{"id":30405,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"erkinis-encefalitas","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/erkinis-encefalitas\/","title":{"rendered":"Erkinis encefalitas"},"content":{"rendered":"

ERKINIS
\nENCEFALITAS<\/strong><\/h2>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Erkinis
\nencefalitas(sutrumpintai EE) – tai erkinio encefalito viruso sukeltasgalvos ir
\nnugaros smegen\u0173 ir j\u0173 dangal\u0173 u\u017edegimas. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

Daugiausia
\nserga vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s (40-60 met\u0173). Vaikai iki 7 met\u0173 erkiniu
\nencefalitu neserga. Did\u017eiausias sergamumas erkiniu encefalitu yra
\nrugpj\u016b\u010dio-spalio m\u0117nesiais. Erkinio encefalito suk\u0117l\u0117j\u0105 platina erk\u0117s. Vidurio
\nEuropoje epidemiologiniu po\u017ei\u016briu svarbiausios erk\u0117s yra Ixodes ricinus, Ixodes
\npersulcatus. Jos platina ekin\u012f encefalit\u0105 ir Laimo borelioz\u0119. Europoje kasmet
\noficialiai u\u017eregistruojama 10-12 t\u016bkst. EE atvej\u0173.Real\u016bs skai\u010diai t\u016br\u0117t\u0173 siekti
\n40-50 t\u016bkst.Europoje nuo EE mir\u0161ta 4 proc. u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173, 8 proc. sirgusi\u0173j\u0173
\nlieka ne\u012fgal\u016bs, 30 proc. d\u0117l liekam\u0173j\u0173 rei\u0161kini\u0173 (parez\u0117,psichikos,kv\u0117pavimo
\nsutrikimai ir kt.) pablog\u0117ja gyvenimo kokyb\u0117.Pasaulyje yra apie 800 erki\u0173
\nr\u016b\u0161i\u0173,o 8 r\u016b\u0161ys yra \u012fvairi\u0173 lig\u0173 sukel\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117jai. Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f
\nlabai padaug\u0117jo susirgusi\u0173 \u0161ia liga.Lietuva yra EE endemin\u0117je zonoje,o tai
\nrei\u0161kia,kad m\u016bs\u0173 mi\u0161kuose (ypa\u010d Kauno, \u0160iauli\u0173 kra\u0161tuose) daug erki\u0173,u\u017ekr\u0117st\u0173
\nEE virusu. Erk\u0117-hematofaginis ektoparazitas,tod\u0117l i\u0161gyvena tik siurbdama krauj\u0105
\ni\u0161 stuburini\u0173.Erk\u0117 ne vabzdys,o nariuotakojis,priklausantis tai pa\u010diai \u0161eimai
\nkaip voragyviai,ma\u017eosios erkut\u0117s,skorpionai.I.ricinus maitinasi apie 300
\nskirting\u0173 gyv\u016bn\u0173 krauju. I.persulcatus-240 skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gyv\u016bn\u0173 krauju..
\nErk\u0117s tampa aktyvios ankstyv\u0105 pavasar\u012f,vos \u017eem\u0117s temperat\u016bra pasiekia 5-7
\nlaipsnius.Kovas-spalis erki\u0173 sezoni\u0161ko aktyvumo pikas.Paros metu-aktyvumo pikas
\nryte ir vakare,minimumas apie vidurdien\u012f. Erk\u0117s gyvena vidutini\u0161kai 3
\nmetus,pereidamos \u0161ias vystymosi stadijas:lerva- nimfa-suaugusi erk\u0117.Kiekvienoje
\nvystymosi stadijoje jai b\u016btina maitintis krauju.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS
\nIR EIGA<\/strong><\/p>\n

Erkinio
\nencefalito virus\u0105 erk\u0117s perduoda ir pa\u010dios u\u017esikre\u010dia siurbdamos krauj\u0105. Kai
\nvirusai patenka \u012f infekuot\u0173 erki\u0173 \u010diulpimo aparat\u0105, tokios erk\u0117s, tiek patel\u0117s,
\ntiek patinai, gali infekuoti \u012fvairius gyv\u016bnus ir \u017emones. Prie\u0161 prad\u0117dama
\nsiurbti krauj\u0105, erk\u0117 suvilgo aukos \u017eaizd\u0105 savo seil\u0117mis, kuriose yra
\nnuskausminan\u010di\u0173 ir kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105 stabdan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173. Tod\u0117l \u017emogus i\u0161kart
\nnepastebi erk\u0117s \u012fkandimo, nes jis neskausmingas. Be to, lervos ar nimfos
\nvystymosi stadijoje \u012fsisiurbusi\u0105 erk\u0119 sunku aptikti d\u0117l labai ma\u017eo jos dyd\u017eio.Kitas
\nviruso plitimo kelias- nepasterizuoto pieno, ypa\u010d o\u017ek\u0173 pieno, vartojimas. Erk\u0117s
\n\u012fsisega besiganantiems gyv\u016bnams, u\u017ekre\u010dia juos, <\/em>o virusai i\u0161 kraujolengvai patenka \u012f pien\u0105.<\/p>\n

Patek\u0119
\n\u012f \u017emogaus organizm\u0105 virusai i\u0161 prad\u017ei\u0173 dauginasi patekimo vietoje, v\u0117liau
\npatenka \u012f limfmazgius ir kraujotak\u0105. Virusai dauginasi \u012fvairiuose organuose, i\u0161
\nten taip pat pasklinda po vis\u0105 organizm\u0105, pa\u017eeid\u017eia centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105. Jei
\norganizmas \u012fveikia suk\u0117l\u0117j\u0105 ir infekcinis procesas pasibaigia, nuo 6 iki 46%
\npersirgusi\u0173j\u0173 lieka ilgalaikiai neurologiniai liekamieji rei\u0161kiniai.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Erkiniam
\nencefalitui \u012fkandimo vietos paraudimas neb\u016bdingas. Ligos eiga 80 proc. atvej\u0173
\nyra dvibang\u0117. Pra\u0117jus 7-14 dien\u0173 po infekuotos erk\u0117s \u012fkandimopirmiausia
\npajuntami grip\u0105 primenantys po\u017eymiai: 
\nkar\u0161\u010diavimas, galvos skausmas, silpnumas, raumen\u0173 skausmas, \u0161leik\u0161tulys,
\nv\u0117mimas. Tai trunka 3-5 dienas. V\u0117liau seka \u201ctariamo pasveikimo\u201d periodas be
\nnusiskundim\u0173, kuris trunka 5-7 dienas. Ta\u010diau 20-30 proc. u\u017ekr\u0117st\u0173 asmen\u0173,
\npra\u0117jus 2-4 savait\u0117ms nuo u\u017esikr\u0117timo, i\u0161sivysto antroji ligos stadija:-
\nstipr\u016bs galvos skausmai, lydimi pykinimo, v\u0117mimo, s\u0105mon\u0117s, m\u0105stymo sutrikimo,
\ntraukuli\u0173, pusiausvyros sutrikimo, paraly\u017ei\u0173, tremoro. \u0160ios stadijos metu
\nvirusas patenka \u012f smegen\u0173 dangalus, sukeldamas meningit\u0105, kartais pasiekia ir
\ngalvos smegenis (encefalitas), nugaros smegenis (mielitas). Meningitas
\ndiagnozuojamas 43-55% ligoni\u0173, meningoencefalitas \u2014 40-50%, o
\nmeningoencefalomielitas arba radikulitas \u2014 10-15%. Ypa\u010d pavojingas sveikatai
\nnugaros smegen\u0173 pa\u017eeidimas (mielitas), kai jau antr\u0105-tre\u010di\u0105 kar\u0161\u010diavimo dien\u0105
\ngalimi kaklo ir pe\u010di\u0173 lanko raumen\u0173 vang\u016bs paraly\u017eiai. Ligonis negali pakelti rankos,
\nnenulaiko galvos, ji svyra \u012f priek\u012f ar \u012f u\u017epakal\u012f – stipr\u016bs galvos skausmai,
\nlydimi pykinimo, v\u0117mimo, s\u0105mon\u0117s, m\u0105stymo sutrikimo, traukuli\u0173, pusiausvyros
\nsutrikimo, paraly\u017ei\u0173, tremoro. Tre\u010ddaliui lieka sunk\u016bs liekamieji
\nrei\u0161kiniai:paraly\u017eiai, parez\u0117s, raumen\u0173 atrofija, koordianacijos sutrikimai,
\npsichikos sutrikimai. <\/p>\n

<\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

EE \u012ftariamas
\nremiantis klinikiniais simptomais, dvibange ligos eiga. \u012etarim\u0105 padidina
\ninformacij\u0105 apie erk\u0117s \u012fsisegim\u0105 prie\u0161 1-2 savaites ta\u010diau tik apie 50 proc.
\n\u017emoni\u0173 randa ant savo k\u016bno erkes,kit\u0173 50 proc.- \u017emon\u0117s nepastebi ir ne\u017eino kad
\nerk\u0117 buvo \u012fsisiurbusi. Diagnoz\u0117 patvirtinama serologiniais tyrimais.
\nAntik\u016bnaiprie\u0161 EE virus\u0105, kurie nustatin\u0117jami serologinio tyrimo metu ir
\npatvirtina diagnoz\u0119,  atsiranda tik
\npra\u0117jus 2 savait\u0117ms po erk\u0117s \u012fsisiurbimo. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

Etiotropinio
\ngydymo sergant EE n\u0117ra,visi \u017einomi antivirusiniai vaistai EE viruso neveikia.
\nGydymas simptominis:gydomi traukuliai,ma\u017einama smegen\u0173 edema ir
\nspaudimas-\u0161lapimo i\u0161siskyrim\u0105 skatinan\u010diais vaistais.Skiriami
\nraminamieji,analgetikai (ibuprofenas, diklofenakas),prie\u0161u\u017edegiminiai
\npreparatai. Sutrikus kv\u0117pavimui,<\/a>prijungiamas dirbtino
\nkv\u0117pavimo aparatas,sutrikus ryjimui-ligonis maitinamas per zond\u0105.Pra\u0117jus \u016bmiam
\nperiodui taikomos reabilitacin\u0117s priemon\u0117s paraly\u017eiams gydyti.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n

Vienintel\u0117
\nefektyvi apsisaugojimo nuo \u0161ios sunkios ligos priemon\u0117 yra skiepai. Nuo erkinio
\nencefalito reik\u0117t\u0173 pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidinto
\npavojaus susirgti teritorijai.  Vakcina
\nsudaryta i\u0161 \u201cnegyv\u0173\u201d viruso komponent\u0173 (antigen\u0173), pasi\u017eymin\u010di\u0173 imunogeniniu
\naktyvumu ir stimuliuojan\u010diu \u017emogaus organizmo apsaugini\u0173 antik\u016bn\u0173 gamyb\u0105.
\nVakcina yra saugi ir gerai toleruojama. Skiepijama trimis vakcinos doz\u0117mis.
\nAntroji doz\u0117 suleid\u017eiama pra\u0117jus 1-3 m\u0117nesiams nuo pirmo skiepijimo. Tre\u010dioji
\ndoz\u0117 suleid\u017eiama pra\u0117jus 9-12 m\u0117nesi\u0173 po antrosios doz\u0117s. Po 3 vakcinos dozi\u0173
\npatikimas imunitetas susidaro 98% paskiepyt\u0173 asmen\u0173. Paskui b\u016btina
\nrevakcinacija sustiprinan\u010dia vakcinos doze \u2014 pirma injekcija po trij\u0173 met\u0173,
\nv\u0117liau \u2014 kas penkeri metai, ta\u010diau asmenims vyresniems nei 60 met\u0173
\nrevakcinacija rekomenduotina kas treji metai. Skiepytis nuo \u0161ios ligos galima
\nvisais met\u0173 laikais. \u0160altuoju met\u0173 laikotarpiu taikoma vadinamoji \u012fprastin\u0117
\nskiepijimo schema, \u0161iltuoju, t. y. jau prasid\u0117jus erki\u0173 aktyvumui, \u2013
\npagreitinta. Abi schemos yra vienodai veiksmingos. Jei erk\u0117 \u012fkando po
\nskiepijimo nepra\u0117jus dviem savait\u0117ms, apsauga nuo erkinio encefalito
\nneu\u017etikrinama. N\u0117ra grie\u017eto apibr\u0117\u017eto jauniausio am\u017eiaus, nuo kada galima
\nprad\u0117ti skiepyti vaikus, ta\u010diau pirmais gyvenimo metais skiepijama tik esant
\npagr\u012fstam b\u016btinumui. Paprastai vakcina toleruojama gerai, povakcininiai
\nrei\u0161kiniai reti ir nesunk\u016bs: ne\u017eymiai pakyla temperat\u016bra, kartais vakcinos
\nsuleidimo vietoje \u0161iek tiek parausta ar patinsta oda. \u0160ie rei\u0161kiniai i\u0161nyksta
\nper vien\u0105 dien\u0105. Da\u017eniausiai \u0161alutini\u0173 rei\u0161kini\u0173 atsiranda po pirmosios
\nvakcinos doz\u0117s suleidimo, skiepijant antr\u0105, tre\u010di\u0105 kart\u0105 ir sustiprinan\u010dias
\ndozes j\u0173 nebepasirei\u0161kia. <\/p>\n

Taip
\npat svarbu  saugotis, kad ne\u012fsisiurbt\u0173
\nerk\u0117. Rekomenduojama eiti  pasivaik\u0161\u010dioti
\nmi\u0161kingose, auk\u0161ta \u017eole ir kr\u016bmais apaugusiose vietov\u0117se apsivilkus ilgas
\nkelnes u\u017eri\u0161tais galais, rankogalius reik\u0117t\u0173 susisegti, kad erk\u0117s pro jas nepral\u012fst\u0173,
\npatariama  av\u0117ti guminius batus. Taip pat
\nreik\u0117t\u0173 vilk\u0117ti  \u0161viesesnius drabu\u017eius,
\nkad lengviau erk\u0119 pasteb\u0117tume. Cheminiai repelentai gali b\u016bti naudojami jais
\nimpregnuojant ar pur\u0161kiant ant r\u016bb\u0173. N- diethyl- toulamidas (DEET), naudojamas
\nuod\u0173 repelentuose, yra efektyvus vengiant erki\u0173 prikibimo prie r\u016bb\u0173. Rutini\u0161ka
\nk\u016bno ir r\u016bb\u0173 ap\u017ei\u016bra lankantis erki\u0173 paplitimo vietov\u0117se ar i\u0161 karto po to gali
\nsuma\u017einti erki\u0173 \u012fsisiurbimo galimyb\u0119. <\/p>\n

Aptikus
\nerk\u0119, reikia kuo grei\u010diau j\u0105 i\u0161traukti. Geriausia, jei tai pavyksta padaryti
\nvienu judesiu. Traukiant negalima spausti erk\u0117s pilvelio, jos sukioti, tepti
\naliejumi ar kremu. \u017daizdel\u0119 reikia nuplauti vandeniu su muilu ir dezinfekuoti.
\nI\u0161traukus \u012fsisiurbusi\u0105 erk\u0119, reik\u0117t\u0173 atid\u017eiau steb\u0117ti savo sveikat\u0105 ne trumpiau
\nkaip keturias savaites. Jeigu erk\u0117s \u012fkandimo vieta parausta, pablog\u0117ja
\nsavijauta, b\u016btina nedelsiant kreiptis \u012f gydytoj\u0105. <\/p>\n

Svarbu
\n\u017einoti, jog net jei persirgote Laimo liga, galite ja susirgti v\u0117l. D\u0117l vakcinos
\nveiksmingumo ir saugumo abejojama.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":30406,"template":"","tags":[11,145,27980],"catalog_supplier":[],"catalog":[27445],"class_list":["post-30405","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","tag-erkes","tag-erkes-ikandimas","tag-erkinis-encefalitas","catalog-nervu-sistemos-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30405","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30406"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30405"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30405"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30405"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30405"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}