{"id":30452,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"kepenu-vezys","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/kepenu-vezys\/","title":{"rendered":"Kepen\u0173 v\u0117\u017eys"},"content":{"rendered":"

KEPEN\u0172 V\u0116\u017dYS<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Da\u017eniausias
\npiktybinis pirminis kepen\u0173 v\u0117\u017eys yra hepatoceliulin\u0117 karcinoma (kepen\u0173 l\u0105steli\u0173
\nkarcinoma). <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

Hepatoceliulin\u0117
\nkarcinoma sudaro 5,6 proc. v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173. Da\u017eniau serga vyrai. Tai penktas
\npagal da\u017en\u012f v\u0117\u017eys pasaulyje ir mir\u0161tamumas d\u0117l jo u\u017eima tre\u010di\u0105 viet\u0105 tarp
\nmir\u010di\u0173, susijusi\u0173 su v\u0117\u017eiais. Hepatoceliulin\u0117s karcinamos da\u017enis auga tiek JAV,
\ntiek Europoje. Kasmet JAV diagnozuojama 15 000 nauj\u0173 susirgim\u0173 atvej\u0173. Net
\n60-70 proc. ligoni\u0173 gali b\u016bti i\u0161gydyti, tod\u0117l svarbi savalaik\u0117 diagnostika. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS
\nIR EIGA<\/strong><\/p>\n

V\u0117\u017eio
\natsiradimo rizikos faktoriai:<\/p>\n

1.     
\nKepen\u0173
\nciroz\u0117 (50-80 proc. ligoni\u0173);<\/p>\n

2.     
\nL\u0117tinis
\nhepatitas B;<\/p>\n

3.     
\nL\u0117tinis
\nhepatitas C;<\/p>\n

4.     
\nAlkoholio
\nvartojimas.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Kepen\u0173 v\u0117\u017eys
\nnekelia joki\u0173 simptom\u0173, kurie leist\u0173 \u012ftarti lig\u0105 dar pradiniuose etapuose.  Kai liga progresuoja, atsiranda ir tam tikri
\nsimptomai:<\/p>\n

\u2022gelta (odos ir
\naki\u0173 pageltimas); <\/p>\n

\u2022svorio
\nnetekimas; <\/p>\n

\u2022apetito
\npraradimas; <\/p>\n

\u2022skausmas ir \/
\nar diskomfortas de\u0161in\u0117je pilvo pus\u0117je.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

Liga \u012ftariama
\nnusta\u010dius tumor\u0105 kepenyse. Hepatoceliulin\u0117s karcinomos i\u0161sivystym\u0105 ligoniams,
\nsergantiems kepen\u0173 ciroze, galima \u012ftari, kai padid\u0117ja alfa fetoproteino ir
\n\u0161armin\u0117s fosfataz\u0117s kiekis kraujyje, nustatoma pablog\u0117jusi kepen\u0173 funkcija.
\nLigos patvirtinimui pakanka dviej\u0173 tyrim\u0173 \u2013 sonoskopijos ir kompiuterin\u0117s
\ntomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo. \u0160i\u0173 tyrim\u0173 metu nutatomas didesnis
\nnei 2 cm tumoras su kraujotaka. Jei alfa fetoproteino kiekis daugiau nei 400
\nng\/ml, pakanka vieno i\u0161 \u0161i\u0173 tyrim\u0173 tam, kad b\u016bt\u0173 patvirtinta diagnoz\u0117. Kartais
\ntaip pat atliekamas histologinis tyrimas (kai kiti tyrimai neinformatyv\u016bs).
\nNusta\u010dius diagnoz\u0119, rekomenduojamas kr\u016btin\u0117s l\u0105stos kompiuterin\u0117s tomografijos
\nir kaul\u0173 scintigrafinis tyrimas, siekiant nustatyti, ar navikas nemetastazav\u0119s
\n\u012f kitus organus. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

Pagrindinis
\nhepatoceliulin\u0117s karcinomos gydymo metodas \u2013 operacija, kurios metu atliekama
\nkepen\u0173 rezekcija. \u0160is metodas ne visada tinka tiems, kurie serga kepen\u0173 ciroze,
\ntaip pat toks gydymas netaikomas, kai navikas i\u0161plit\u0119s \u012f abi kepen\u0173 skiltis ir
\nkuomet nustatomas naviko i\u0161plitimas \u012f kitus organus.<\/p>\n

Kartu su
\nchirurginiu gydymu, taikoma radioterapija ir chemoterapija. Radioterapinis
\ngydymas- tai v\u0117\u017eini\u0173 (ir kai kuri\u0173 kit\u0173 susirgim\u0173) gydymas naudojant
\njonizuojan\u010di\u0173j\u0173 spinduli\u0173 energij\u0105. \u0160vitinimas pa\u017eeid\u017eia v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173
\ngenetin\u0119 med\u017eiag\u0105 ir taip sustabdo j\u0173 dauginim\u0105si ir augim\u0105. Chemoterapija yra
\nv\u0117\u017eio gydymas prie\u0161v\u0117\u017einiais vaistais, kurie vadinami citostatikais. \u0160ie
\nvaistai da\u017eniausiai pa\u017eeid\u017eia v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 sugeb\u0117jim\u0105 daugintis.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n

Kepen\u0173 v\u0117\u017eio rizik\u0105 galima suma\u017einti u\u017ekertant keli\u0105
\nl\u0117tin\u0117ms kepen\u0173 ligoms, ciroz\u0117i ir hepatitui. Hepatito B vakcinos prevencija
\nyra veiksmingas metodas.<\/p>\n

<\/a><\/p>\n

<\/div>\n","protected":false},"featured_media":30453,"template":"","tags":[28004,2397,95],"catalog_supplier":[],"catalog":[27449],"class_list":["post-30452","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","tag-hepatoceliuline-karcinoma","tag-kepenu-vezys","tag-vezys","catalog-onkologines-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30452","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30453"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30452"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30452"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30452"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30452"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}