{"id":30425,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"meningitas","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/meningitas\/","title":{"rendered":"Meningitas"},"content":{"rendered":"

MENINGITAS<\/strong><\/h2>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Meningitu
\nvadinamas galvos ir nugaros smegen\u0173 mink\u0161t\u0173j\u0173 dangal\u0173 u\u017edegimas.<\/p>\n

<\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

Bakteriniu
\nmeningitu serga nuo 4,6 iki 10 i\u0161 100 000 gyventoj\u0173 per metus. Virusinio
\nmeningito suk\u0117l\u0117jai pla\u010diau paplit\u0119, ir juo tur\u0117t\u0173 b\u016bti sergama da\u017eniau, ta\u010diau
\nne visi susirg\u0119 asmenys patenka \u012f ligonin\u0119, lengv\u0173 form\u0173 atveju kartais
\nvisi\u0161kai ir gana greitai pasveiksta, tod\u0117l tiksli\u0173 duomen\u0173 apie sergamum\u0105
\nvirusiniu meningitu n\u0117ra. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS
\nIR EIGA<\/strong><\/p>\n

Meningit\u0105
\ngali sukelti \u012fvair\u016bs mikroorganizmai, ta\u010diau da\u017eniausi suk\u0117l\u0117jai yra
\nbakterijos, sukelian\u010dios bakterin\u012f meningit\u0105 (da\u017eniausiai meningokokas,
\npneumokokas, Haemophilus influenzae, tuberkulioz\u0117s mikobakterijos) ir virusai,
\nkurie sukelia virusin\u012f meningit\u0105 (p\u016bslelin\u0117s (Herpes), tym\u0173, epideminio
\nparotito (kiaulyt\u0117s), enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti). Koks suk\u0117l\u0117jas
\ntik\u0117tiniausias bakterinio meningito atveju, priklauso nuo \u012fvairi\u0173 veiksni\u0173,
\nta\u010diau svarbiausias i\u0161 j\u0173- ligonio am\u017eius. Re\u010diau meningit\u0105 sukelia grybeliai
\n(b\u016bdingi tik menko atsparumo asmenims), riketsijos ir kiti reti infekciniai
\nveiksniai.Kai kuriems suk\u0117l\u0117jams b\u016bdingas susirgim\u0173 sezoni\u0161kumas, pvz.,
\nsusirgim\u0173 meningokokiniu meningitu padaug\u0117ja \u017eiem\u0105 ir pavasar\u012f, o enterovirus\u0173
\nsukeltos ligos da\u017enesn\u0117s vasar\u0105 ir ruden\u012f. Bakterijos \u012f centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105
\ngali patekti oro la\u0161eliniu b\u016bdu, per krauj\u0105, i\u0161plisti kontakto keliu i\u0161 gretim\u0173
\norgan\u0173 ar patekti tiesiogiai i\u0161 aplinkos, patyrus galvos traum\u0105. Virusai \u012f
\norganizm\u0105 da\u017eniausiai patenka per kv\u0117pavimo tak\u0173, vir\u0161kinimo sistemos ar per
\n\u0161lapimo ir lytini\u0173 organ\u0173 gleivin\u0119, o smegenis pasiekia per krauj\u0105 arba keliauja
\nnerv\u0173 kamienais. Meningitai gali sukelti gr\u0117smingas komplikas \u2013 galvos smegen\u0173
\nu\u017edegimas ir pa\u017eeidimas (meningoencefalitas), galvos smegen\u0173 p\u016blinio (absceso)
\nar p\u016bli\u0173 sankaupos (empiemos) susiformavimas. Galimi liekamieji rei\u0161kiniai:
\nnuovargis, atminties (ypa\u010d trumpalaik\u0117s) bei d\u0117mesio koncentracijos sutrikimas,
\n\u017eymiai re\u010diau \u2013 elgesio ar mokymosi, klausos sutrikimai, o itin sunkiais,
\nkomplikuotais atvejais \u2013 galvos smegen\u0173 pa\u017eeidimas, smegen\u0173 vanden\u0117,
\nepilepsija, intelekto defektai. Virusinis meningitas ne visais atvejais toks
\ngr\u0117smingas, ta\u010diau taip pat b\u016btinas skubus stacionarinis gydymas, nes galima
\nkomplikacija \u2013 encefalitas.<\/p>\n

<\/a> <\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Ligos
\nsimptomai priklauso nuo paciento am\u017eiaus, imunin\u0117s b\u016bkl\u0117s, ligos suk\u0117l\u0117jo ir
\ntrukm\u0117s. B\u016bdingiausi simptomai- kar\u0161\u010diavimas, galvos skausmas, sprando raumen\u0173
\n\u012ftempimas, pykinimas ir\/ar v\u0117mimas, \u0161viesos baim\u0117, specifiniais Kerningo ir\/ar
\nBrudzinskio simptomais nustatomi smegen\u0173 dangal\u0173 dirginimo po\u017eymiai. Nors
\nvirusinio ir bakterinio meningito atvejais simptomai i\u0161 esm\u0117s nesiskiria,
\nta\u010diau virusinis meningitas nesukelia toki\u0173 ry\u0161ki\u0173 simptom\u0173, ligos eiga n\u0117ra
\ntokia \u016bmi ir bendra ligonio b\u016bkl\u0117 yra geresn\u0117. Jei meningitas negydomas,
\ni\u0161sivysto sunki organizmo b\u016bkl\u0117- sutrinka s\u0105mon\u0117, ligon\u012f gali i\u0161tikti koma. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

Pagrindinis
\ndiagnostinis metodas yra smegen\u0173 skys\u010dio tyrimas. Sergant meningitu b\u016bna
\npadid\u0117j\u0119s smegen\u0173 skys\u010dio sl\u0117gis. Esant bakteriniam meningitui skystis b\u016bna
\ndrumstas, balk\u0161vas, o virusinio meningito atveju- bespalvis, skaidrus. Likvore
\nnustatomas u\u017edegimini\u0173 l\u0105steli\u0173, baltym\u0173 ir gliukoz\u0117s kiekis padeda diferencijuoti
\nbakterin\u012f ir virusin\u012f meningitus. Atliekami mikrobiologiniai ir virusologianiai
\nlikvoro, taip pat kraujo tyrimai. Atsiradus bakterinio meningito komplikacij\u0173,
\ngali b\u016bti atliekami galvos smegen\u0173 radiologiniai tyrimai.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

Skiriasi
\nbakterinio ir virusinio meningito gydymas. Kuomet lig\u0105 sukelia bakterijos, ligos
\nprad\u017eioje skiriami antibiotikai, veikiantys daugel\u012f bakterij\u0173,o atlikus tyrimus
\ngydymas kei\u010diamas- pasirenkami konkret\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0105 veikiantys antibiotikai. Kai
\nkuriais atvejais skiriama ir gliukokortikoid\u0173.Sergant virusiniu meningitu,
\nspecifiniai prie\u0161virusiniai vaistai gali b\u016bti skiriami tik kai kuriais
\natvejais, pvz., Herpes viruso infekcijai gydyti skiriamas acikloviras. Visuomet
\nsvarbus simptominis gydymas:skausm\u0105 ir kar\u0161\u010diavim\u0105 ma\u017einantys vaistai,
\ntirpalai, palaikantys pakankam\u0105 skys\u010di\u0173 kiek\u012f organizme ir ma\u017einantys
\nintoksikacij\u0105, tam tikrais atvejais (esant smegen\u0173 pabrinkimui) skiriami
\nvaistai, i\u0161varantys skys\u010dius i\u0161 organizmo. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n

Asmenys, tur\u0117j\u0119
\nkontakt\u0105 su ligoniais sergan\u010diais meningokok\u0173 sukelta infekcija, tur\u0117t\u0173 gauti
\nprofilaktin\u0119 antibiotik\u0173 doz\u0119. Patalpas reik\u0117t\u0173 gerai i\u0161v\u0117dinti. Vykstant \u012f \u0161alis,
\nkuriose yra didelis sergamumas meningokokine infekcija, patariama pasiskiepyti.
\nVakcinuotis patariama ir rizikos grup\u0117ms priklausantiems asmenims (tiems, kuri\u0173
\nblu\u017enis pa\u0161alinta, laboratorij\u0173 darbuotojams ir t.t.).Svarbus savalaikis vis\u0173
\ninfekcini\u0173 lig\u0173, kurios gali tapti meningito prie\u017eastimi, gydymas.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":30426,"template":"","tags":[8165,1594,27991],"catalog_supplier":[],"catalog":[27445],"class_list":["post-30425","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","tag-meningitas","tag-nervu-sistema","tag-nervu-sistemos-liga","catalog-nervu-sistemos-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30425","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30426"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30425"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30425"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30425"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30425"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}