{"id":30423,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"maliarija","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/maliarija\/","title":{"rendered":"Maliarija"},"content":{"rendered":"

MALIARIJA<\/strong><\/h2>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Maliarija
\n(lot. malus aer \u2013 blogas oras) yra liga, kuri pasirei\u0161kia reguliariai
\npasikartojan\u010diais drugio (kar\u0161\u010diavimo su \u0161altkr\u0117\u010diu) priepuoliais, kepen\u0173 ir
\nblu\u017enies padid\u0117jimu, ma\u017eakraujyste.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

Maliarija
\nyra pla\u010diai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotyn\u0173 Amerikos valstyb\u0117se. Pasaulio
\nsveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 100 \u0161ali\u0173,
\nkuriose galima u\u017esikr\u0117sti maliarija. Kasmet u\u017eregistruojama 300 \u2013 500 mln.
\nklinikini\u0173 maliarijos atvej\u0173. Per metus visame pasaulyje nuo \u0161ios ligos mir\u0161ta
\n1,5 \u2013 2,7 mln. \u017emoni\u0173, i\u0161 j\u0173 1 mln. \u2013 vaik\u0173 iki 5 met\u0173 am\u017eiaus. Kiekvienais
\nmetais ja suserga daugiau kaip 10 t\u016bkst. turist\u0173, i\u0161 kuri\u0173 apie 1 proc. mir\u0161ta
\nnuo tropin\u0117s maliarijos. Lietuvoje kasmet keli \u017emon\u0117s suserga \u012fve\u017etine
\nmaliarija. Tai tre\u010dia pagal da\u017enum\u0105  (po
\ndiar\u0117j\u0173 ir hepatit\u0173) keliautoj\u0173 liga.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS
\nIR EIGA<\/strong><\/p>\n

\u017dmogaus
\norganizme parazituoja 4 maliarijos suk\u0117l\u0117j\u0173 r\u016b\u0161ys: P.vivax- tre\u010diadien\u0117s,
\nP.ovale \u2013 ovalin\u0117s, P.malariae \u2013 ketvirtadien\u0117s, P.falciparum – tropin\u0117s
\nmaliarijos suk\u0117l\u0117jai.Infekcijos \u0161altinis yra sergantis maliarija ar sveikas
\nplazmodij\u0173 ne\u0161iotojas.Paprastai maliarijos suk\u0117l\u0117j\u0105 perne\u0161a Anohpeles genties
\nuodo patel\u0117, kuri suk\u0117l\u0117j\u0105 perduoda \u012fkasdama \u017emogui ir siurbdama jo krauj\u0105. Tai
\npaprastai vykta tamsiuoju paros metu. U\u017ekratas gali b\u016bti perduotas transfuziniu
\nb\u016bdu: perpilus u\u017ekr\u0117sto kraujo, per u\u017ekr\u0117stus instrumentus. Endemin\u0117se
\nvietov\u0117se pasitaiko ir \u012fgimtos maliarijos atvej\u0173, kai parazitai u\u017ekre\u010dia vaisi\u0173
\nper pa\u017eeist\u0105 placent\u0105 ar gimdymo metu. Uodai u\u017esikre\u010dia \u012fkand\u0119 sergant\u012f
\nmaliarija \u017emog\u0173 ir kartu su krauju \u012fsisiurb\u0119 maliarijos suk\u0117l\u0117j\u0173. Kuo auk\u0161tesn\u0117
\naplinkos temperat\u016bra, tuo grei\u010diau vystosi maliarijos parazitai uodo organizme
\nir uodas (po 7\u201345 dien\u0173) tampa pavojingas \u017emogui. U\u017esikr\u0117t\u0119s uodas, \u012fk\u0105sdamas
\nsveik\u0105 \u017emog\u0173, kartu su savo seil\u0117mis \u012fleid\u017eia ir daugyb\u0119 maliarijos suk\u0117l\u0117j\u0173.
\nMaliarijos suk\u0117l\u0117jai kraujo srove trumpiau nei per valand\u0105 patenka \u012f kepenis ir
\n\u012fsiskverbia \u012f kepen\u0173 l\u0105steles. \u010cia suk\u0117l\u0117jas subr\u0119sta ir dauginasi ir i\u0161\u0117j\u0119s i\u0161
\nkepen\u0173 skverbiasi \u012f eritrocitus. Eritrocituose suk\u0117l\u0117jai taip pat dauginasi ir,
\neritrocotams sprogus, \u012f krauj\u0105 i\u0161skiriamasdidelis kiekis nauj\u0173 parazit\u0173, kurie
\nv\u0117l skverbiasi \u012f sveikus eritrocitus. Masinio eritrocit\u0173 \u017euvimo metu \u012f krauj\u0105
\npatek\u0119 suk\u0117l\u0117jai ir nuodingi j\u0173 apykaitos produktai sukelia kar\u0161\u010diavimo arba
\ncharakteringus maliarinio drugio priepuolius. Imuninis atsakas formuojasi
\ngreitai ir stipriai, ta\u010diau infekcijos nesustabdo. <\/p>\n

<\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Inkubacinis
\nperiodas (nuo uodo \u012fkandimo iki klinikini\u0173 simptom\u0173 pasirodymo) t\u0119siasi nuo 1
\niki 4 savai\u010di\u0173 ir priklauso nuo suk\u0117l\u0117jo r\u016b\u0161ies. Maliarija paprastai prasideda
\ndrugio (kar\u0161\u010diavimo)priepuoliu i\u0161 karto. Priepolio metu pasirei\u0161kia tokios
\nstadijos: 1. \u0161altkr\u0117\u010dio stadija, trunkanti apie valand\u0105;2. Kar\u0161\u010diavimo stadija,
\nkuomet temperat\u016bra pakyla iki 40\u00b0C
\nir \u0161i stadija trunka 3-4 valandas.Atsiradus labai auk\u0161tai temperat\u016brai, ligon\u012f
\npradeda tro\u0161kinti, oda pasidaro sausa ir kar\u0161ta, veidas parausta, kartais
\natsiranda traukuliai, kliedesys, s\u0105mon\u0117s pritemimas; 3. Prakaitavimo stadija,
\nu\u017esit\u0119sianti 2-4 valandas ir pra\u0117jus \u0161iai stadijai ligonis paprastai u\u017emiega.B\u016bdingi
\nkiti simptomai- raumen\u0173 ir galvos skausmai, neretai viduriavimas, pykinimas,
\nv\u0117mimas. Nuo antros savait\u0117s kar\u0161\u010diavimas tampa periodi\u0161ku- kas 48 valandas (sergant
\ntre\u010diadienine, tropine ir ovali\u0105ja maliarija) arba 72 valandas (kuomet sergama
\nketvirtadienine maliarija). B\u016bna padid\u0117j\u0119 kepenys ir blu\u017enis. <\/p>\n

<\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

Jei \u017emogus
\nkar\u0161\u010diuoja ir teigia buv\u0119s endemin\u0117je maliarijos zonoje per paskutinius kelet\u0105
\nm\u0117nesi\u0173 (iki 2 met\u0173) reikia \u012ftarti maliarij\u0105. Diagnozei nustatyti imamas
\nkraujas i\u0161 pir\u0161to ar ausies spenelio ir daromas kraujo tepin\u0117lis arba atliekma
\n\u201estoro kraujo la\u0161o\u201c mikroskopija- ie\u0161koma maliarijos suk\u0117l\u0117j\u0173. Pakitimai taip
\npat pastebimi atlikus bendr\u0105 kraujo tyrim\u0105, biochemin\u012f kraujo tyrim\u0105, \u0161lapimo
\ntyrim\u0105.<\/p>\n

<\/p>\n

GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

Negydomos P.falciparum
\nsukeliamos maliarijos mir\u0161tamumas 100%, o gydomos, ta\u010diau sunkios maliarijos
\nmetu mir\u0161tamumas siekia net 40%. Vaistai nuo maliarijos parenkami atsi\u017evelgus \u012f
\nsuk\u0117l\u0117jo r\u016b\u0161\u012f, paciento b\u016bkl\u0119, parazito jautrum\u0105 vaistams (priklauso nuo
\ngeografin\u0117s vietov\u0117s). Maliarija gydoma vaistu chlorochinu, kuris gali b\u016bti
\nlied\u017eiamas \u012f ven\u0105, raumenis, ar geriamas. Kiti vaistai: chinino sulfatas
\n(derinams su antibiotikais-doksiciklinu ar klindamicinu), malaronas,
\nmeflochinas, primachinas (recidyvams). Kartu skiriamas simptominis gydymas.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n

Kiekvienas
\n\u017emogus, vykstantis \u012f \u0161alis, kuriose paplitusi maliarija, privalo susipa\u017einti su
\nmaliarija ir jos simptomais bei vartoti vaistus. Reguliarus vaist\u0173
\nvartojimas\u2013viena svarbiausi\u0173 maliarijos profilaktikos priemoni\u0173, apsaugan\u010di\u0173
\n\u017emog\u0173 nuo \u0161ios pavojingos ligos. Vaistus paskiria asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros
\n\u012fstaigos specialistas, turintis keliautoj\u0173 medicinos specializacij\u0105, gydytojas
\ninfektologas. Konkretus preparatas parenkamas, atsi\u017evelgiant \u012f endemin\u0117je
\nzonoje esam\u0105 rizik\u0105, vaisto rezistenti\u0161kum\u0105, pa\u0161alinius rei\u0161kinius, lydin\u010dius
\nsusirgimus, ligonio am\u017ei\u0173. Vaistus reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti gerti savait\u0119 prie\u0161
\natvykstant \u012f padid\u0117jusio sergamumo zon\u0105 (ne v\u0117liau kaip 3 dien\u0105 iki i\u0161vykimo).
\nVaistus galima prad\u0117ti vartoti ir prie\u0161 m\u0117nes\u012f iki i\u0161vykimo, kad vaist\u0173 poveik\u012f
\ngalima b\u016bt\u0173 patirti dar b\u016bnant namuose ir pasikonsultuoti su gydytoju.<\/p>\n

Reikia
\n\u017einoti, kad antimaliarin\u0117 profilaktika negali u\u017etikrinti absoliu\u010dios apsaugos
\n(chemoprofilaktikos efektyvumas siekia 93\u2013100 %), tod\u0117l jei pakyla temperat\u016bra
\nsugr\u012f\u017eus ar b\u016bnant endemin\u0117se vietov\u0117se po savait\u0117s nuo galimo pirmo kontakto
\nsu maliarijos suk\u0117l\u0117jais iki ma\u017eiausiai 2 m\u0117nesi\u0173 po galimo paskutinio kontakto,
\nb\u016btina tuoj pat kreiptis \u012f gydytoj\u0105.<\/p>\n

Bendrieji
\npatarimai, kaip vartoti vaistus:<\/p>\n

*
\nPasakyti gydytojui, jei esate n\u0117\u0161\u010dia , planuojate pastoti ar maitinate k\u016bdik\u012f
\nkr\u016btimi.<\/p>\n

*
\nPasakyti gydytojui, jei esate alergi\u0161kas ar sergate epilepsija, depresija,
\nkitomis ligomis, ar vartojate antiaritminius vaistus ar kitus vaistus
\n(\u012fskaitant ir nereceptinius).<\/p>\n

*
\nPasakyti gydytojui, kiek truks kelion\u0117, koks jos tikslas (ar vykstama dirbti,
\nar asmuo vairuos automobil\u012f, nardys).<\/p>\n

*
\nTabletes visada gerti tuo pa\u010diu paros metu, geriausiai vakare. Jei tablet\u0117s
\ngeriamos kart\u0105 per savait\u0119, jas reikia gerti t\u0105 pa\u010di\u0105 savait\u0117s dien\u0105. Vaistus
\nreikia vartoti su maistu, gausiai u\u017egeriant vandeniu.<\/p>\n

*
\nPaklausti gydytojo, kaip nuvykus \u012f \u0161al\u012f tinkamai vartoti vaistus, kaip elgtis
\nsukar\u0161\u010diavus.<\/p>\n

Kitas
\nsvarbus profilaktikos b\u016bdas- apsauga nuo uod\u0173. Uodai labiausiai puola saulei
\nleid\u017eiantis ir tekant.<\/p>\n

Apsisaugojimui
\nnuo uod\u0173 naudojamos uodus atbaidan\u010dios priemon\u0117s \u2013 repelentai. Repelentais
\ni\u0161pur\u0161kiamas ar i\u0161tepamas veidas, drabu\u017eiais nepridengtos rankos, kojos.
\nPreparato etiket\u0117je turi b\u016bti nurodytos rekomendacijos apie repelento
\npanaudojimo da\u017enum\u0105. J\u0173 reikia grie\u017etai laikytis ir neperdozuoti, ypa\u010d ma\u017eiems
\nvaikams. Repelenatais galima impregnuoti ir vir\u0161utinius drabu\u017eius. Impregnuojant
\ndrabu\u017eius reikia pamerkti 1\u20132 val. \u012f dimetilftalato tirpal\u0105 ir i\u0161d\u017eiovinti.<\/p>\n

Galima
\napdoroti ir gyvenam\u0105sias patalpas: susukta \u012f tablet\u0119, impregnuota pyretroidu
\nvirvut\u0117 deginama nak\u010diai miegamuosiuose. Vir\u0161 lovos pakabinamas impregnuotas
\npermetrinu ar deltametrinu audeklas, atsigulus jo kra\u0161tai paki\u0161ami po \u010diu\u017einiu.
\nReikia \u012fsitikinti, ar tinklelyje n\u0117ra skyli\u0173. Patalp\u0173 langai ir durys turi b\u016bti
\nu\u017edaromi prie\u0161 saul\u0117lyd\u012f , o jei jie atviri b\u016btina r\u016bpestingai u\u017edengti juos
\ntinkleliais.<\/a> B\u016btina gerai i\u0161purk\u0161ti insekticidais tamsius
\npatalp\u0173 kampus, palovius, pastales, po k\u0117d\u0117mis, u\u017e u\u017euolaid\u0173 ir visas tas
\nvietas, kuriose gali b\u016bti uod\u0173. Negalima be apsaugos priemoni\u0173 miegoti ant
\nstog\u0173, ant deni\u0173, po atviru dangumi. Vakarais vengti b\u016bti arti vandens telkini\u0173
\nar basein\u0173. <\/p>\n

<\/div>\n","protected":false},"featured_media":30424,"template":"","tags":[27945,8227],"catalog_supplier":[],"catalog":[27441],"class_list":["post-30423","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","tag-infekcine-liga","tag-maliarija","catalog-infekcines-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30423","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30424"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30423"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30423"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30423"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30423"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}