{"id":14103,"date":"2020-11-11T11:48:01","date_gmt":"2020-11-11T11:48:01","guid":{"rendered":""},"modified":"2021-10-06T04:59:18","modified_gmt":"2021-10-06T06:59:18","slug":"moters-urogenitaline-sistema","status":"publish","type":"anatomy","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/anatomija\/moters-urogenitaline-sistema\/","title":{"rendered":"Moters urogenitalin\u0117 sistema"},"content":{"rendered":"

Urogenitalin\u0117 sistema skirstoma \u012f dvi dalis: urologin\u0119, kuriai priklauso inkstai, \u0161lapimtakiai, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 ir \u0161lapl\u0117 ir genitalin\u0117 sistema kuriai priklauso i\u0161oriniai ir vidiniai lytiniai organai.<\/p>\n

\"pasveik.lt\"Inkstas – tai svarbiausias \u0161lapimo sistemos organas. Jie yra pupel\u0117s formos, kiekvienoje pus\u0117je, vir\u0161utin\u0117je pilvo ertm\u0117s dalyje. Suaugusio \u017emogaus inkstas sveria apie 120-150g. Inkstas yra apie 10cm ilgio, 5cm plo\u010dio ir 3-4cm storio. Inksto i\u0161or\u0119 gaubia skaidulin\u0117 kapsul\u0117, o riebalin\u0117 kapsul\u0117 saugo inkst\u0105 nuo traumini\u0173 pa\u017eeidim\u0173. Dalyvauja temperat\u016bros palaikyme. Strukt\u016briniu ir funkciniu po\u017ei\u016briu svarbiausia inksto strukt\u016bra yra nefronas. J\u0173 inkste apie milijon\u0105.<\/p>\n

Inkst\u0105 su \u0161lapimo p\u016bsle sujungia \u0161lapimtakis. \u0160lapimtakio ilgis apie 30cm, plotis apie 6mm.<\/p>\n

    \n
  1. Antinkstis<\/li>\n
  2. Inksto \u017eiev\u0117<\/li>\n
  3. Inksto geldel\u0117<\/li>\n
  4. Inksto vena<\/li>\n
  5. Inksto arterija<\/li>\n
  6. \u0160lapimtakis<\/li>\n<\/ol>\n

    I\u0161orin\u0117 lytin\u0117 sistema<\/p>\n

    \"pasveik.lt\"Gakta \u2013 saugo gaktikauli\u0173 jungt\u012f nuo sutrenkm\u0173, plaukai gaktos srityje pradeda augti apie 12-13 metus.<\/p>\n

    Lytin\u0117s l\u016bpos. Skiriamos did\u017eiosios ir ma\u017eosios lytin\u0117s l\u016bpos. Jos apsuago lytin\u012f ply\u0161\u012f nuo ne\u0161varum\u0173, kimroorganizm\u0173 ir saus\u0117jimo. Juose gausu nervini\u0173 skaidul\u0173. Dirginant lytin\u0117s sueities metu jos paburksta, pritvinsta kraujo. Gimdymo metu jos i\u0161sipe\u010dia tiek , kad praeit\u0173 vaisius.<\/p>\n

    Didi\u017eiosios lytin\u0117s l\u016bpos yra 6-8cm ilgio, ma\u017eosios apie 4-5cm.<\/p>\n

    Varput\u0117 (klitoris) \u2013 yra lytinio ply\u0161io priekyje, tarp did\u017ei\u0173j\u0173 ir ma\u017e\u0173j\u0173 lytini\u0173 l\u016bp\u0173. Varput\u0117 dirginama lytinio akto metu padeda pasiekti ypating\u0105 pasitenkinim\u0105 \u2013 orgazm\u0105. Varput\u0117 i\u0161ry\u0161k\u0117ja per lytin\u012f brendim\u0105.<\/p>\n

      \n
    1. Did\u017eiosios lytin\u0117s l\u016bpos<\/li>\n
    2. Klitorius<\/li>\n
    3. \u0160lapl\u0117s atsiv\u0117rimo anga<\/li>\n
    4. Mak\u0161tis<\/li>\n
    5. I\u0161einamoji anga<\/li>\n<\/ol>\n

      Vidin\u0117 lytin\u0117 sistema<\/p>\n

      \"pasveik.lt\"Kiau\u0161id\u0117 \u2013 tai migdolo formos liauka, kurioje br\u0119sta kia\u0161ial\u0105st\u0117s, gaminami hormonai (estrogenai, progesteronas). Suaugusios moters kiau\u0161id\u0117 sveria apie 10-15g, yra apie 3-4 cm ilgio ir 1-2cm storio. Kiau\u0161id\u0117s gl\u016bdi ma\u017eajame dubenyje.<\/p>\n

      Kiau\u0161intakis vamzdelio pavidalo darinys, jungiantis kiau\u0161id\u0119 su gimda. Kiau\u0161intakio ilgis gali b\u016bti labia \u012fvairus 10-20cm. Ovuliacijos metu kiau\u0161intakiu kiau\u0161in\u0117lis juda link gimdos. Kiau\u0161in\u0117lis kiau\u0161intakiu ne\u0161amas 2-3cm per dien\u0105 grei\u010diu, d\u0117l to \u012f gimd\u0105 patenka 4-6 par\u0105.<\/p>\n

        \n
      1. Kia\u0161intakis<\/li>\n
      2. Gimda<\/li>\n
      3. Kiau\u0161id\u0117<\/li>\n<\/ol>\n

        \"pasveik.lt\"Mergyst\u0117s pl\u0117v\u0117 yra tarp ma\u017e\u0173j\u0173 lytini\u0173 l\u016bp\u0173, mak\u0161ties prieangio gilumoje. Mergyst\u0117s pl\u0117v\u0117 da\u017eniausiai ply\u0161ta per pirm\u0105j\u012f lytin\u012f akt\u0105, juntamas \u012fvairaus intensyvumo skausmas. Ply\u0161imas sugyja per keles savaites.<\/p>\n

        Gimda \u2013 kriau\u0161\u0117s pavidalo raumeningas ertminis organas, skirtas i\u0161ne\u0161ioti ir pagimdyti vaisi\u0173. Gimda cikli\u0161kai kinta kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f, tai vadinama m\u0117nesini\u0173 ciklu. Negimd\u017eiusios moters gimdos svoris 50-100g, gimd\u017eiusios 80- 150g. Gimdos auk\u0161tis apie 9cm, kaklelis apie 3cm. Per gimd\u0105 spermatozoidai juda link kiau\u0161intakio, kad apvaisinti kiau\u0161ial\u0105st\u0119. N\u0117\u0161tumo pabaigoje gimda sveria apie 1kg, o jos auk\u0161tis apie 30-35cm, skersmuo \u2013 20-22cm.<\/p>\n

        Mak\u0161tis (vagina) \u2013 jungia i\u0161orinius lyties organus su gimda. Mak\u0161ties ilgis apie 9-11cm. Mak\u0161ties priekyje yra \u0161lapl\u0117, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117, o u\u017epakalyje tirsioji \u017earna. Lytinio akto metu \u012f mak\u0161t\u012f patekusi sperma kaupiasi mak\u0161ties skliaute. Per mak\u0161t\u012f pasi\u0161alina m\u0117nesini\u0173 i\u0161skyros.<\/p>\n

          \n
        1. Kiau\u0161intakis<\/li>\n
        2. Fimbrija<\/li>\n
        3. Kiau\u0161id\u0117<\/li>\n
        4. Kiau\u0161id\u0117s rai\u0161tis<\/li>\n
        5. Gimdos ertm\u0117<\/li>\n
        6. Gimdos kaklelis<\/li>\n
        7. Mak\u0161tis<\/li>\n<\/ol>\n

          \"pasveik.lt\"Mergyst\u0117s pl\u0117v\u0117 yra tarp ma\u017e\u0173j\u0173 lytini\u0173 l\u016bp\u0173, mak\u0161ties prieangio gilumoje. Mergyst\u0117s pl\u0117v\u0117 da\u017eniausiai ply\u0161ta per pirm\u0105j\u012f lytin\u012f akt\u0105, juntamas \u012fvairaus intensyvumo skausmas. Ply\u0161imas sugyja per keles savaites.<\/p>\n

          Moters \u0161lapl\u0117 \u2013 jungia \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 ir mak\u0161ties prieang\u012f. Yra apie 4-5cm ilgio. Pro j\u0105 i\u0161skiriamas \u0161lapimas. D\u0117l to, kad moter\u0173 \u0161lapl\u0117 trumpesn\u0117, joms da\u017eniau pasitaiko \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos.<\/p>\n

            \n
          1. Kiau\u0161id\u0117<\/li>\n
          2. Gimdos sienel\u0117<\/li>\n
          3. \u0160lapimo p\u016bsl\u0117<\/li>\n
          4. \u0160lapl\u0117<\/li>\n
          5. Gakta<\/li>\n
          6. Did\u017eiosios lytin\u0117s lupos<\/li>\n
          7. Mak\u0161tis<\/li>\n
          8. Tiesioji \u017earna<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","class_list":["post-14103","anatomy","type-anatomy","status-publish","hentry"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/anatomy\/14103","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/anatomy"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/anatomy"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14103"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}