{"id":30435,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"daltonizmas","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/daltonizmas\/","title":{"rendered":"Daltonizmas"},"content":{"rendered":"

Daltonizmas<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Daltonizmas<\/strong>
\n – \u012fgimtas nesugeb\u0117jimas skirti kai kuri\u0173 spalv\u0173 (da\u017eniausiai \u017ealios ir
\nraudonos); pavadintas pagal angl\u0173 mokslininko D\u017e. Daltono (Dalton;
\n1766\u20131844), tur\u0117jusio \u0161i\u0105 yd\u0105, pavard\u0119. Tai \u012fgimtas spalvin\u0117s regos
\nsutrikimas, spalvinio matymo yda, aklumas spalvoms, da\u017eniausiai raudonai
\n spalvai. Pasitaiko daugiausia vyrams, perduodamas paveld\u0117jimo keliu.
\nYda susijusi su tinklain\u0117s receptori\u0173 (k\u016bgeli\u0173) nevisaverti\u0161kumu.
\nDaltonizmui diagnozuoti naudojamos specialios spalvotos lentel\u0117s.<\/p>\n

<\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

Yra
\n daug prie\u017eas\u010di\u0173, bet daltonizmas pirmiausia paveldimas su mutavusia X
\nchromosoma. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad vyrai turi tik vien\u0105 X chromosom\u0105.
\nMoterys turi dvi X chromosomas, tod\u0117l ma\u017eiau moter\u0173 yra aklos spalvai.<\/p>\n

Turintieji
\n \u0161\u012f regos sutrikim\u0105 negali tapti j\u016brininkais ar vairuotojais.
\nDaltonikams nerekomenduojama pasirinkti ir dailininko, da\u017eytojo,
\ngydytojo ar net siuv\u0117jo specialybi\u0173.<\/p>\n

<\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS IR EIGA<\/strong><\/p>\n

Daltonizmas
\n yra nesugeb\u0117jimas atskirti tam tikr\u0173 spalv\u0173. Jis yra \u012fvairi\u0173 tip\u0173 ir
\nda\u017eniausia yra raudonos, \u017ealios spalv\u0173 aklumas. Daltonizmas yra
\nda\u017eniausiai paveldimas su geneti\u0161kais tr\u016bkumais. Chromosoma paprastai
\ngaunami i\u0161 mamos ir turi 50% galimyb\u0119 perduoti savo j\u0105 savo s\u016bnui.<\/p>\n

Daltonizm\u0105
\n taip pat gali sukelti avarijos ir kitos galvos traumos, kai pa\u017eeid\u017eiama
\n akis. Tai gali \u012fvykti k\u016bdikiui (Shaken Baby sindromas), ar v\u0117liau
\ngyvenime. Ultravioletiniai spinduliai taip pat yra daltonizmo rizikos
\nfaktorius.<\/p>\n

Spalv\u0173 jutimas \u2013 tai akies geb\u0117jimas skirti \u012fvairias
\nspalvas. \u017dmogus ne tik skiria pagrindines spalvas: raudon\u0105, gelton\u0105,
\nm\u0117lyn\u0105, bet gali suvokti net iki 200 atspalvi\u0173. Spalv\u0173 jutimo sutrikimas
\n gali b\u016bti \u012fgimtas (daltonizmas) ir \u012fgytas d\u0117l kai kuri\u0173 lig\u0173 (regos
\nnervo, centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos).
Daltonizmas \u2013 toks sutrikimas, kai
\n spalv\u0173 jusl\u0117 gali b\u016bti susilpn\u0117jusi \u017ealiai, raudonai, m\u0117lynai spalvai.
\nTada \u017emogus mato ry\u0161kias spalvas, bet neskiria blankesni\u0173. Kai \u017emogus
\nneskiria vis\u0173 spalv\u0173, jo pasaulis bespalvis \u2013 tik juodas ir baltas.
\nRetai b\u016bna, jog spalv\u0173 jusl\u0117 b\u016bt\u0173 susilpn\u0117jusi tik kuriai nors vienai
\nspalvai, pavyzd\u017eiui, jeigu spalv\u0173 jusl\u0117 yra susilpn\u0117jusi raudonai
\nspalvai, \u017emogus kitaip suvokia ir \u017eali\u0105. Riboto spalv\u0173 jusl\u0117s sutrikimo
\nn\u0117ra, t. y. neb\u016bna, kad \u017emogus neskiria tik \u017ealios spalvos, o raudon\u0105
\nmato gerai.<\/p>\n

U\u017e spalv\u0173 jusl\u0119 yra atsakingos tinklain\u0117je esan\u010dios
\nl\u0105stel\u0117s kolbel\u0117s. Jos u\u017eima centrin\u0119 tinklain\u0117s dal\u012f ir b\u016bna keli\u0173
\ntip\u0173. Kiekvieno tipo kolbel\u0117s atsakingos u\u017e tam tikros spalvos,
\npavyzd\u017eiui, m\u0117lynos arba raudonos, matym\u0105. Esant kolbeli\u0173
\nnevisaverti\u0161kumui atsiranda spalv\u0173 jusl\u0117s sutikimas. Spalv\u0173 jutimo
\nsutrikimai tiriami naudojantis specialiomis pigmentin\u0117mis lentel\u0117mis ir
\naparatais. Lentel\u0117mis galima nustatyti ne tik spalv\u0173 jutimo sutrikimo
\npavidal\u0105, bet ir jo laipsn\u012f. Lentel\u0117s sudarytos remiantis \u0161viesumo ir
\nsotumo lyginimo principu. Kiekviena lentel\u0117 sudaryta i\u0161 pagrindin\u0117s ir
\npapildomos spalvos skritul\u0117li\u0173. I\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161viesumo ir sotumo
\npagrindin\u0117s spalvos skritul\u0117li\u0173 sudarytus skai\u010dius arba fig\u016bras
\n(trikampius, kvadratus, apskritimus) lengvai skiria normaliai spalvas
\njuntantis \u017emogus, bet nemato turintysis spalvin\u0117s regos sutrikim\u0173. Kai
\nkuriose lentel\u0117se yra pasl\u0117pt\u0173 skai\u010di\u0173 ir fig\u016br\u0173, kurias mato tik
\nspalvos neskiriantis \u017emogus. Gydytojas rodo lenteles vien\u0105 po kitos ir
\npra\u0161o pasakyti, k\u0105 tiriamasis jose mato. <\/strong><\/p>\n

Pasitaiko
\n \u012fvairi\u0173 \u012fgimt\u0173 spalvinio matymo sutrikim\u0173. Kai \u017emogus jau\u010dia visas tris
\n spalvas, bet vien\u0105 j\u0173 silpniau, tokia spalvin\u0117 rega vadinama
\ntrichromatine anomalija. Gali b\u016bti sutrik\u0119s raudonos arba \u017ealios, arba
\nvioletin\u0117s spalvos jutimas. Da\u017eniausiai pasitaiko raudonos spalvos
\nskyrimo sutrikim\u0173. D\u0117l spalvin\u0117s regos anomalijos \u017emogus kartais spalvas
\n skiria gerai, kartais klysta. Kai yra stiprus dirgiklis, pavyzd\u017eiui,
\n\u0161viesoforo raudona \u0161viesa, tuomet spalva jau\u010diama gerai, bet kai \u0161viesos
\n dirgiklis silpnas, pavyzd\u017eiui, sklinda i\u0161 speciali\u0173 spalvot\u0173 lenteli\u0173,
\nspalvos nematoma. Kai blogiau skiriama raudona spalva, \u0161iais atvejais ji
\n painiojama su \u017ealia. Toks \u017emogus gali ir ne\u017einoti, kad blogai skiria
\nspalvas. Kai pacientas vienos spalvos visi\u0161kai nejunta ir skiria tik dvi
\n spalvas tokia patologija vadinama dichromazija. Ilgabangiams \u0161viesos
\nspinduliams nesudirginus tinklain\u0117s raudonai \u0161viesai jautraus
\nkomponento, neskiriama raudona \u0161viesa. Tada \u0161ie spinduliai labiausiai
\ndirgina \u017ealios spalvos komponent\u0105, tod\u0117l vietoj raudonos spalvos matoma
\n\u017ealia. Tai vadinama tikruoju daltonizmu (\u0161i\u0105 yd\u0105 tur\u0117jo D. Daltonas).<\/p>\n

<\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Daltonizmo simptomai:<\/p>\n

\u2022 silpniau skiriama viena i\u0161 spalv\u0173;
\u2022 viena spalva mai\u0161oma su kita;
\u2022 visi\u0161kai nematoma viena i\u0161 spalv\u0173;
\u2022 matomas nespalvotas vaizdas.<\/p>\n

<\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

Dalis
\n \u017emoni\u0173, blogai skirian\u010di\u0173 spalvas, net ne\u017eino apie savo yd\u0105 ir niekuo
\nnesiskund\u017eia. Da\u017eniausiai daltonizm\u0105 nustato okulistai, atlik\u0119 spalv\u0173
\njusl\u0117s testus. Reik\u0117t\u0173 patikrinti spalv\u0173 jutim\u0105 pradinukams, taip pat
\nvidurini\u0173 klasi\u0173 moksleiviams, kad jie dar tur\u0117t\u0173 laiko apsispr\u0119sti d\u0117l
\nb\u016bsimosios profesijos pasirinkimo.<\/p>\n

Spalv\u0173 jutimo sutrikimai
\ntiriami naudojantis specialiomis pigmentin\u0117mis lentel\u0117mis ir aparatais.
\nLentel\u0117mis galima nustatyti ne tik spalv\u0173 jutimo sutrikimo pavidal\u0105, bet
\n ir jo laipsn\u012f. Jos sudarytos remiantis \u0161viesumo ir sotumo lyginimo
\nprincipu. Kiekviena lentel\u0117 sudaryta i\u0161 pagrindin\u0117s ir papildomos
\nspalvos skritul\u0117li\u0173. I\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161viesumo ir sotumo pagrindin\u0117s spalvos
\nskritul\u0117li\u0173 sudaryti skai\u010diai arba fig\u016bros (trikampiai, kvadratai,
\napskritimai), kuriuos skiria normaliai spalvas juntantis \u017emogus ir kuri\u0173
\n nemato turintysis spalvin\u0117s regos sutrikim\u0173. Kai kuriose lentel\u0117se yra
\npasl\u0117pti skai\u010diai ir fig\u016bros, kuriuos mato tik spalvos neskiriantis
\n\u017emogus. Gydytojas paeiliui rodo lenteles ir pra\u0161o pasakyti, k\u0105
\ntiriamasis jose mato.<\/p>\n

<\/p>\n

GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

\u012egimtas spalvinio matymo sutrikimas nei\u0161gydomas, o \u012fgytas gali pager\u0117ti gydant pagrindin\u0119 aki\u0173 lig\u0105.<\/p>\n

<\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n

Spalvas
\n blogai skiriantys \u017emon\u0117s patys be specialaus i\u0161tyrimo ne\u017eino apie savo
\nyd\u0105 ir niekuo nesiskund\u017eia. Reik\u0117t\u0173 patikrinti spalv\u0173 jutim\u0105 pradini\u0173 ir
\n vidurini\u0173j\u0173 klasi\u0173 moksleiviams, kad likt\u0173 keli metai iki b\u016bsimosios
\nprofesijos pasirinkimo.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","tags":[27996,27997],"catalog_supplier":[],"catalog":[27442],"class_list":["post-30435","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","hentry","tag-daltonizmas","tag-neskiria-spalvu","catalog-akiu-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30435","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30435"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30435"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30435"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30435"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}