{"id":30364,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"apvaliosios-kirmeles-askaridoze","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/apvaliosios-kirmeles-askaridoze\/","title":{"rendered":"Apvaliosios kirm\u0117l\u0117s (ASKARIDOZ\u0116)"},"content":{"rendered":"

<\/m:smallfrac>
\n
\n <\/m:lmargin>
\n <\/m:rmargin>
\n <\/m:defjc>
\n <\/m:wrapindent>
\n <\/m:intlim>
\n <\/m:narylim>
\n <\/m:dispdef><\/p>\n

APVALIOSIOS KIRM\u0116L\u0116 (ASKARIDOZ\u0116)<\/strong><\/h2>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Askaridoz\u0117 yra helmintoz\u0117 (parazitinis susirgimas), kur\u012f
\nsukelia apvaliosios kirm\u0117l\u0117s \u2013 askarid\u0117s (Ascaris lumbricoides).<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

Askaridoz\u0117- labiausiai paplitusi visame pasaulyje
\nparazitoz\u0117. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje askaridoze
\nserga 1,4 mlrd. \u017emoni\u0173 (ketvirtadalis vis\u0173 \u017eem\u0117s gyventoj\u0173), dauguma i\u0161 j\u0173-
\nAfrikoje, Azijoje, Lotyn\u0173 Amerikoje.Tropiniuose kra\u0161tuose esantis \u0161iltas ir
\ndr\u0117gnas klimatas sudaro idealias s\u0105lygas kiau\u0161in\u0117liams vystytis. \u017dmoni\u0173
\nu\u017esikr\u0117timas tokiose vietov\u0117se vyksta visus metus. \u0160alyse su kar\u0161tu ir sausu
\nklimatu susirgimai registruojami retai, perdavimas vyksta tik tam tikru met\u0173
\nlaiku. Invazija ypa\u010d palitui tarp 2-3 met\u0173 am\u017eiaus vaik\u0173.
\nDidel\u012f \u0161ios parazitoz\u0117s paplitim\u0105 pasaulyje lemia nepaprastai didelis parazito
\nproduktyvumas, kiau\u0161in\u0117li\u0173 atsparumas aplinkoje, paprastas perdavimo
\nmechanizmas, blogos \u017emoni\u0173 gyvenimo sanitarin\u0117s – ekonomin\u0117s s\u0105lygos, didelis
\nskai\u010dius besimptomi\u0173 ligos suk\u0117l\u0117j\u0173 ne\u0161iotoj\u0173, platinan\u010di\u0173 parazito
\nkiau\u0161in\u0117lius bei intensyvus aplinkos (dirvo\u017eemio, vandens) ter\u0161imas askarid\u017ei\u0173
\nkiau\u0161in\u0117liais.
\nLietuvoje  nustatomas 3,61 atvejis
\n10-\u010diai t\u016bkst. gyventoj\u0173.<\/p>\n

<\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS IR
\nEIGA<\/strong><\/p>\n

Askaridoz\u0119 sukelia apvalioji kirm\u0117l\u0117 Ascaris lumbricoides –
\naskarid\u0117. Suaugusios patel\u0117s ilgis siekia 20-40 cm, storis- 5-6 mm, 
\npatin\u0117lio –  12-25 cm ir 3-4 mm. Askarid\u017ei\u0173 kiau\u0161ini\u0173 dydis 0,05\u20140,07 \u0445
\n0,40\u20140,05 mm. Askarid\u0117s parazituoja plonojoje \u017earnoje. Patel\u0117 per dien\u0105 padeda
\napie 240000 kiau\u0161in\u0117li\u0173, kurie nesubrend\u0119 su i\u0161matomis patenka \u012f aplink\u0105.
\nDirvoje, kurios temperat\u016bra yra nuo 12 iki 25\u00b0C ir pakanka dr\u0117gm\u0117s bei
\ndeguonies, askarid\u017ei\u0173 kiau\u0161in\u0117liai subr\u0119sta ir dirvo\u017eemyje b\u016bna gyvybingi 7-10
\nmet\u0173. Palankiomis s\u0105lygomis kiau\u0161in\u0117liams subr\u0119sti pakanka 14-16 dien\u0173. Liga
\nperduodama fekaliniu-oraliniu keliu \u2013  per maist\u0105, vanden\u012f, \u017eem\u0117mis
\nsuter\u0161tas rankas patenka subrend\u0119s kiau\u0161in\u0117lis \u012f burn\u0105.  Da\u017eniausiai
\nu\u017esikre\u010diama per dar\u017eoves, \u017ealumynus, uogas, augusius i\u0161matomis ( ir askarid\u017ei\u0173
\nkiau\u0161iniais!) u\u017eter\u0161tame dirvo\u017eemyje. Tai sunkiai nuplaunami augalai, kuri\u0173
\nnegalima patrinti, nuplikyti\u2013 salotos, bra\u0161k\u0117s ir pan. Taip pat per neplautus
\nvaisius, uogas.  Galima u\u017esikr\u0117sti atsig\u0117rus vandens i\u0161 atvir\u0173 vandens
\ntelkini\u0173, maudantis. Vaikai u\u017esikre\u010dia \u017eaisdami lauke,  ki\u0161dami neplautus
\npir\u0161tukus, \u017eaislus \u012f burn\u0105.  D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 u\u017esikr\u0117timas turi
\nsezoni\u0161kumo pob\u016bd\u012f, nors  galimas i\u0161tisus metus. \u017dmogus nuo \u017emogaus
\ntiesiogiai neu\u017esikre\u010dia.<\/p>\n

Subrendusiems askarid\u017ei\u0173 kiau\u0161in\u0117liams patekus i plon\u0105j\u0105
\n\u017earn\u0105, i\u0161 j\u0173 i\u0161silaisvina judrios lervos, kurios prasiskverbia \u012f kraujagysles
\nir su veniniu krauju patenka \u012f \u0161ird\u012f, plau\u010dius, po to – \u012f plau\u010di\u0173 alveoles,
\ntrach\u0117j\u0105, nosiarykle, su seil\u0117mis v\u0117l nuryjamos ir tada \u017earnose jau galutinai
\nsubr\u0119sta. Visas askarid\u017ei\u0173 raidos ciklas trunka apie 75 dienas, o \u017emogaus
\n\u017earnyne jos gyvena l metus.<\/p>\n

<\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Skiriamos lerv\u0173 migracijos ir \u017earn\u0173 askaridoz\u0117s stadijos.  Vykstant lerv\u0173 migracijai (pra\u0117jus 7- 15 dien\u0173
\npo u\u017esikr\u0117timo) pasirei\u0161kia kosulys su skrepliais, dusulys, kar\u0161\u010diavimas, odos
\nb\u0117rimas, kraujyje labai padid\u0117ja eozinofil\u0173. Askarid\u0117ms parazituojant \u017earnyne
\nb\u016bna apetito stoka, \u0161leik\u0161tulys, v\u0117mimas, pilvo skausmai, grie\u017eimas dantimis,
\ngalvos skausmai, suma\u017e\u0117j\u0119s darbingumas, blogas miegas. Kirm\u0117l\u0117s i\u0161skiria savo
\nmed\u017eiag\u0173 apykaitos produktus, kurie nuodija \u017emogaus organizm\u0105, d\u0117l ko ir
\npasirei\u0161kia alergin\u0117s ir u\u017edegimin\u0117s reakcijos. Be to, ma\u017e\u0117ja atsparumas kitoms
\nligoms, kadangi slopinamas imunitetas. Jeigu \u017earnyne askarid\u017ei\u0173 daug, gali
\natsirasti sunki\u0173 komplikacij\u0173 – askarid\u017ei\u0173 kamuolio „kam\u0161tis” gali
\nsukelti \u017earn\u0173 nepraeinamum\u0105, apendicit\u0105, mechanine gelt\u0105 ir kt. Da\u017enai liga
\npraeina nepasteb\u0117ta ir nustatoma atsitiktinai, atlikus i\u0161mat\u0173 tyrimus ar
\nsuaugusiai kirm\u0117lei pasi\u0161alinant su i\u0161matomis<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

Askaridoz\u0117 diagnozuojama suradus kirm\u0117li\u0173 kiau\u0161in\u0117li\u0173
\ni\u0161matose. Savaiminis kirmino pasi\u0161alinimas i\u0161 \u017earnyno patvirtina diagnoz\u0119.  Askaridoz\u0117 taip pat gali b\u016bti diagnozuojama
\nrentgenologinio tyrimo metu aptikus kirm\u0117li\u0173 \u017earnyne, plau\u010diuose radus
\neozinofilini\u0173 infiltrat\u0173, lerv\u0173. Ultragarsu galima nustatyti kepen\u0173 ar kasos
\naskaridoz\u0119.  Kraujo tyrime b\u016bna padaug\u0117j\u0119
\nleukocit\u0173, eozinofil\u0173.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

Pirmiausiai parenkamas vaistas- mebendazolis. Jis geriamas
\npo 100 mg kas 12 valand\u0173 3 dienas. Taip pat galima i\u0161gerti vienkartin\u0119 400 mg
\nalbendazolio doz\u0119. Kiti vaistai: pirantelio pamoatas, ivermektinas. Kartais
\nkirminai \u0161alinami per endoskopin\u012f tyrim\u0105. <\/p>\n

Po gydymo i\u0161mat\u0173 tyrimai kartojami po 2 savai\u010di\u0173, jei
\nreikia- gydymas kartojamas.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n

1. Neu\u017eter\u0161ti i\u0161matomis dirvo\u017eemio, kiem\u0173, vaik\u0173 \u017eaidimo,
\nsporto aik\u0161teli\u0173, papl\u016bdimi\u0173 sm\u0117lio.
\n2. Nenaudoti fekalij\u0173 dar\u017e\u0173, sod\u0173 tr\u0119\u0161imui.  Fekalijas b\u016btina
\nkompostuoti keliems metams, nes komposto kr\u016bvoje susidaro auk\u0161ta temperat\u016bra,
\nkuri nukenksmina pavojingus mikroorganizmus, kirm\u0117li\u0173 kiau\u0161in\u0117lius.
\n3. R\u016bpestingai nusiplauti rankas po naudojimosi tualetu, \u017eem\u0117s darb\u0173,
\nvaikams po \u017eaidim\u0173 lauke, sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117se ir pan.
\n4. Stengtis neu\u017eter\u0161ti neplautomis rankomis nam\u0173 apyvokos daikt\u0173, naikinti
\nmuses, kurios gali perne\u0161ti kirm\u0117li\u0173 kiau\u0161in\u0117lius ant maisto.
\n5. Maistui naudoti tik  r\u016bpestingai nuplautas dar\u017eoves, vaisius
\nuogas.
\n6. Negerti atvir\u0173 vandens telkini\u0173 vandens. Jei n\u0117ra kito pasirinkimo, j\u012f
\nb\u016btina virinti.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","tags":[],"catalog_supplier":[],"catalog":[27441],"class_list":["post-30364","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","hentry","catalog-infekcines-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30364","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30364"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30364"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30364"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30364"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}