{"id":30440,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"storosios-zarnos-vezys","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/storosios-zarnos-vezys\/","title":{"rendered":"Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys"},"content":{"rendered":"

STOROSIOS \u017dARNOS
\nV\u0116\u017dYS<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Storosios
\n\u017earnos v\u0117\u017eys – tai piktybinis storosios \u017earnos navikas, pasirei\u0161kiantis b\u016bdingu
\ninfiltraciniu augimu ir metastaz\u0117mis. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

\u0160ia
\nliga da\u017eniausiai serga i\u0161sivys\u010diusi\u0173 Vakar\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai. Afrikos \u0161alyse
\nstoriosios \u017earnos v\u0117\u017eys sudaro vos 2 proc., kai, tuo tarpu, i\u0161sivys\u010diusiose
\n\u0161alyse \u0161is skai\u010dius siekia net 10 proc. JAV kasmet u\u017eregistruojama 156000 nauj\u0173
\npacient\u0173 ir apie 58000 mir\u010di\u0173 nuo storosios \u017earnos v\u0117\u017eio. Tai tre\u010dias pagal
\nda\u017enum\u0105 v\u0117\u017eys. Vyrai da\u017eniau u\u017e storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f da\u017eniau serga plau\u010di\u0173 ir
\nprostatos v\u0117\u017eiu, o moterys da\u017eniau serga plau\u010di\u0173 ir kr\u016bties v\u0117\u017eiu. Lietuvoje
\nsergamumas siekia 13 susergan\u010di\u0173 asmen\u0173 i\u0161 10 000 gyventoj\u0173 per metus. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS
\nIR EIGA<\/strong><\/p>\n

Storosios
\n\u017earnos v\u0117\u017eio, kaip ir kit\u0173 navik\u0173, etiologija n\u0117ra ai\u0161ki. Dabar manoma, kad
\nsvarb\u016bs yra keli veiksniai: mityba, genetiniai veiksniai, prie\u0161v\u0117\u017ein\u0117s ligos.
\nDid\u017eiausi\u0105 pavoj\u0173 mityboje kelia didelis vartojam\u0173 rafinuot\u0173 polisacharid\u0173 ir
\nriebal\u0173 kiekis ir ma\u017eas l\u0105stelienos kiekis. D\u0117l riebal\u0173 \u012f vir\u0161kinam\u0105j\u012f kanal\u0105
\ni\u0161siskiria daugiau tul\u017eies, o tul\u017eies r\u016bg\u0161tys savo strukt\u016bra pana\u0161ios \u012f
\naromatinius polisacharidus, kurie yra \u017einomi stipr\u016bs kancerogenai. L\u0105steliena,
\ngaunama su maistu yra svarbi tuo, kad atskied\u017eia kancerogen\u0173 koncentracij\u0105.
\nL\u0105steliena taip pat pagreitina i\u0161mat\u0173 slinkim\u0105 vir\u0161kinimo trakte ir taip ma\u017eina
\nkancerogen\u0173 kaupim\u0105si. <\/p>\n

Genetiniai
\nveiksniai taip turi \u012ftakos v\u0117\u017eio atsiradimui. Gen\u0173 mutacijos nulemia
\npusiausvyros tarp onkogen\u0173 ir antionkogen\u0173 i\u0161nykim\u0105. <\/p>\n

Navikai
\natsiranda i\u0161 prie\u0161v\u0117\u017eini\u0173 b\u016bkli\u0173, kuomet suv\u0117\u017e\u0117ja polipas ar \u012fvyksta plok\u0161\u010dios
\nadenomos transformacija, tod\u0117l adenom\u0173 \u0161alinimas yra patikimiausia v\u0117\u017eio
\nprofilaktikos priemon\u0117. Nespecifinis opinis kolitas taip pat yra ikiv\u0117\u017ein\u0117 b\u016bkl\u0117
\nir kuo ilgiau juo sergama, tuo didesn\u0117 v\u0117\u017eio atsiradimo rizika. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Storosios \u017earnos
\nv\u0117\u017eio da\u017eniausias simptomas yra kraujavimas i\u0161 vir\u0161kinamojo trakto. Kraujavimas
\npaprastai yra negausus, kraujas \u0161viesiai raudonos spalvos ar \u0161iek tiek pakit\u0119s,
\nsusimai\u0161\u0119s su i\u0161matomis ar gleiv\u0117mis. Kraujavimas gali pasireik\u0161ti tiek prie\u0161
\ntu\u0161tinim\u0105si, tiek pasitu\u0161tinus. Neretai kraujavimas gali b\u016bti toks ne\u017eymus, kad
\nsergantis jo net nepastebi. Kur kas specifi\u0161kesnis v\u0117\u017eio po\u017eymis yra gleivi\u0173
\npasirodymas i\u0161matose. Gleiv\u0117s gali dengti i\u0161matas ar b\u016bti su jomis
\nsusimai\u0161iusios. <\/p>\n

Did\u017eioji dalis
\nligoni\u0173 skund\u017eiasi tu\u0161tinimosi da\u017enio poky\u010diais \u2013 da\u017eniausiai pasirei\u0161kia
\nviduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas ir kur kas re\u010diau tu\u0161tinimosi pada\u017en\u0117jimas. Retkar\u010diais
\nviduriavimas kaitoliojasi su viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimu. Kai kada pasirei\u0161kia
\ntenezmai- skausmingas, nevaldomas noras tu\u0161tintis, o taip pat ligoniai
\nskund\u017eiasi ir nevisi\u0161ko pasitu\u0161tinimo ar svetimk\u016bnio jutimu tiesiojoje \u017earnoje,
\ntiesiosios \u017earnos skausmu. <\/p>\n

Kai kada
\nsergantieji pastebi ir pasikeitusi\u0105 i\u0161mat\u0173 form\u0105 \u2013 jie pradeda tu\u0161tintis siaura
\njuostele ar nedideliais i\u0161mat\u0173 gabal\u0117liais. Kai kuri\u0173 lokalizacij\u0173 storosios
\n\u017earnos v\u0117\u017eiui b\u016bdingas dalinis \u017earnyno nepraeinamumas, sukeliantis spazminius
\npriepuolinius pilvo skausmus, susilpn\u0117jan\u010dius i\u0161\u0117jus dujoms ar pasitu\u0161tinus,
\npilvo i\u0161sip\u016btim\u0105, pykinim\u0105, v\u0117mim\u0105. <\/p>\n

<\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

\u012etarus storosios
\n\u017earnos v\u0117\u017e\u012f, ligonis tuoj pat ap\u017ei\u016brimas. Atliekamas tiesiosios \u017earnos tyrimas
\npir\u0161tu- tai paprastas, nepavojingas ir da\u017enai labai informatyvus tyrimas.
\nPir\u0161tu gydytojas gali ap\u010diuopti navik\u0105 ir j\u012f \u012fvertinti. Rektoromanoskopija
\natliekama aparat\u0105 \u012fki\u0161us \u012f tiesi\u0105j\u0105 \u017earn\u0105 ir j\u0105 ap\u017ei\u016brint. Fibrosigmoskopija ir
\nkolonoskopija yra pana\u0161\u016bs tyrimai kaip ir rektoromanoskopija, ta\u010diau suteikia
\ndaugiau informacijos apie storosios \u017earnos b\u016bkl\u0119. Irigoskopija-tai kontrastinis
\nstorosios \u017earnos tyrimas rentgenu. Per i\u0161ang\u0119 storoji \u017earna pripildoma
\nkontrastin\u0117s med\u017eiagos ir atliekamas tyrimas rentgeno aparatu. Diagnostik\u0105
\npalengvina ir kiti tyrimai \u2013 pilvo organ\u0173 tyrimas ultragarsu, kompiuterin\u0117
\ntomografija.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

Tiesiosios
\n\u017earnos v\u0117\u017eys gydomas operaciniu b\u016bdu. Chirurginis gydymo metodas derinamas ir
\nsu spinduline terapija ir medikamentiniu gydymo metodu. Gydymo schemos
\npasirenkamos atsi\u017evelgiant \u012f konkre\u010di\u0105 situacij\u0105. Po operacijos pacientai
\nsekami: po 6 m\u0117nesi\u0173 atliekama kolonoskopija, o rektoskopija ir pilvo organ\u0173
\nsonoskopija atliekama kasmet 5 metus po operacijos.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n

Nors
\nligos i\u0161sivystym\u0105 lemiantys veiksniai n\u0117ra gerai \u017einomi, ta\u010diau yra ai\u0161ku viena
\n\u2013 didesn\u0117 nei vidutin\u0117 rizika susirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu yra \u017emon\u0117ms su
\ntam tikru paveldimumu. Beveik visiems, kuriems diagnozuojama storosios \u017earnos
\npolipoz\u0117, per gyvenim\u0105 ir palyginti jauname am\u017eiuje i\u0161sivysto storosios \u017earnos
\nv\u0117\u017eys. Taip pat didesn\u0117 rizika susirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu yra ligoniams,
\ngydytiems radioterapija d\u0117l gimdos kaklelio ar prostatos v\u0117\u017eio, bei tiems,
\nkurie prie\u0161 tai sirgo storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu ir jau buvo pasveik\u0119. Sto<\/a>rosios \u017earnos v\u0117\u017eys yra tokia liga, kurios pagrindin\u0117
\nprofilaktikos priemon\u0117 yra ligos nustatymas esant ikiv\u0117\u017ein\u0117ms, polipo arba
\ngerybinio auglio stadijoms. Be to, rizikos veiksniais, didinan\u010diais tikimyb\u0119
\nsusirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu, laikoma dieta, kurioje yra ma\u017eai l\u0105stelienos
\nir daug riebal\u0173, bei viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimai, u\u017edegimin\u0117s storosios \u017earnos ligos,
\ntokios kaip nespecifinis opinis kolitas. Vienintel\u0117 \u017einoma \u0161ios v\u0117\u017eio formos
\nprofilaktikos priemon\u0117 yra daug l\u0105stelienos turinti dieta. Suaugusiems
\nrekomenduojama suvalgyti apie 30 g skaidul\u0173 per dien\u0105. Didel\u012f skaidul\u0173 kiekiai
\nyra s\u0117lenose, vaisiuose ir dar\u017eov\u0117se, neskaldytuose gr\u016bduose, neskaldyt\u0173 gr\u016bd\u0173
\nduonoje ir kituose produktuose.<\/p>\n

<\/div>\n","protected":false},"featured_media":30441,"template":"","tags":[1223,242,95],"catalog_supplier":[],"catalog":[27449],"class_list":["post-30440","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","tag-onkologines-ligos","tag-storosios-zarnos-vezys","tag-vezys","catalog-onkologines-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30440","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30441"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30440"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30440"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30440"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30440"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}