{"id":14115,"date":"2020-11-11T11:48:19","date_gmt":"2020-11-11T11:48:19","guid":{"rendered":""},"modified":"2021-10-06T05:00:30","modified_gmt":"2021-10-06T07:00:30","slug":"nervu-sistema","status":"publish","type":"anatomy","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/anatomija\/nervu-sistema\/","title":{"rendered":"Nerv\u0173 sistema"},"content":{"rendered":"<p><b><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"float: left; margin: 10px 20px 10px 20px;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Organai_nervu_sistema_500px.jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"200\" height=\"200\" \/>Nerv\u0173 sistema<\/b><\/p>\n<p>\u017dmogaus nerv\u0173 sistema skirstoma \u012f dvi dalis:<br \/>\nCentrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 (CNS)<br \/>\nPeriferin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 (PNS)<br \/>\nCentrinei nerv\u0173 sistemai priklauso galvos smegenys ir nugaros smegenys. Periferinei nerv\u0173 sistemai priklauso i\u0161 centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos i\u0161einantys nervai \u2013 galviniai nervai, nugaros smegen\u0173 \u0161akel\u0117s, nugaros nervai, nerv\u0173 rezginiai ir periferiniai nervai<\/p>\n<ol>\n<li>Galvos smegenys<\/li>\n<li>Nugaros smegenys<\/li>\n<li>Nervai<\/li>\n<\/ol>\n<p><b><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"float: left; margin: 10px 20px 10px 20px;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Organai_smegenys_500px.jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"200\" height=\"200\" \/>Galvos smegenys <\/b><\/p>\n<p>\u017dmogaus galvos smegenys sveria 1020-1970 g. Vidutini\u0161kai vyr\u0173 galvos smegenys sveria &#8211; 1438 g, moter\u0173 &#8211; 1263 g. Lyginant smegen\u0173 mas\u0119 ir j\u0173 suvarojam\u0105 energijos kiek\u012f su likusiu organizmu daroma i\u0161vada, kad smegenys yra aktyviausias \u017emogaus organas. J\u0173 tinkamai veiklai u\u017etikrinti reikia didelio deguonies ir energijos kiekio, tod\u0117l trumpalaikis apr\u016bpinimo deguonimi nutr\u016bkimas gali sukelti smegen\u0173 veiklos sutrikimus, ar net smegen\u0173 mirt\u012f.<br \/>\nSmegenys pasi\u017eymi didele adaptacija ir lankstumu, tod\u0117l esant smegen\u0173 pa\u017eeidimui viename pusrutulyje, jo funkcijas gali perimti kitas. Per vis\u0105 savo gyvenim\u0105 \u017emogus i\u0161naudoja vos kelis procentus vis\u0173 neuron\u0173. Nustatyta, kad netgi intensyviai treniruojant protinius sugeb\u0117jimus, negali b\u016bti i\u0161naudojama daugiau kaip 20 % vis\u0173 esam\u0173 galimybi\u0173.<br \/>\nGalvos smegen\u0173 \u017eiev\u0119 sudaro nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 sluoksnis. \u017diev\u0117s storis apie 2- 5 mm. Ji itin &#8222;rauk\u0161l\u0117ta&#8221; &#8211; susiklos\u010diusi \u012fvairaus gylio vagomis ir vingiais. Jei &#8222;i\u0161tiesintum\u0117te&#8221; smegen\u0173 rauk\u0161les, smegenys u\u017eimt\u0173 apie 30 kart\u0173 didesn\u012f plot\u0105.<br \/>\nSmegen\u0117l\u0117s yra itin svarbios ir atsakingos u\u017e pusiausvyros ir koordinacijos palaikym\u0105. Pa\u017eeidus smegen\u0117les sutrinka eisena, darosi nekoordinuoti judesiai, nesugeb\u0117jimas atlikti smulki\u0173 judesi\u0173.<\/p>\n<ol>\n<li>Kaktin\u0117 skiltis<\/li>\n<li>Momenin\u0117 skiltis<\/li>\n<li>Smilkinin\u0117 skiltis<\/li>\n<li>Pakau\u0161in\u0117 skiltis<\/li>\n<li>Smegen\u0117l\u0117s<\/li>\n<li>Smegen\u0173 kamienas<\/li>\n<\/ol>\n<p><b><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"float: left; margin: 10px 20px 10px 20px;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Organai_stuburas_500px.jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"200\" height=\"200\" \/>Nugaros smegenys<\/b><\/p>\n<p>Nugaros smegenys yra centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos dalis. Nugaros smegenys eina nugaros slanksteli\u0173 kanale. J\u0173 ilgis nuo galvos smegen\u0173 iki juosmens srities 40-45 cm. Stuburo smegenys eina kanale, o i\u0161 j\u0173 i\u0161einantys nervai jau priklauso periferinei nerv\u0173 sistemai. I\u0161\u0117j\u0119 stuburo nervai \u012fnervuoja \u012fvairius raumenis, dubens organus.<br \/>\nStuburo smegenys gali b\u016bti su\u017ealojamos d\u0117l stuburo sutrenkimo, i\u0161nirus ar l\u016b\u017eus jo slanksteliams. \u017demiau su\u017ealotos stuburo smegen\u0173 vietos sutrinka jutimas, atsiranda kiti funkciniai pakitimai-\u0161lapimo ir i\u0161mat\u0173 susilaikymas, dubens organ\u0173 funkcijos sutrikimas ir kt. Po nesunki\u0173 su\u017ealojim\u0173 nugaros smegenys gali atsigauti ir v\u0117l normaliai funkcionuoti. Po sunkesni\u0173 traum\u0173 susidaro nugaros smegen\u0173 ir j\u0173 dangal\u0173 hematomos, sutrinka audini\u0173 mityba. Ilgiau u\u017esit\u0119sus tokiai b\u016bklei suma\u017e\u0117ja tikimyb\u0117, kad nerviniai audinia atsistatys. Pats pavojingiausias su\u017ealojimas yra stuburo smegen\u0173 nutraukimas. Esant \u0161iam pa\u017eeidimui jos nustoja funkcionuoti.<br \/>\nStuburo smegen\u0173 funkcijos:<br \/>\n\u2022 perduoda impulsus gaunamus i\u0161 aplinkos ir kit\u0173 jutim\u0173 \u012f galvos smegenis ir atgal;<br \/>\n\u2022 vykdo refleksines funkcijas<\/p>\n<ol>\n<li>Nugaros smegenys<\/li>\n<li>Tarpslankstelinis diskas<\/li>\n<li>Nervas<\/li>\n<li>Slankstelio k\u016bnas<\/li>\n<\/ol>\n<p><b><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"float: left; margin: 10px 20px 10px 20px;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Organai_nervas_500px.jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"200\" height=\"200\" \/>Periferin\u0117 nerv\u0173 sistema<\/b><\/p>\n<p>Periferin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 sudaro nervai, nerv\u0173 rezginiai ir nerv\u0173 mazgai.<br \/>\nNervai sudaryti i\u0161 judinam\u0173j\u0173 ir juntam\u0173j\u0173 skaidul\u0173 pluo\u0161t\u0173. Jie sujungia centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 su kitomis k\u016bno dalimis ir organais, nerviniais impulsais perduoda informacij\u0105 \u012f centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105. Nervai i\u0161si\u0161akodami po vis\u0105 k\u016bn\u0105 sudaro nervinius rezginius.<br \/>\nI\u0161 galvos smegen\u0173 i\u0161eina 12 por\u0173 galvini\u0173 nerv\u0173, o i\u0161 kaklo ir stuburo\u00a0 31 pora nugarini\u0173 nerv\u0173.<\/p>\n<ol>\n<li>Nugarinis nervas<\/li>\n<li>Epineuriumas<\/li>\n<li>Aksonas<\/li>\n<li>Kraujagysl\u0117<\/li>\n<li>Pluo\u0161tas<\/li>\n<li>Perineuriumas<\/li>\n<li>\u00a0Endoneuriumas<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","class_list":["post-14115","anatomy","type-anatomy","status-publish","hentry"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/anatomy\/14115","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/anatomy"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/anatomy"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14115"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}