{"id":29579,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"vejaraupiai","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/vejaraupiai\/","title":{"rendered":"V\u0117jaraupiai"},"content":{"rendered":"<h2><strong>V\u0116JARAUPIAI<\/strong><\/h2>\n<p><strong><\/strong><\/p>\n<p><strong>APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n<p>V\u0117jaraupiai<br \/>\n \u2013 tai \u016bmin\u0117 virusin\u0117 liga, pasirei\u0161kianti kar\u0161\u010diavimu, p\u016bsleliniu odos<br \/>\nir gleivini\u0173 b\u0117rimu. V\u0117jaraupiais da\u017eniausiai sergama vaikyst\u0117je.<br \/>\nV\u0117jaraupiai suaugusiems \u017emon\u0117msda\u017enai b\u016bna sunkesn\u0117s formos, \u0161iuo atveju<br \/>\n da\u017eniau pasitaiko komplikacijos.Virusas ilgainiui gali pakartotinai<br \/>\naktyvuotis ir klini\u0161kai pasireik\u0161ti juostine p\u016bsleline, herpes zoster.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n<p>V\u0117jaraupiai<br \/>\n paplit\u0119 visame pasaulyje, ja perserga daugiau nei 90% \u017emoni\u0173. Pus\u0119<br \/>\npersirgusi\u0173 v\u0117jaraupi\u0173 sudaro 5-9 met\u0173 am\u017eiaus vaikai. K\u016bdikiai iki 3<br \/>\nm\u0117nesi\u0173 serga labai retai, nes j\u0173 organizme dar teb\u0117ra apsaugojan\u010dios<br \/>\nnuo \u0161ios ligos med\u017eiagos, gautos i\u0161 motinos, jei ji anks\u010diau sirgo \u0161ia<br \/>\nliga. B\u016bdami tokio am\u017eiaus grei\u010diau suserga nei\u0161ne\u0161ioti ir gim\u0119 ma\u017eo<br \/>\nsvorio vaikai, turintys nusilpusi\u0105 imunin\u0119 sistem\u0105. Vienintelis<br \/>\ninfekcijos \u0161altinis- v\u0117jaraupiais sergantis \u017emogus, kuris u\u017ekr\u0117sti gali 5<br \/>\n dienas prie\u0161 atsirandant b\u0117rimams ir taip pat 5 dienas po b\u0117rim\u0173<br \/>\natsiradimo. \u012esid\u0117m\u0117tina, kad v\u0117jaraupi\u0173 \u0161a\u0161ai yra neu\u017ekre\u010diami. Virusais<br \/>\n plinta oru ir \u012f organizm\u0105 patenka per kv\u0117pavimo takus ar aki\u0173 gleivin\u0119.<br \/>\n Jei namuose yra sergantis v\u0117jaraupiais, tai dar nepersirgusi\u0173 \u0161ia<br \/>\ninfekcija nami\u0161ki\u0173 u\u017esikr\u0117timo galimyb\u0117 yra labai didel\u0117.Persirgus<br \/>\nv\u0117jaraupiais \u012fgyjamas labai patvarus imunitetas, ta\u010diau virus\u0173 organizme<br \/>\n gali i\u0161likti ilgai ir paprastai sulaukus 60 met\u0173 am\u017eiaus ligos<br \/>\nsuk\u0117l\u0117jai gali aktyvuotis- pasirei\u0161kia savoti\u0161kas v\u0117lyvas v\u0117jaraupi\u0173<br \/>\nrecidyvas- juostin\u0117 p\u016bslelin\u0117. V\u0117jaraupiais da\u017eniausiai susergama \u017eiem\u0105<br \/>\nir ankstyv\u0105 pavasar\u012f.<\/p>\n<p><strong>&nbsp;<\/strong><\/p>\n<p><strong>LIGOS PRIE\u017dASTYS IR EIGA<\/strong><\/p>\n<p>V\u0117jaraupius<br \/>\n sukelia virusas, priklausantis Herpes virus\u0173 \u0161eimai. Tai &#8211; Varicella<br \/>\nzoster virusas, turintis DNR. Patek\u0119s \u012f \u017emogaus gleivin\u0119, suk\u0117l\u0117jas<br \/>\ndauginasi ir keliauja \u012f krauj\u0105. Kuomet praeina pirmin\u0117s v\u0117jaraupi\u0173<br \/>\ninfekcijos rei\u0161kiniai, virusai gali i\u0161likti organizme- manoma, kad jie<br \/>\n\u012fsikuria \u017emogaus neuronuose. Jei suk\u0117l\u0117jai pakartotinai aktyvuojasi,<br \/>\npasirei\u0161kia kita liga- juostin\u0117 p\u016bslelin\u0117, kurios simptomas- grup\u0117s<br \/>\np\u016bsly\u010di\u0173, i\u0161sid\u0117s\u010diusi\u0173 pagal nervo eig\u0105.<\/p>\n<p><strong>&nbsp;<\/strong><\/p>\n<p><strong>KLINIKA<\/strong><\/p>\n<p>Pirmieji<br \/>\n v\u0117jaraupi\u0173 po\u017eymiai pasirei\u0161kia pra\u0117jus 10 \u2013 20 (da\u017eniausiai 14-17)<br \/>\ndien\u0173 po u\u017esikr\u0117timo.Staiga temperat\u016bra pakyla iki 37,5-38,5 C,<br \/>\nkar\u0161\u010diuojama 3-6 dienas; vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega;<br \/>\nvyresniems vaikams gali skaud\u0117ti galv\u0105. Pagrindinis simptomas \u2013 b\u0117rimas.<br \/>\n B\u0117rimui b\u016bdinga kaita: i\u0161 prad\u017ei\u0173 atsiranda rausva d\u0117mel\u0117, v\u0117liau &#8211;<br \/>\ni\u0161kilimas, tuomet susidaro p\u016bslel\u0117 su skaidriu skys\u010diu, kuriai<br \/>\nd\u017ei\u016bstant, u\u017esideda \u0161a\u0161as. J\u0173 b\u016bna ant veido, plaukuotosios galvos<br \/>\ndalies, liemens, gal\u016bni\u0173, burnos, lytini\u0173 organ\u0173 gleivin\u0117s.Ant deln\u0173,<br \/>\npad\u0173 spuog\u0173 paprastai neb\u016bna. Neretai i\u0161beria gleivin\u0119 \u2013 burnos, lytini\u0173<br \/>\n organ\u0173. Beria bangomis kas 24-48 val., tod\u0117l viename plote galima<br \/>\npamatyti vis\u0173 stadij\u0173 b\u0117rimo elementus. I\u0161bertas vietas nie\u017eti.Beria 3-4<br \/>\n ir net iki 7 dien\u0173.Toki\u0173 b\u0117rim\u0173 b\u016bna nuo 20 iki 70. U\u017esid\u0117j\u0119 \u0161a\u0161eliai<br \/>\nnukrenta per 1-3 savaites. Po \u0161a\u0161elio dar kokius 3 m\u0117nesius gali likti<br \/>\nd\u0117mel\u0117, kuri v\u0117liau i\u0161nyksta. Paprastai rand\u0173 b\u0117rimo vietose nelieka.<br \/>\nTa\u010diau nors v\u0117jaraupiai ir gerybin\u0117 liga, taip pat galimos ir sunkios<br \/>\nkomplikacijos- p\u016bliniai, abscesai, gali i\u0161sivystiti sepsis, sukelti<br \/>\nplau\u010di\u0173, smegen\u0173 ir kit\u0173 organ\u0173 u\u017edegim\u0105. Vien\u0105 kart\u0105 persirgus<br \/>\nv\u0117jaraupiais, daugiau jie nebepasikartoja.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n<p>Gydytojas<br \/>\n lig\u0105 diagnozuoja i\u0161siai\u0161kin\u0119s buvus\u012f kontakt\u0105 su sergan\u010diu asmeniu,<br \/>\naptik\u0119s tipi\u0161k\u0105 b\u0117rim\u0105. galima nustatyti prie\u0161 virus\u0105 pasigaminusius<br \/>\nantik\u016bnus kraujyje, ar pat\u012f virus\u0105 rasti p\u016bsleli\u0173 skystyje.<\/p>\n<p><strong>&nbsp;<\/strong><\/p>\n<p><strong>GYDYMAS<\/strong><\/p>\n<p>\u016amiu<br \/>\n susirgimo periodu ligoniai turi gul\u0117ti lovoje, laikytis higienos (\u0161vari<br \/>\n patalyn\u0117, r\u016bbai). Rekomenduojama nusimaudyti po du\u0161u, nes tuomet<br \/>\nsuma\u017e\u0117ja nie\u017e\u0117jimas. B\u0117rimo elementus galima patepti vandeniniais<br \/>\nantiseptik\u0173 tirpalais (pvz. Clorheksidino tirpalu), ta\u010diau senas b\u016bdas &#8211;<br \/>\n i\u0161tepti b\u0117rimus briliantine \u017ealuma, kalio permanganatu ar alkoholiniais<br \/>\n antiseptikais neberekomenduojamas. Antivirusinis gydymas iki 12 met\u0173<br \/>\nneskiriamas, nes imunin\u0117 sistema pati susitvarko su virusu. Vyresniems<br \/>\nnei 12 met\u0173 ir suaugusiems skiriama prie\u0161virusiniai vaistai-<br \/>\nacikloviras, valacikloviras, brivudinas. Visiems ligoniams,<br \/>\natsi\u017evelgiant \u012f simptomus,&nbsp; galima duoti kar\u0161\u010diavim\u0105 (ibuprofenas) ir<br \/>\nnie\u017e\u0117jim\u0105 ma\u017einan\u010di\u0173 vaist\u0173.<\/p>\n<p><strong>&nbsp;<\/strong><\/p>\n<p><strong>PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n<p>Lietuvoje<br \/>\n yra skiepai nuo v\u0117jaraupi\u0173, ta\u010diau ji dar ne\u012ftraukta \u012f vaik\u0173 skiep\u0173<br \/>\nkalendori\u0173. Vakcina skiriama vaikams nuo 12 m\u0117n. Paprastai skiepijami<br \/>\nrizikos grup\u0117je esantys vaikai (sergantys l\u0117tin\u0117mis ligomis,<br \/>\nimunodeficitais), ar suaugusieji, kurie nesirg\u0119 v\u0117jaraupiais,<br \/>\nsergantieji kai kuriomis sunkiomis ligomis (l\u0117tin\u0117mis plau\u010di\u0173, kraujo,<br \/>\npiktybiniais augliais). Persirgus v\u0117jaraupiais, \u012fgyjamas vis\u0105 gyvenim\u0105<br \/>\ntrunkantis imunitetas, ta\u010diau, kaip jau min\u0117ta, yra tikimyb\u0117 susirgti<br \/>\njuostine p\u016bsleline.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":29580,"template":"","tags":[8334,27948],"catalog_supplier":[],"catalog":[27447],"class_list":["post-29579","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","tag-vejaraupiai","tag-virusine-liga","catalog-vaiku-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/29579","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29580"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29579"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29579"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=29579"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=29579"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}