{"id":30330,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"menopauze","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/menopauze\/","title":{"rendered":"Menopauz\u0117"},"content":{"rendered":"

Menopauz\u0117<\/strong><\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS <\/span><\/p>\n

Menopauz\u0117 (gr. meno \u2013
\nm\u0117nesin\u0117s + pause \u2013 nutr\u016bkimas) \u2013 tai moters m\u0117nesini\u0173 ir tuo pa\u010diu \u2013
\nvaisingumo i\u0161nykimas. \u0160is laikotarpis prasideda apie 45\u201355 metus (vidutini\u0161kai
\n50-51 met\u0173) ir yra s\u0105lygojamas susilpn\u0117jusios kiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcijos. Menopauz\u0117
\nyra m\u0117nesini\u0173 i\u0161nykimas, ta\u010diau pereinamoji faz\u0117, trunkanti nuo pus\u0117s iki
\npenkeri\u0173 met\u0173 (kuomet pakinta hormon\u0173 aktyvumas), vadinama klimaksu, kuris
\nprasideda dar prie\u0161 menopauz\u0119 bei trunka kelet\u0105 metus po jos (nors kartais
\nklimaksas ir menopauz\u0117 yra tapatinami). <\/p>\n

<\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA <\/span><\/p>\n

Pasaulin\u0117s sveikatos
\napsaugos organizacijos duomenis, 2001 m. kas antra moteris po menopauz\u0117s gyvena
\napie 30 met\u0173. Nuo to, kokia klimakterinio periodo eiga, priklauso moters
\nsavijauta, lemianti jos fizin\u0119 ir psichin\u0119 b\u016bkl\u0119 v\u0117lesniais metais. Pastaruoju
\nmetu moter\u0173 su patologine klimakterinio periodo eiga skai\u010dius nuolat auga, ir
\n\u012fvairi\u0173 autori\u0173 duomenimis siekia nuo 30 iki 60 proc. Art\u0117jant arba prasid\u0117jus
\nmenopauzei, moterims pasirei\u0161kia vienas ar keli somatiniai simptomai, kuri\u0173
\ndaugelis i\u0161 esm\u0117s \u012ftakoja moters gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n

Prasid\u0117jus menopauzei, kaul\u0173
\nmas\u0117s praradimas \u017eymiai pagreit\u0117ja ir sudaro nuo 2 iki 3 proc. per metus. Taip
\nt\u0119siasi iki 65-70 met\u0173, po to kaul\u0173 mas\u0117s praradimas pama\u017e\u0117ja iki 0,3-0,5 proc.
\nper metus. Nustatyta, kad per moters gyvenim\u0105 vidutini\u0161kai prarandama 35 proc.
\nkortikalin\u0117s ir apie 50 proc. trabekulin\u0117s kaul\u0173 mas\u0117s.<\/p>\n

<\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS IR EIGA<\/p>\n

Menopauz\u0119 lemia i\u0161sekusi
\nkiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcija: kiau\u0161id\u0117s gamina vis ma\u017eiau lytini\u0173 hormon\u0173 (estrogeno), d\u0117l
\nto daug\u0117ja hipofiz\u0117s gaminam\u0173 hormon\u0173 folitropino (FSH) ir liuteino (LH), nes
\nnebevyksta neigiamasis gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys (estrogenai slopina FSH ir LH). I\u0161
\nprad\u017ei\u0173 (premenopauz\u0117je) sutrump\u0117ja moters ciklas, nes d\u0117l min\u0117t\u0173 hormon\u0173
\ngrei\u010diau formuojasi folikulai. Ilgainiui kiau\u0161id\u0117s i\u0161senka ir jose nebevyksta
\novuliacija.<\/p>\n

Menopauz\u0117 normaliai
\nprasideda 45 – 52 met\u0173 moterims. Jei menopauz\u0117 prasideda iki 40 met\u0173 – ji
\nvadinama ankstyv\u0105ja. Klimaksas trunka vidutini\u0161kai iki 65 – 67 met\u0173. Kartais,
\npo kiau\u0161id\u017ei\u0173 lig\u0173 ar operacij\u0173, menopauz\u0117 gali prasid\u0117ti \u017eymiai anks\u010diau.<\/p>\n

Klimaksas \u2013 tai per\u0117jimas i\u0161
\nreprodukcinio periodo (kai moteris dar gali pastoti) \u012f menopauz\u0119. Klimakterin\u012f
\nperiod\u0105 galima suskirstyti \u012f \u0161ias fazes:<\/p>\n

\u2022 Premenopauz\u0117 \u2013 periodas,
\nkai atsiranda ne\u017eymi\u0173 m\u0117nesini\u0173 susilaikym\u0173 (1 kart\u0105 kas 3m\u0117n.), gausesni\u0173
\nkraujavim\u0173.<\/p>\n

\u2022 Perimenopauz\u0117 \u2013 m\u0117nesini\u0173
\nciklas nereguliarus, bet jos b\u016bna da\u017eniau nei kas 1 metus. Ilgi menstruacij\u0173
\nciklai (kas 2-3m\u0117n.) kaitaliojasi su trumpais (kas 10d.).<\/p>\n

\u2022 Menopauz\u0117 \u2013 tai m\u0117nesini\u0173
\nnebuvimas 1 met\u0173 laikotarpyje.<\/p>\n

\u2022 Postmenopauz\u0117 \u2013
\nlaikotarpis, kai m\u0117nesini\u0173 n\u0117ra daugiau kaip 1 metus.<\/p>\n

<\/p>\n

KLINIKA<\/p>\n

Menopauzin\u0117s pereigos
\n(klimakso) po\u017eymi\u0173 – labai daug. Jie – labai individual\u016bs, be to, skiriasi
\n\u012fvairiuose am\u017eiaus tarpsniuose. Kiekviena moteris gali kent\u0117ti nuo skirting\u0173
\nsimptom\u0173, kitoms gali nepasireik\u0161ti nei vienas.<\/p>\n

Atsiranda daugiau rauk\u0161li\u0173,
\ngali prad\u0117ti augti  plaukai ant veido,
\ni\u0161slinkti smilkini\u0173 plaukai. Raumenys netenka stiprumo ir tonuso, mu\u0161a kar\u0161tis,
\nvargina nemiga. Kartais skauda s\u0105narius, pasidaro trapesni kaulai, padid\u0117ja
\nosteoporoz\u0117s rizika. D\u0117l hormonini\u0173 pasikeitim\u0173 plon\u0117ja ir saus\u0117ja mak\u0161ties
\naudiniai (jie blogiau apr\u016bpinami krauju), atsiranda palankios s\u0105lygos
\nu\u017edegimams ir infekcijoms. Atsiranda ir emocini\u0173 sutrikim\u0173, ypa\u010d staigi\u0173
\nnuotaikos svyravim\u0173. Kai kuriais atvejais \u0161ie simptomai b\u016bna nedideli, moteris
\njuos lengvai toleruoja, o kartais jie gali moter\u012f visai i\u0161mu\u0161ti i\u0161
\npusiausvyros. \u017dinoma, tuo neapsiribojama – gali pasireik\u0161ti spazmai,
\nstenokardija. <\/p>\n

Ilgainiui (per kelias
\nde\u0161imtis met\u0173) d\u0117l estrogen\u0173 tr\u016bkumo nyksta moters kaulinis audinys – vystosi
\nosteoporoz\u0117. Kaulai tampa trapesni, grei\u010diau l\u016b\u017eta. Estrogenai turi apsaugin\u0119
\nfunkcij\u0105 – saugo moters kraujagysles nuo ateroskleroz\u0117s. Tod\u0117l, pra\u0117jus apie 10
\nmet\u0173 po menopauz\u0117s, padid\u0117ja tikimyb\u0117 sirgti ateroskleroz\u0117s komplikacijomis
\n(miokardo infarktu, insultu, tromboz\u0117mis). Manoma, kad estrogenas saugo ir nuo
\nAlzheimerio ligos, tod\u0117l senatv\u0117je moterys da\u017eniau serga \u0161ia liga.<\/p>\n

<\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/p>\n

Menopauz\u0117 diagnozuojama
\ngerai i\u0161analizavus moters simptomus, bei atmetus kitas galimas ligas, turin\u010dias
\npana\u0161ius po\u017eymius. Pagal endokrininius pakitimus nustatoma klimakterinio
\nsindromo faz\u0117. Esant disfunkciniams kraujavimams i\u0161 gimdos, atliekamas gimdos
\nertm\u0117s i\u0161grandymas. Osteoporozei nustatyti ir jos sunkumui \u012fvertinti,
\nmatuojamas kaul\u0173 mineralinis tankis. <\/p>\n

<\/p>\n

GYDYMAS<\/p>\n

Gydym\u0105 turi skirti
\ngydytojas, atsi\u017evelgdamas \u012f ligon\u0117s simptomus ir kitus faktorius. \u0160iuo metu yra
\ngana daug efektyvi\u0173 pakaitin\u0117s hormon\u0173 terapijos preparat\u0173, i\u0161 kuri\u0173 galima
\nparinkti tinkamiausi\u0105.<\/p>\n

Jei klimakso po\u017eymiai itin
\ni\u0161reik\u0161ti – rekomenduojama skirti pakaitin\u0119 hormon\u0173 terapij\u0105. Jos esm\u0117 –
\nvartoti hormonus, kuri\u0173 tr\u016bksta klimakso metu. Ta\u010diau ilgai vartojami \u0161ie
\nhormonai (estrogenai ir progestinai) ypa\u010d padidina kr\u016bties v\u0117\u017eio tikimyb\u0119.
\nKartu vartojami kalcio ir vitamino D preparatai, kurie padeda i\u0161vengti pomenopauzini\u0173
\nkaulo audinio praradim\u0173. Jei menopauz\u0117s po\u017eymiai labai i\u0161reik\u0161ti, taip pat
\nskiriamas simptominis gydymas. <\/p>\n

<\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/p>\n

Svarbu sveikas gyvenimo b\u016bdas,
\nn\u0117\u0161tum\u0173 planavimas, nuoseklus ir savalaikis ginekologini\u0173 ir kit\u0173 organizmo
\nlig\u0173 gydymas. Pakaitin\u0117 hormon\u0173 terapija postmenopauz\u0117je \u017eymiai pagerina
\ngyvenimo kokyb\u0119 ir padeda i\u0161vengti sunki\u0173 organizmo lig\u0173 (osteoporoz\u0117s, \u0161irdies
\nir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 ir kt.).<\/p>\n

<\/a><\/strong> <\/p>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","tags":[8095,27960],"catalog_supplier":[],"catalog":[27443],"class_list":["post-30330","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","hentry","tag-menopauze","tag-moteru-ligos","catalog-moteru-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30330","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30330"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30330"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30330"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30330"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}