir kasa gamina \u012fvairias chemi\u0161kai aktyvias med\u017eiagas \u2013 hormonus, baltymus. b\u016btinas darniai organizmo veiklai.<\/li>\n
    5. Vir\u0161kinimo sistema taip pat atlieka apsaugin\u0117 funkcij\u0105, saugodama organizm\u0105 nuo kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173.<\/li>\n
    6. \u017darnyne yra gausyb\u0117 \u012fvairi\u0173 mikroorganizm\u0173 \u2013 bakterij\u0173, kurie taip apt dalyvauja vir\u0161kinimo procese.<\/li>\n<\/ol>\n

      \"pasveik.lt\"Burna tai pradin\u0117 vir\u0161kinomo organ\u0173 sistemos dalis, \u012f kuri\u0105 vis\u0173 pirma patenka maistas. \u010cia prasisdeda maisto mechaninis smulkinimas, seili\u0173 ferment\u0173 vir\u0161kinimas.<\/p>\n

      Seili\u0173 liaukos skirstomos \u012f did\u017ei\u0105sias ir ma\u017e\u0105sias. Per par\u0105 i\u0161skiriam apie 1,5 L seili\u0173. Seil\u0117s suvilgo burnos ertm\u0119, dr\u0117kina bei saugo gleivin\u0119, pradeda chemi\u0161kai apdoroti maist\u0105.<\/p>\n

      Rykl\u0117s ilgis apie 12-15cm, ji pereina \u012f stempl\u0119. Rykl\u0117je kry\u017eiuojasi oro ir maisto takai, tod\u0117l da\u017enia valgant ir kalbant vienu metu galime u\u017espringti.<\/p>\n

        \n
      1. Lie\u017euvis<\/li>\n
      2. Dantys<\/li>\n
      3. Lie\u017euv\u0117lis<\/li>\n
      4. \u017dio\u010di\u0173 lankai<\/li>\n
      5. Brunarykl\u0117<\/li>\n<\/ol>\n

        \"pasveik.lt\"Stemple maistas i\u0161 rykl\u0117s patenka \u012f skrand\u012f. Suaugusio \u017emogaus stempl\u0117s ilgis yra apie 23-26cm.<\/p>\n

        Skrandis tai pla\u010diausia vir\u0161kinamojo trakto dalis, kurioje maistas mai\u0161omas su skrand\u017eio sultimis, ir porcijomis patenka \u012f dvylikapir\u0161t\u0119. Skrand\u017eio sul\u010di\u0173 pH apie 1,0-1,5. Skrandis taip pat atsakingas u\u017e \u012fvairi\u0173 mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 pasisavinim\u0105.<\/p>\n

          \n
        1. Stempl\u0117s per\u0117jimas \u012f skrand\u012f<\/li>\n
        2. Skrandis<\/li>\n
        3. Skrand\u017eio kraujagysl\u0117<\/li>\n
        4. Dvylikapir\u0161t\u0117 \u017earna<\/li>\n
        5. Skrand\u017eio ir dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos raukas<\/li>\n<\/ol>\n

          \"pasveik.lt\"Plonoji \u017earna. J\u0105 sudaro trys dalys: dvylikapir\u0161t\u0117, tu\u0161\u010dioji ir klubin\u0117. Plon\u0173j\u0173 \u017earn\u0173 ilgis yra apie 4-5 metrai.Jose toliau vuksta maisto vir\u0161kimas, prasideda suvir\u0161kint\u0173 maisto med\u017eiag\u0173 pasisavinimas.<\/p>\n

          Dvylikapir\u0161t\u0117 \u017earna yra apie 25-30cm ilgio. \u012e j\u0105 atsiveria tul\u017eies ir kasos latakai.<\/p>\n

          Stor\u0105j\u0105 \u017earna taip pat sudaro trys dalys: akloji \u017earna su kirmeline atauga (apendix), gaubtin\u0117 \u017earna, ir tiesioji \u017earna. Storosios \u017earnos ilgis apie 120 -150cm. Joje esti gausu mikroorganizm\u0173, kurie skaido dar nesuvir\u0161kintas med\u017eiagas, taip pat vyksta vandens, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 bei vitamin\u0173 \u012fsiurbimas, bei formuojamos i\u0161matos.<\/p>\n

            \n
          1. Storoji gaubtin\u0117 \u017earna<\/li>\n
          2. Plonosios \u017earnos<\/li>\n
          3. Tiesioji \u017earna<\/li>\n
          4. I\u0161einamoji anga<\/li>\n
          5. Kirmelin\u0117 atauga (apendiksas)<\/li>\n<\/ol>\n

            \"pasveik.lt\"Kepenys \u2013 tai did\u017eiausia organizmo liauka. Kepenys sveria apie 1500-1700g, apie 20\/12\/15cm skersmens. Atlieka daug gyvybi\u0161kai svarbi\u0173 funkcij\u0173. Kepenyse gaminama tul\u017eis, kuri kaip rezervuare kaupiama tul\u017eies p\u016bsl\u0117je ir i\u0161skiriama \u012f dvylikapir\u0161t\u0119. Kepenys taip pat atlieka detoksikacin\u0119 funkcij\u0105, jose sintetinami \u012fvair\u016bs organizmui b\u016btini baltymai, gaminami kraujo kre\u0161umo faktoriai. Kepenys taip pat atlieka kraujo telkinio funkcij\u0105 \u2013 esant reikalui, kaip kempin\u0117 atiduoda krauj\u0105.<\/p>\n

              \n
            1. De\u0161in\u0117 kepen\u0173 skiltis<\/li>\n
            2. Tul\u017eies p\u016bsl\u0117<\/li>\n
            3. Kair\u0117 kepen\u0173 skiltis<\/li>\n
            4. Skrandis<\/li>\n
            5. Kepen\u0173 kraujagysl\u0117<\/li>\n<\/ol>\n

              \"pasveik.lt\"Tul\u017eies p\u016bsl\u0117 \u2013 tai kriau\u0161\u0117s formos laikina tul\u017eies p\u016bsl\u0117s talpykla. Tul\u017eies p\u016bsl\u0117 yra prisiglaudusi pire kepen\u0173. Jos talpa apie 30-50 k\u016bbini\u0173 cm. Bendras kepen\u0173 latakas susijung\u0119s su tul\u017eies p\u016bsl\u0117s lataku atsiveria \u012f dvylikapir\u0161t\u0119 \u017earn\u0105.<\/p>\n

                \n
              1. Tul\u017eies p\u016bsl\u0117<\/li>\n
              2. Akmenys tul\u017eies p\u016bsl\u0117je<\/li>\n
              3. Tul\u017eies latakas<\/li>\n
              4. Bendras tul\u017eies latakas<\/li>\n<\/ol>\n

                \"pasveik.lt\"Kasa yra pagrindin\u0117 vir\u0161kinamojo trakto liauka, gaminanti \u012fvairius fermentus, atsakingus u\u017e maisto med\u017eiag\u0173 skaidym\u0105. Kasoje gaminamas insulinas, gliukagonas. Per para kasaa i\u0161skiria apie 1 L kasos sul\u010di\u0173. Kasos sultys per latak\u0105 patenka \u012f dvylikapir\u0161t\u0119 \u017earn\u0105. Kasa yra pailgos formos, apie 16-22cm ilgio, svreria apie 70-80g.<\/p>\n

                  \n
                1. Tul\u017eies p\u016bsl\u0117<\/li>\n
                2. Bendras tul\u017eies latakas<\/li>\n
                3. Dvylikapir\u0161t\u0117 \u017earna<\/li>\n
                4. Kasa<\/li>\n
                5. Kasos latakas<\/li>\n
                6. Kasos ir tul\u017eies p\u016bsl\u0117s latak\u0173 atsiverimas \u012f dvylikapir\u0161t\u0119 \u017earn\u0105<\/li>\n<\/ol>\n

                  L. Labanauskas, R. Rokait\u0117, R. Ku\u010dinskien\u0117
                  \nSveiko vaiko maitinimas<\/a> (vadov\u0117lis)<\/p>\n

                  Vir\u0161kinimo sistemos tyrimai ir j\u0173 reik\u0161m\u0117
                  \nLietuvos gastroenterolog\u0173 draugija
                  \nVir\u0161kinimo sistemos tyrimai ir j\u0173 reik\u0161m\u0117<\/a> (vadov\u0117lis)<\/p>\n

                  Vaik\u0173 dietologija
                  \nL. Labanauskas, R. Rokait\u0117 ir kiti<\/a> (vadov\u0117lis)<\/p>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","class_list":["post-14098","anatomy","type-anatomy","status-publish","hentry"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/anatomy\/14098","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/anatomy"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/anatomy"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14098"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}