{"id":14110,"date":"2020-11-11T11:48:12","date_gmt":"2020-11-11T11:48:12","guid":{"rendered":""},"modified":"2021-10-06T05:00:03","modified_gmt":"2021-10-06T07:00:03","slug":"vyro-urogenitaline-sistema","status":"publish","type":"anatomy","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/anatomija\/vyro-urogenitaline-sistema\/","title":{"rendered":"Vyro urogenitalin\u0117 sistema"},"content":{"rendered":"<p>Urogenitalin\u0117 sistema skirstoma \u012f dvi dalis: urologin\u0119, kuriai priklauso inkstai, \u0161lapimtakiai, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 ir \u0161lapl\u0117 ir genitalin\u0117 sistema kuriai priklauso i\u0161oriniai ir vidiniai lytiniai organai.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"float: left; margin: 10px 20px 10px 20px;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/inkstas_il.jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"200\" height=\"160\" \/>Inkstas &#8211; tai svarbiausias \u0161lapimo sistemos organas. Jie yra pupel\u0117s formos, kiekvienoje pus\u0117je, vir\u0161utin\u0117je pilvo ertm\u0117s dalyje. Suaugusio \u017emogaus inkstas sveria apie 120-150g. Inkstas yra apie 10cm ilgio, 5cm plo\u010dio ir 3-4cm storio. Inksto i\u0161or\u0119 gaubia skaidulin\u0117 kapsul\u0117, o riebalin\u0117 kapsul\u0117 saugo inkst\u0105 nuo traumini\u0173 pa\u017eeidim\u0173. Dalyvauja temperat\u016bros palaikyme. Strukt\u016briniu ir funkciniu po\u017ei\u016briu svarbiausia inksto strukt\u016bra yra nefronas. J\u0173 inkste apie milijon\u0105.<\/p>\n<p>Inkst\u0105 su \u0161lapimo p\u016bsle sujungia \u0161lapimtakis. \u0160lapimtakio ilgis apie 30cm, plotis apie 6mm.<\/p>\n<ol>\n<li>Antinkstis<\/li>\n<li>Inksto \u017eiev\u0117<\/li>\n<li>Inksto geldel\u0117<\/li>\n<li>Inksto vena<\/li>\n<li>Inksto arterija<\/li>\n<li>\u0160lapimtakis<\/li>\n<\/ol>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"float: right; margin: 10px 20px 10px 20px;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Organai_vyro-seklides_500px_a.jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"200\" height=\"200\" \/>Lytis \u2013 tai po\u017eymi\u0173, nuo kuri\u0173 priklauso dauginimasis ir gimin\u0117s prat\u0119simas, visuma. Lytiniai po\u017eymiai skirstomi \u012f pirminius ir antrinius. Pirminai lytiniai po\u017eymiai b\u016bna ai\u0161k\u016bs k\u0105 tik gimus, antriniai \u2013 k\u016bnos sud\u0117jimas, plaukuotumas, kr\u016btys, balso tembras, funkcniai bei psichologiniai skirtumai i\u0161ry\u0161k\u0117ja prasid\u0117jus lytinei brandai.<\/p>\n<p>Vyro lyties organai skirstomi \u012f i\u0161orinius ir vidinius.<\/p>\n<p>Vidiniams lytiniams organams priklauso: s\u0117klid\u0117s, s\u0117klid\u0117s prielipas, s\u0117klinis latakas, s\u0117klin\u0117s p\u016bslel\u0117s, prie\u0161in\u0117 liauka (prostata), \u0161lapl\u0117.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"float: left; margin: 10px 20px 10px 20px;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Organai_vyro_seklides_bendr_500px.jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"200\" height=\"200\" \/>Kap\u0161elis \u2013 tai odos ir m\u0117singojo dangalo darinys, kuris apsuspa ir saugo s\u0117klides, jos prielipus ir seklinius vir\u017eelius.<\/p>\n<p>Varpa \u2013 suaugusi\u0173j\u0173 neerekcijoje apie 6-10cm, erekcijoje 10-20cm, (vidutini\u0161kai`12-15cm) ilgio. To paties \u017emogaus varpos ilgis kinta priklausomai nuo \u0161al\u010dio, nervin\u0117s \u012ftampos, atsipalaidavimo ir \u0161ilumos. Varpos funkcija ir lytinis paj\u0117gumas n\u0117ra susij\u0119 su varpos dyd\u017eiu.<\/p>\n<ol>\n<li>Varpa<\/li>\n<li>Kap\u0161elis<\/li>\n<\/ol>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"float: right; margin: 10px 20px 10px 20px;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Organai_vyro-seklides_500px.jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"200\" height=\"200\" \/>S\u0117klid\u0117s \u2013 jos randasi kap\u0161elyje, kabo i\u0161or\u0117je, nes j\u0173 viekalai palankaiusia temperat\u016bra 2-5 laipsniais ma\u017eesn\u0117 nei k\u016bno. S\u0117klid\u0117se gaminami spermatozoidai ir lytiniai hormonai. S\u0117klid\u0117s auk\u0161tis apie 4-5cm, storis apie 2,5cm, plotis apie 3cm. S\u0117klid\u0117s t\u016bris apie 20-30ml. Kairioji s\u0117klid\u0117 da\u017eniausiai esti didesn\u0117.<\/p>\n<p>S\u0117klid\u0117s prielipas yra apie 5-7cm ilgio ir 1cm skersmens. Jame br\u0119sta spermatozoidai iki patampa judr\u016bs.<\/p>\n<p>S\u0117klid\u0117s latakas yra kaip prielipo t\u0105sa, juo spermatozoidai i\u0161 s\u0117klid\u0117s prielipo perduodami \u012f s\u0117klos i\u0161metam\u0105j\u012f latak\u0105. S\u0117klinio latako ilgis \u2013 40-60cm. S\u0117klos i\u0161metamuoju lataku spermatozoidai, susimai\u0161\u0119 su lytini\u0173 liauk\u0173 sekretu sueities metu i\u0161metami \u012f \u0161lapl\u0119.<\/p>\n<p>S\u0117klin\u0117s p\u016bslel\u0117s \u2013 jos gamina 60-70proc. s\u0117klos skys\u010dio. Jos yra vir\u0161 prie\u0161in\u0117s liaukos (prostatos).<\/p>\n<p>Prie\u0161in\u0117 liauka (prostata) \u2013 tai ka\u0161tono pavidalo liauka, esanti tarp \u0161lpaimo p\u016bsl\u0117s ir prie\u0161 tiesiosios \u017earnos ampul\u0119. Prie\u0161in\u0117 liauka sveria apie 20g, auk\u0161is \u2013 3cm, plotis 4cm, storis apie 2,5cm. Prostata gamina apie ketvirtadal\u012f s\u0117klos skys\u010dio, taip pat padeda u\u017espausti \u0161lapl\u0119 ejakuliacijos metu, kad i\u0161 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s nepatekt\u0173 \u0161lapimas.<\/p>\n<p>Kap\u0161elis \u2013 tai odos ir m\u0117singojo dangalo darinys, kuris apsuspa ir saugo s\u0117klides, jos prielipus ir seklinius vir\u017eelius.<\/p>\n<p>Varpa \u2013 suaugusi\u0173j\u0173 neerekcijoje apie 6-10cm, erekcijoje 10-20cm, (vidutini\u0161kai`12-15cm) ilgio. To paties \u017emogaus varpos ilgis kinta priklausomai nuo \u0161al\u010dio, nervin\u0117s \u012ftampos, atsipalaidavimo ir \u0161ilumos. Varpos funkcija ir lytinis paj\u0117gumas n\u0117ra susij\u0119 su varpos dyd\u017eiu.<\/p>\n<p>\u0160lapl\u0117 driekiasi nuo \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s per prie\u0161in\u0119 liauk\u0105, taprviet\u0119 ir varp\u0105. Per j\u0105 i\u0161skiriamas \u0161lapimas ir s\u0117kla ejakuliacijos metu.<\/p>\n<ol>\n<li>Varpa<\/li>\n<li>\u0160lapl\u0117<\/li>\n<li>Varpos gavla<\/li>\n<li>S\u0117klid\u0117<\/li>\n<li>S\u0117klid\u0117s prielipas<\/li>\n<li>Nusileid\u017eiantis latakas<\/li>\n<li>Prostata<\/li>\n<li>Tiesioji \u017earna<\/li>\n<li>\u0160lapimo p\u016bsl\u0117<\/li>\n<li>Prostatos latakas<\/li>\n<li>Ejakuliacinis latakas<\/li>\n<\/ol>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"float: left; margin: 10px 20px 10px 20px;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Organai_prostata_500px.jpg\" alt=\"\" width=\"200\" height=\"200\" \/>Prie\u0161in\u0117 liauka (prostata) \u2013 tai ka\u0161tono pavidalo liauka, esanti tarp \u0161lpaimo p\u016bsl\u0117s ir prie\u0161 tiesiosios \u017earnos ampul\u0119. Prie\u0161in\u0117 liauka sveria apie 20g, auk\u0161is \u2013 3cm, plotis 4cm, storis apie 2,5cm. Prostata gamina apie ketvirtadal\u012f s\u0117klos skys\u010dio, taip pat padeda u\u017espausti \u0161lapl\u0119 ejakuliacijos metu, kad i\u0161 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s nepatekt\u0173 \u0161lapimas.<\/p>\n<ol>\n<li>\u0160lapimo p\u016bsl\u0117<\/li>\n<li>\u0160lapl\u0117s atsiv\u0117rimo anga<\/li>\n<li>Prostata<\/li>\n<li>Prostatos latakas<\/li>\n<li>Ejakuliacinis latakas<\/li>\n<li>Raumens raukas<\/li>\n<li>\u0160lapl\u0117<\/li>\n<\/ol>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"float: left; margin: 10px 20px 10px 20px;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Organai_slapimo_pusle_500px.jpg\" alt=\"\" width=\"200\" height=\"154\" \/>\u0160lapimo p\u016bsl\u0117 \u2013 ji randasi ma\u017eajame dubenyje. P\u016bsl\u0117s forma ir dydis kinta priklausomai nuo jos prisipildymo \u0161lapimu, labai svrbi\u0105 \u012ftak\u0105 turi am\u017eius. Suaugusio \u017emogaus \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je telpa apie 300-500ml \u0161lapimo, ta\u010diau ilgai susilaikant ir nepasi\u0161lapinant \u0161is kiekis gali padvigub\u0117ti. Net ir pasi\u0161lapinus, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je lieka nedidelis kiekis \u0161lapimo.<\/p>\n<ol>\n<li>\u0160lapimo p\u016bsl\u0117<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","class_list":["post-14110","anatomy","type-anatomy","status-publish","hentry"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/anatomy\/14110","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/anatomy"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/anatomy"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14110"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}