{"id":30391,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"nesciuju-preeklampsija","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/nesciuju-preeklampsija\/","title":{"rendered":"N\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 preeklampsija"},"content":{"rendered":"

<\/m:smallfrac>
\n
\n <\/m:lmargin>
\n <\/m:rmargin>
\n <\/m:defjc>
\n <\/m:wrapindent>
\n <\/m:intlim>
\n <\/m:narylim>
\n <\/m:dispdef><\/p>\n

N\u0116\u0160\u010cI\u0172J\u0172 PREEKLAMPSIJA<\/strong><\/h2>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Preeklampsija – tai liga, kuri gali pasireik\u0161ti tik n\u0117\u0161tumo
\nmetu ir kuriai b\u016bdinga padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis bei baltymas \u0161lapime.
\nPreeklampsija \u2013 tai b\u016bkl\u0117 iki dar pavojingesn\u0117s ligos- eklampsijos.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

Preelampsija serga apie 2 procentus n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS IR
\nEIGA<\/strong><\/p>\n

 Preeklampsijos rizikos veiksniai: <\/p>\n

-pirmas n\u0117\u0161tumas;<\/p>\n

-dirbtinis apvaisinimas;<\/p>\n

-labai jauna arba vyresn\u0117 motina;<\/p>\n

-daugiavaisis n\u0117\u0161tumas;<\/p>\n

-ankstesni\u0173 n\u0117\u0161tum\u0173 metu buvusi preeklampsija;<\/p>\n

-l\u0117tin\u0117 hipertenzija ir inkst\u0173 liga;<\/p>\n

-s\u0105nari\u0173 ligos;<\/p>\n

-ma\u017eas motinos gimimo svoris;<\/p>\n

-nutukimas ir rezistenti\u0161kumas insulinui;<\/p>\n

-pregestacinis cukrinis diabetas;<\/p>\n

-motinos infekcijos;<\/p>\n

-trombofilija;<\/p>\n

-\u0161eimin\u0117 preeklampsijos anamnez\u0117;<\/p>\n

-r\u016bkymas.<\/p>\n

Iki \u0161iol preeklampsijos atsiradimo prie\u017eastys ir eiga n\u0117ra iki
\ngalo \u017einomos, ta\u010diau pasteb\u0117tas paveldimas polinkis ja sirgti.  Manoma, kad preeklampsij\u0105 sukelia motinos
\norganizmo reakcija \u012f placent\u0105. Ta\u010diau tai n\u0117ra vienintel\u0117 prie\u017eastis.
\nPagrindinis organizme matomas pokytis- tai kraujagysli\u0173 spazmo sukelta organ\u0173
\nbei audini\u0173 i\u0161emija ir padid\u0117j\u0119s kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 laidumas. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Preeklampsija gali atsirasti bet kurioje n\u0117\u0161tumo faz\u0117je, per
\ngimdym\u0105 ir \u0161e\u0161ias savaites po jo. Ta\u010diau da\u017eniausiai preeklampsija pasirei\u0161kia
\npaskutiniojo trimestro metu ir i\u0161nyksta per 48 val. po gimdymo. Preeklampsija
\ngali i\u0161sivystyti tiek laipsni\u0161kai, tiek staigiai, nors simptomai gali i\u0161likti
\nnepasteb\u0117ti i\u0161tisus m\u0117nesius. Preeklampsija gali
\nb\u016bti lengva ir sunki. Lengva<\/em><\/em><\/strong>preeklampsija<\/em>
\npasirei\u0161kia tik padid\u0117jusiu kraujosp\u016bd\u017eiu ir baltymo kiekiu \u0161lapime
\n(proteinurija). Ligon\u0117 gali jaustis gerai, kartais labai greitai auga svoris –
\nd\u0117l viso k\u016bno edem\u0173 (tinimo). Baltymo \u0161lapime – ne daugiau nei 1 – 5 g\/l per
\npar\u0105, o arterinis kraujo spaudimas – pakil\u0119s, ta\u010diau ma\u017eesnis nei 160\/110 mmHg.
\nSunkios<\/em><\/em><\/strong>preeklamsijos<\/em> <\/em><\/strong>kriterijai<\/strong>
\n(diagnoz\u0117 patvirtinama, jei tinka bent vienas i\u0161 j\u0173):<\/p>\n