{"id":30458,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"migrena","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/migrena\/","title":{"rendered":"Migrena"},"content":{"rendered":"

MIGRENA<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Migrena
\n\u2013 tai idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas \u012fvairi\u0173 neurologini\u0173,
\nvir\u0161kinamojo trakto ir vegetacin\u0117s nerv\u0173 sistemos sutrikim\u0173.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

Migrena
\nserga 12- 20% \u017emoni\u0173 (Kanada, JAV 12 – 15%, Vokietija  22 %, Japonija 6%, Etiopija
\n3%).Da\u017eniausiai  serga darbingi 25- 55met\u0173
\nasmenys. 6 \u2013 7 % sergan\u010di\u0173j\u0173 \u2013 vaikai. Moterys serga da\u017eniau (turi \u012ftakos
\nlytiniai hormonai) nei vyrai, ta\u010diau \u012fvairiose am\u017eiaus grup\u0117se n\u0117ra vienodai.
\nMergait\u0117s ir berniukai serga pana\u0161iai, skirtumas atsiranda brendimo laikotarpiu
\nlytini\u0173 hormon\u0173 \u012ftakoje. Migrena ypatingai suma\u017e\u0117ja po klimakterinio periodo.
\nM\u0117nesini\u0173 metu 10-15% moter\u0173 patiria menstruacin\u0119 migren\u0105. Migrena pa\u016bm\u0117ja
\nsavaitgaliais (prie\u017eastis gali b\u016bti persimiegojimas). <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS
\nIR EIGA<\/strong><\/p>\n

Migren\u0105
\nprovokuoja:<\/p>\n

1)
\nAlkis<\/p>\n

2)
\nAlkoholis, ypa\u010d geri raudoni vynai <\/p>\n

3)
\nMaistas, turintis tiraminini\u0173 produkt\u0173: \u0161okoladas, s\u016bris, kava, citrusiniai
\nvaisiai<\/p>\n

4)
\nHormonaliniai poky\u010diai:<\/p>\n

a) Migrenos
\npikas 13 \u2013 15m \u2013 tai lytinio brendimo metas ir tai rodo lytini\u0173 hormon\u0173 \u012ftak\u0105,
\nmigrena susilpn\u0117ja menopauz\u0117s laikotarpiu<\/p>\n

b) Kontracepciniai preparatai \u2013 daliai
\nmoter\u0173 provokuoja, o daliai pagerina pad\u0117t\u012f.<\/p>\n

c) Ketvirtadalis moter\u0173 turi menstruacin\u0119
\nmigren\u0105<\/p>\n

d) Tre\u010diame
\nn\u0117\u0161tumo trimestre migrenos priepuoli\u0173 suma\u017e\u0117ja, po gimdymo –  v\u0117l atsiranda<\/p>\n

5)
\nPersimiegojimas, miego stoka.<\/p>\n

6)
\nVietinis skausmas \u2013 aki\u0173, dant\u0173, sinus\u0173<\/p>\n

7)
\nFizin\u0117 \u012ftampa, kelion\u0117s ( \u012fpro\u010di\u0173, klimato kaita )<\/p>\n

8)
\nStresas<\/p>\n

9)
\nAlergija<\/p>\n

10)
\nR\u016bkymas <\/p>\n

Ligos
\nesm\u0119 sudaro kraujagysliniai galvos skausmai. Skauda kraujagysles, kurios turi
\njuntam\u0105sias gal\u016bn\u0117les. Kraujagysli\u0173 susitraukimas sukelia svaigim\u0105,
\ntemim\u0105akyse, spengim\u0105, \u016b\u017eim\u0105 ausyse, darbingumo suma\u017e\u0117jim\u0105. I\u0161sipl\u0117timas po
\nsusitraukimo sukelia skausm\u0105.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Da\u017eniausios yra
\n2 migrenos r\u016b\u0161ys: migrena be auros (60- 70%) ir migrena su aura (20- 25%). <\/p>\n

Migrenos su aura
\npriepuol\u012f galima suskirstyti \u012f 4 stadijas: \n<\/p>\n

1.                   Prodromas \u2013 simptomai
\natsiranda prie\u0161 kelias valandas arba dienas iki atsirandant galvos skausmui.
\nTrunka nuo keli\u0173 valand\u0173 iki keli\u0173 dien\u0173. Tai da\u017eniausiai nuotaikos ar elgesio
\npoky\u010diai kartu su psichologiniais, neurologiniais ar autonomin\u0117s (vegetacin\u0117s)
\nnerv\u0173 sistemos sutrikimais. Atsiranda skonio pakitimas- noras valgyti ne\u012fprast\u0105
\nmaist\u0105. Ligoniams b\u016bdingas paburkimas, pabalimas. <\/p>\n

Psichin\u0117s b\u016bkl\u0117s
\nsimptomai \u2013 depresija, hiperaktyvumas, hipoaktyvumas, euforija, plepumas,
\ndirglumas, apsn\u016bdimas, i\u0161sekimas, darbingumo suma\u017e\u0117jimas. Neurologin\u0117s b\u016bkl\u0117s
\nsimptomai \u2013 fotofobija, fonofobija, kalbos sutrikimas, d\u0117mesio sutrikimas,
\n\u017eiovulys.                  <\/p>\n

2.                   Auros periodas \u2013 trunka iki
\n60 minu\u010di\u0173 ( 20 –  30 minu\u010di\u0173 ). Migrenos
\naura \u2013 tai kompleksas \u017eidinini\u0173 neurologini\u0173 simptom\u0173, kurie pasirei\u0161kia prie\u0161
\ngalvos skausm\u0105 ar jo metu. Aur\u0105 galima apib\u016bdinti \u012fvairiais vizualiniais,
\nsensoriniais ar motorikos fenomenais, taip pat galimi kalbos sutrikimo ir
\nsmegen\u0173 kamieno pa\u017eeidimo simptomai. Galv\u0105 skaud\u0117ti  da\u017eniausiai pradeda  per 60 min po auros pabaigos. Tipi\u0161ka yra
\noftalmin\u0117 aura, kurios metu matomi \u0161vies\u016bs, ry\u0161k\u016bs ratilai, dantyt\u0173 kra\u0161t\u0173
\nskotomos (juodos d\u0117m\u0117s reg\u0117jimo lauke), \u017eyb\u010diojimai, zigzagai arba geometriniai
\nvaizdai akyse. Da\u017eniausiai i\u0161  vieno
\nta\u0161ko ple\u010diasi  scintiliuojan\u010di\u0173
\n\u0161vieseli\u0173 lankas ir i\u0161plinta \u012f lau\u017eytais kra\u0161tais \u017evaig\u017ed\u0119. Vaikams gali b\u016bti
\nregos haliucinacijos. Ligoniams taip pat pasirei\u0161kia parestezijos- gali b\u016bti
\npir\u0161t\u0173, l\u016bp\u0173 kampo, lie\u017euvio nutirpimas. Galimos parez\u0117s- gal\u016bni\u0173 silpnumas, gali
\nsutrikti kalba.<\/p>\n

3.                   Galvos skausmo periodas. Skausmas
\npulsuojantis, tvink\u010diojantis vidutinio stiprumo ir sustipr\u0117jantis fizinio
\naktyvumo metu, priklauso stipriems skausmams, da\u017eniausiai jau\u010diamas pabundant,
\nskausminga kakta, smilkinys, akiduob\u0117. Taip pat b\u016bna fonofobija, fotofobija,
\nneai\u0161kus matymas, veido pably\u0161kimas, d\u0117mesio ar re\u010diau atminties sutrikimai,
\npykinimas, v\u0117mimas. Periodas trunka 4 \u2013 72 valandas.<\/p>\n

4.                   Sveikimo stadija-
\nposkausminis periodas \u2013 migrena baigiasi u\u017emigus, i\u0161nyksta jautrumas garsams. Gali
\nb\u016bti jau\u010diamas nuovargis, i\u0161sekimas, padid\u0117j\u0119s dirglumas ir suma\u017e\u0117j\u0119s protinis
\ndarbingumas. <\/p>\n

Migrenos be
\nauros metu klini\u0161kai n\u0117ra tik auros periodo. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

N\u0117ra objektyvaus
\nmigrenos diagnostikos testo, kur\u012f b\u016bt\u0173 galima naudoti. Svarbiausia nuodugniai
\nsurinkti visus duomenis apie paciento sveikat\u0105 ir naudotis standartizuota
\nanketa. Taigi diagnoz\u0117 remiasi duomenimis apie paciento sveikat\u0105 ir normali\u0105
\nneurologin\u0119 b\u016bkl\u0119 tarp dviej\u0173 priepuoli\u0173. <\/p>\n

Migrenos su aura
\ndiagnostikos kriterijai: <\/p>\n

Pacientas pergyveno
\nbent du priepuolius, kuri\u0173 metu pasirei\u0161k\u0117 sekantys simptomai:  <\/p>\n

\u2022Auros
\nsimptomas  <\/p>\n

\u2022Aura truko
\nilgiau kaip 4 minutes arba pacientas pasteb\u0117jo dvi viena paskui kit\u0105 sekusias
\nauras <\/p>\n

\u2022Pasibaigus
\naurai per 60 minu\u010di\u0173 \u012fsiskaud\u0117jo galv\u0105 <\/p>\n

Migrenos be auros
\ndiagnostikos kriterijai: <\/p>\n

Pacientas
\npergyveno bent 5 galvos skausmo priepuolius trukusius 4-72 valandas, lydimus
\nbent dviej\u0173 A grup\u0117s simptom\u0173 ir bent vieno B grup\u0117s simptomo. <\/p>\n

A.
\nSimptomai:  <\/p>\n

\u2022Galvos skausmas
\npulsuoja  <\/p>\n

\u2022Galvos skausmas
\nyra unilateralinis (pasirei\u0161kia vienoje galvos pus\u0117je)  <\/p>\n

\u2022Galvos skausmo
\nintensyvumas vidutinis iki stipraus ir susij\u0119s su \u012fprastiniais per dien\u0105
\natliekamais veiksmais  <\/p>\n

\u2022Fizinis
\naktyvumas didina galvos skausmo intensyvum\u0105. <\/p>\n

B.
\nSimptomai:  <\/p>\n

\u2022Pykinimas
\nir\/arba v\u0117mimas  <\/p>\n

\u2022Fotofobija
\nir\/arba fonofobija<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

Gydymas gali
\nb\u016bti dvejopas \u2013 priepuol\u0173 gydymas ir profilaktinis gydymas. Jei priepuoliai
\nlengvi ar vidutinio stiprumo ir pasirei\u0161kia ne da\u017eniau kaip 1-2 kartus per
\nm\u0117nes\u012f, pakanka priepuoli\u0173 gydymo. <\/p>\n

Vaistai
\nsimptominiam gydymui priepuolio metu: 1. Triptanai: naratriptanas,
\nsumatriptanas, zolmitriptanas, rizatriptanas.<\/p>\n

2) Alkaloidai,
\nkurie vartojami purk\u0161tuvais \u012f nos\u012f ir injekcijomis.<\/p>\n

3) Nestipr\u0173 ir
\nvidutinio stiprumo skaums\u0105 mal\u0161ina analgetikai- aspirinas, paracetamolis.<\/p>\n

4) Nesteroidiniai
\nvaistai nuo u\u017edegimo efektyviai mal\u0161ina migrenin\u012f skausm\u0105, ta\u010diau neveikia
\nlydin\u010di\u0173 simptom\u0173, tod\u0117l pra\u0117jus galvos skausmui, \u017emon\u0117s da\u017enai lieka
\nnedarbingi. Da\u017eniausiai vartojami: naproksenas, indometacinas, diklofenakas,
\nibuprofenas, ketorolakas. <\/p>\n

5) Kofeinas<\/p>\n

6) Narkotiniai
\nanalgetikai- kai kitas simptominis gydymas neefektyvus ar kontraindikuotinas.<\/p>\n

Migreninei
\nb\u016bklei nutraukti rekomenduojami kortikosteroidai.<\/p>\n

II.                  Profilaktin\u0117 terapija taikoma
\njeigu naudojami vaistai neefektyv\u016bs migrenos priepuolio metu arba jei per
\nm\u0117nes\u012f 2 \u2013 3 kartus b\u016bna migrenos priepuoliai.Profilaktinio gydymo tikslas-
\nsuma\u017einti atak\u0173 stiprum\u0105 ir skai\u010di\u0173. <\/p>\n

–                    skausm\u0105 provokuojan\u010di\u0173
\nveiksni\u0173 pa\u0161alinimas<\/p>\n

–                    psichoterapija<\/p>\n

–                    fizin\u0117 terapija \u2013 \u0161altis ar
\nkar\u0161tis, mank\u0161ta, aerobika<\/p>\n

–                    akupunkt\u016bra<\/p>\n

–                    transkutanin\u0117 elektrin\u0117
\nnervin\u0117 stimuliacija ( TENS )<\/p>\n

–                    biologinio gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io
\n( biofeed-back ) ir relaksacijos technikos<\/p>\n

Taip pat
\nskiriami ir medikamentai: 1. Beta adrenoblokatoriai: propranololis, atenololis,
\nmetoprololis. <\/p>\n

2. Antidepresantai,
\nypa\u010d, kai migrena kombinuojasi su depresija ir \u012ftampos skausmais. Naudojami tik
\ntricikliai antidepresantai: amitriptilinas, nortriptilinas. <\/p>\n

3. Kalcio kanal\u0173
\nantagonistai, ypa\u010d vertingi, kai yra hipertenzija: verapamilis, diltiazemas, flunarizinas.\n<\/p>\n

4. Serotonino
\nreceptori\u0173 antagonistai: metisergidas, pirotifenas, divaskanas.<\/p>\n

6. Prie\u0161traukuliniai
\nvaistai: valproatai, karbamazepinai, topiramatai. <\/p>\n

7. Antihistamininiai
\n\u2013 daugiau vaikams. <\/p>\n

8. Nesteroidiniai
\nvaistai nuo u\u017edegimo \u2013 galima skirti ir priepuoli\u0173 metu ir profilakti\u0161kai.
\nMenstruacinei migrenai skiriama 2\u20133 dienas prie\u0161 menstruacijas ir kelias dienas
\nmenstruacij\u0173 metu.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n

1.
\nGalvos skausmus gali sukelti \u017eemas cukraus lygis kraujyje. Norint to i\u0161vengti,
\ndietologai rekomenduoja valgyti 3-5 kartus per dien\u0105, nedidel\u0117mis porcijomis,
\nvengiant didesni\u0173 tarp\u0173 tarp valgymo.<\/p>\n

2.
\nGerkite ne ma\u017eiau nei 1,5 litro vandens kasdien. Apribokite kavos, arbatos ir
\nkitoki\u0173 stimuliuojan\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173 vartojim\u0105. Pastarieji <\/a>i\u0161varo
\nskys\u010dius i\u0161 organizmo.<\/p>\n

3.
\nGalvos skausmas gali pasireik\u0161ti alergin\u0117s reakcijos metu. Alergij\u0105 gali
\nsukelti citrusiniai vaisiai, pupel\u0117s, razinos, figos, saul\u0117gra\u017eos, moli\u016bg\u0173
\ns\u0117klos, \u017eem\u0117s rie\u0161utai, \u0161okoladas. Galvos skausmus taip pat gali sukelti kieti
\ns\u016briai, nenugriebtas pienas, vynas, \u0161vie\u017ei kepiniai. Anot dietolog\u0173, nevert\u0117t\u0173
\npersistengti vartojant pomidor\u0173 pada\u017e\u0105, majonez\u0105 bei act\u0105, stengtis nevartoti
\nkonservuot\u0173, s\u016bdyt\u0173 produkt\u0173, pada\u017e\u0173. Galvos skausm\u0105 gali sukelti ir nenat\u016bral\u016bs
\nprieskoniai, natrio glutamatas ir dirbtiniai saldikliai. <\/p>\n

4.
\nGalvos skausmo bei migrenos profilaktikai tinka produktai, kuriuose daug
\nvitamino B. \u012etraukite \u012f mityb\u0105 gr\u016bd\u0173 produktus, kepenis, pauk\u0161tien\u0105,
\nkiau\u0161inius, grybus, sel\u0117nas, bulves, \u017ealiuosius \u017eirnelius, \u0161pinatus, grikius,
\nbrokolius, \u017eiedinius kop\u016bstus, var\u0161k\u0119, d\u017eiovintus abrikosus ir slyvas,
\npistacijas, graikinius rie\u0161utus.<\/p>\n

<\/div>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","tags":[1219,148],"catalog_supplier":[],"catalog":[],"class_list":["post-30458","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","hentry","tag-galvos-skausmas","tag-migrena"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30458","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30458"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30458"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30458"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30458"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}