{"id":29574,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"raudonuke","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/raudonuke\/","title":{"rendered":"Raudonuk\u0117"},"content":{"rendered":"

RAUDONUK\u0116<\/strong><\/h2>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Raudonuk\u0117 –
\ntai virusin\u0117 liga, pasirei\u0161kianti trumpalaikiu kar\u0161\u010diavimu, padid\u0117jusiais
\npakau\u0161io, u\u017eausiniais, kaklo limfmazgiais, odos b\u0117rimu ar \u012fgimtais defektais
\nk\u016bdikiui, gimusiam i\u0161 ankstyvais n\u0117\u0161tumo m\u0117nesiais infekuotos motinos. Vaikams
\nraudonuk\u0117 \u2013 visi\u0161kai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga
\ngreitai praeina, komplikacijos itin retos. Did\u017eiausi\u0105 problem\u0105 raudonuk\u0117
\nsukelia n\u0117\u0161\u010dioms moterims: raudonuk\u0117s virusas pasi\u017eymi stipriu teratogeniniu poveikiu
\n(sukelian\u010diu gen\u0173 arba chromosom\u0173 mutacij\u0105, gemalo raidos sutrikimus), tod\u0117l
\nraudonuke susirgus n\u0117\u0161\u010diai moteriai kyla didelis apsigimim\u0173 pavojus.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

Da\u017eniausiai
\nserga 2-7m. vaikai, persirgus \u0161ia liga susidaro ilgalaikis imunitetas. Da\u017eniau
\nraudonuke sergama \u017eiem\u0105 ir pavasar\u012f. Pasitaiko grupini\u0173 susirgim\u0173. Lietuvoje
\nsergamumas raudonuke labai suma\u017e\u0117jo d\u0117l taikomos specifin\u0117s profilaktikos-
\nskiep\u0173.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS
\nIR EIGA<\/strong><\/p>\n

Raudonuk\u0119
\nsukelia virusas, priklausantis Togaviridae
\n<\/em>\u0161eimai. \u0160io viruso genetin\u0117 med\u017eiaga u\u017ekoduota viengrand\u0117je linijin\u0117je RNR.
\nVirusas pasi\u017eymi teratogeniniu poveikiu-sukelian\u010diu gen\u0173 arba chromosom\u0173 mutacij\u0105,
\ngemalo raidos sutrikimus. Infekcij\u0105 platina raudonuke sergantis \u017emogus.
\nSvarbiausias plitimo b\u016bdas- oro la\u0161elinis(\u010diaudint, kosint, kalbant). N\u0117\u0161\u010dioji
\ngali perduoti virus\u0105 vaisiui. <\/p>\n

U\u017esikr\u0117tus
\nraudonuke oro la\u0161eliniu b\u016bdu, virusas patenka \u012f kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivin\u0119,
\nlimfmazgius, ten dauginasi ir sukelia u\u017edegiminius poky\u010dius. V\u0117liau virusai
\npatenka \u012f krauj\u0105 ir i\u0161ne\u0161iojami po vis\u0105 organizm\u0105- atsiranda odos b\u0117rimas. Jei
\nraudonuk\u0117s virusas \u012f embriono ar vaisiaus organizm\u0105 patenka per motinos
\nkraujotak\u0105 pirm\u0105- tre\u010di\u0105 n\u0117\u0161tumo m\u0117nes\u012f, tuomet gresiasavaiminis persileidimas.
\nKartais vaisius ne\u017e\u016bva, ta\u010diau pasekmi\u0173 (organ\u0173 pa\u017eeidim\u0173, apsigimim\u0173)
\nnei\u0161vengia.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Inkubacinis raudonuk\u0117s
\nperiodas trunka nuo 14 iki 21 dienos (kartais iki 24 dien\u0173). Vaikai ar
\nsuaugusieji ja perserga nesunkiai: 2\u20133 dienas kar\u0161\u010diuoja, jiems skauda galv\u0105,
\npasirei\u0161kia lengvas konjunktyvitas (aki\u0173 gleivin\u0117s u\u017edegimas), nedidel\u0117 sloga,
\nsausas kosulys, gomurio gleivin\u0117s u\u017edegimas.Sergant raudonuke da\u017enai padid\u0117ja
\npakau\u0161io limfmazgiai. Odoje atsiranda b\u0117rimas – smulkios rausvos
\nnesusiliejan\u010dios d\u0117mel\u0117s.B\u0117rimas laikosi 2-3d. ir i\u0161nyksta be p\u0117dsak\u0173. Gali skaud\u0117ti
\nir parausti s\u0105nariai.<\/p>\n

Labai pavojinga
\n\u0161i liga n\u0117\u0161\u010diajai: jei u\u017esikre\u010diamapirm\u0105- tre\u010dia n\u0117\u0161tumo m\u0117nes\u012f, tuomet \u012fvyksta
\nsavaiminis persileidimasarba vaisius \u017e\u016bna. Jei vaisius
\nne\u017e\u016bva ir auga toliau- jis gimsta su \u012fgimtu raudonuk\u0117s sindromu. Kuo ankstesniu
\nn\u0117\u0161tumo metu susergama, tuo apsigimimai esti sunkesni. \u012egimtam raudonuk\u0117s
\nsindromui b\u016bdinga: regos sutrikimo po\u017eymiai, kurtumas, \u0161irdies ydos. Taip pat
\npa\u017eeid\u017eiamos smegenys, kaulinis audinys, kepenys, plau\u010diai, pasirei\u0161kia
\nanemija. Tod\u0117l nusta\u010dius, kad n\u0117\u0161\u010dioji serga \u016bmia raudonuk\u0117s infekcija, neretai
\nrekomenduojama nutraukti n\u0117\u0161tum\u0105.<\/p>\n

<\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

Gydytojas lig\u0105
\ndiagnozuoja i\u0161siai\u0161kin\u0119s buvusi kontakt\u0105 su sergan\u010diu asmeniu, ap\u017ei\u016br\u0117j\u0119s
\nligon\u012f. Kartais nustatomas antik\u016bn\u0173 prie\u0161 raudonuk\u0117s virus\u0105 buvimas kraujyje, galima
\nvirus\u0105 i\u0161skirti i\u0161 nosiarykl\u0117s sekreto, kraujo, likvoro, \u0161lapimo.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

Specifinio
\nraudonuk\u0117s gydymo n\u0117ra.Vaikai, sergantys raudonuke, gydomi tik simptomi\u0161kai,
\nt.y. jei reikia, duodami vaistai nuo temperat\u016bros, jei yra aki\u0173 jungin\u0117s
\nu\u017edegimas- skiriama la\u0161\u0173 \u012f akis, jei yra bakterin\u0117s infekcijos pavojus-
\nskiriama antibiotik\u0173. Rekomenduojama gul\u0117ti lovoje, gerti daug skys\u010di\u0173, vartoti
\nvitamin\u0173, da\u017enai v\u0117dinti ligonio kambar\u012f, valyti dulkes, plauti grindis.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n

Patikimiausia
\nraudonuk\u0117s profilaktikos priemon\u0117 \u2013 raudonuk\u0117s vakcinos skiepijimas. Vakcinos
\nveiklioji med\u017eiaga \u2013 gyvi susilpninti, specialiai parinkti ir stabilizuoti
\nraudonuk\u0117s virusai. Skiepijama kombinuota MMR vakcina, kurios sud\u0117tyje yra
\ntym\u0173, kiaulyt\u0117s (parotito) ir raudonuk\u0117s virus\u0173. Vakcina skiepijama antraisiais
\ngyvenimo metais, jos antroji doz\u0117 \u2013 ikimokyklinio am\u017eiaus vaikams. Kaip ir
\nkitomis gyv\u0173 mikroorganizm\u0173 vakcinomis, raudonuk\u0117s vakcina negalima skiepyti
\nasmen\u0173 su sutrikusia imunin\u0117s sistemos funkcija.<\/p>\n

Moterims,
\nkurios planuoja tur\u0117ti vaik\u0173, reik\u0117t\u0173 pasitikrinti, ar yra susidar\u0119s imunitetas
\nraudonukei. Jis nustatomas, atlikus kraujo tyrim\u0105. Jei imuniteto n\u0117ra ar jis
\nnepakankamas, reik\u0117t\u0173 pasiskiepyti (n\u0117\u0161tumo metu neskiepijama).Taip pat reikia
\nvengti kontakto su sergan\u010diuoju.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":29575,"template":"","tags":[27947,27948],"catalog_supplier":[],"catalog":[27447],"class_list":["post-29574","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","tag-raudoniuke","tag-virusine-liga","catalog-vaiku-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/29574","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29575"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29574"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29574"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=29574"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=29574"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}