{"id":30487,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"toksoplazmoze","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/toksoplazmoze\/","title":{"rendered":"Toksoplazmoz\u0117"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center;line-height:normal\"\"=\"\"><strong>TOKSOPLAZMOZ\u0116<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center;line-height:normal\"\"=\"\"><strong><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\"><strong>APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Toksoplazmoz\u0117 \u2013 \u017emogaus ir gyv\u016bn\u0173 parazitin\u0117 liga,<br \/>\nkuri\u0105 sukelia pirmuonis Toxoplasma gondii. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\"><strong>EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">Toksoplazmoz\u0117<br \/>\nyra aktuali problema, nes suk\u0117l\u0117jas yra pla\u010diai paplit\u0119s tarp gyv\u016bn\u0173, da\u017eni<br \/>\n\u017emoni\u0173 kontaktai su u\u017esikr\u0117tusiais gyv\u016bnais bei j\u0173 m\u0117sos produktais. Tai<br \/>\ns\u0105lygoja didel\u012f \u017emoni\u0173 u\u017esikr\u0117tim\u0105 \u2013 parazitais u\u017esikr\u0117t\u0119 50-60% populiacijos.<br \/>\nTa\u010diau suserga tik 1-10% u\u017esikr\u0117tusi\u0173, o tai s\u0105lygoja imunin\u0117s sistemos b\u016bkl\u0117.<br \/>\nPastaruoju metu pasaulyje \u017emoni\u0173 su pa\u017eeista imunine sistema nuolat daug\u0117ja,<br \/>\ntod\u0117l \u0161ios ligos aktualumas taip pat did\u0117ja. Svarbi problema yra \u012fgimta<br \/>\ntoksoplazmoz\u0117 su galimom sunkiom pasekm\u0117m.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\"><strong>&nbsp;<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\"><strong>LIGOS PRIE\u017dASTYS<br \/>\nIR EIGA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">Toxoplasma<br \/>\ngondii \u2013 vidul\u0105stelinis pirmuonis, priklausantis sporagyvi\u0173 (Sporozoa) tipui,<br \/>\nCoccidea klasei. Parazitas paprastai randamas smegenyse, plau\u010diuose, blu\u017enyje,<br \/>\n\u0161irdies ir skeleto raumenyse. Yra \u017einomos trys parazito vystymosi stadijos: tachizoitas<br \/>\n(arba endozoitas), bradizoitas (arba cistozoitas) ir oocista. Visos 3 stadijos<br \/>\nyra invazin\u0117s (t.y. galisukelti lig\u0105). Toxoplazm\u0173 gyvybinio ciklo faz\u0117s :<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">1)&nbsp;Nelytin\u0117 faz\u0117 (\u0161izogonija). Ji<br \/>\nstebima beveik vis\u0173 \u017einduoli\u0173, taip pat ir \u017emoni\u0173 bei pauk\u0161\u010di\u0173 tarpe. <\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">2)&nbsp;Lytin\u0117 faz\u0117 (sporogonija).<br \/>\nVyksta tik ka\u010di\u0173 \u017earnyne, \u0161ios faz\u0117s metu susidaro oocistos, kurios i\u0161siskiria<br \/>\nsu i\u0161matomis. Oocist\u0173 gali susidaryti nuo 2 iki 20 milijon\u0173 per dien\u0105. <\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">Toxoplasma<br \/>\ngondii infekcijos \u0161altinis gali b\u016bti beveik visi \u017einduoliai ir pauk\u0161\u010diai,<br \/>\nta\u010diau did\u017eiausi\u0105 pavoj\u0173 kelia kat\u0117s, nes jose subr\u0119sta ir i\u0161siskiria oocistos.<br \/>\n\u017dmogus paprastai u\u017esikre\u010dia nuo namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 \u2013 \u0161ie da\u017eniau serga latentine<br \/>\nforma. Lietuvoje stambi\u0173 raguo\u010di\u0173 u\u017esikr\u0117timas toxoplazmomis \u2013 5-15%, o bendrai<br \/>\npasaulyje iki 25-30%. U\u017esikre\u010diama valgant u\u017ekr\u0117st\u0173 gyvuli\u0173 \u017eali\u0105 m\u0117s\u0105 su<br \/>\ncistomis. Oocistomis galima u\u017esikr\u0117sti nuo neplaut\u0173 rank\u0173 padirb\u0117jus dar\u017ee,<br \/>\nneplaut\u0173 uog\u0173, dar\u017eovi\u0173&nbsp; (kur pateko<br \/>\nka\u010di\u0173 i\u0161matos). Taip pat n\u0117\u0161\u010dioji gali u\u017ekr\u0117sti vaisi\u0173 jei susirgo \u016bmia<br \/>\ntoksoplazmoze n\u0117\u0161tumo metu. <\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">Suvalgius<br \/>\ncistomis u\u017ekr\u0117stos m\u0117sos ar prarijus oocist\u0173 ir veikiant vir\u0161kinimo sultims<br \/>\napvalkalas i\u0161tirpsta, atsipalaiduoja cistozoitai ar sporozoitai, kurie<br \/>\nskverbiasi \u012f plon\u0173j\u0173 \u017earn\u0173 sienel\u0119 ir ten dauginasi. V\u0117liau su limfa ir krauju<br \/>\nparazitai pasiekia&nbsp; kepenis ir kitus organus<br \/>\nir audinius,dauginasi j\u0173 l\u0105stel\u0117se, susidaronegyv\u0173 audini\u0173 \u017eidinukai. \u0160ioje<br \/>\nfaz\u0117jeligonis gali susirgti miokarditu, pneumonija, encefalitu, peritonitu. Prad\u0117jus<br \/>\nformuotis imuniniam atsakui, toxoplazmos esan\u010dios u\u017e l\u0105stel\u0117s rib\u0173 \u017e\u016bsta, o<br \/>\nesan\u010dios l\u0105stel\u0117s viduje nustoja daugintis ir virsta cistomis. Apie cistas kaupiasi<br \/>\nkalcio druskos \u2013 susidaro kalcifikatai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">U\u017esikr\u0117tus<br \/>\nmoteriai ankstyvoje n\u0117\u0161tumo stadijoje iresant gausiai parazito invazijai,<br \/>\nsilpnam moters imuniniam atsakui, susidaro s\u0105lygos embrionui u\u017esikr\u0117sti &#8211;<br \/>\n\u012fvyksta abortas. Jei vaisius ne\u017e\u016bva, tuomet gimsta k\u016bdikis su \u012fgimta<br \/>\ntoksoplazmoze.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\"><strong>&nbsp;<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\"><strong>KLINIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\">\u012egimta<br \/>\ntoksoplazmoz\u0117 gali pasireik\u0161ti tokiomis stadijomis:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\">I. \u016ami<br \/>\ngeneralizuota stadija stebima tada, kai vaisius u\u017esikre\u010dia v\u0117lyvame motinos<br \/>\nn\u0117\u0161tumo periode, kartais \u2013 prie\u0161 pat gimim\u0105. Liga prasideda \u016bmiai, tuoj po<br \/>\ngimimo ar pirmomis gyvenimo dienomis. Pasirei\u0161kia kar\u0161\u010diavimu, bendra organizmointoksikacija.<br \/>\nNaujagymio oda b\u016bna bly\u0161ki, su smulkiomis kraujosr\u016bvomis, b\u0117rimu. Stebimas<br \/>\npatinimas kojose ir apatin\u0117je pilvo dalyje. Padid\u0117ja kepenys ir blu\u017enis. Gali<br \/>\npasireik\u0161ti miokarditas, pneumonijos, nefritas, gastroenterokolitas. \u0160i stadija<br \/>\nda\u017enai baigiasi mirtimi, daliai naujagymi\u0173 -jei ligos eiga lengvesn\u0117-ry\u0161k\u0117ja<br \/>\ncentrin\u0117s nerv\u0173 sistemos ir aki\u0173 pa\u017eeidimai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\">II. Aktyvus encefalitas<br \/>\nsu traukuliniu sindromu (po\u016bm\u0117 stadija)pasirei\u0161kia, jei vaisius u\u017esikre\u010dia tarp<br \/>\nantro ir tre\u010dio n\u0117\u0161tumo trimestro. Generalizacijos stadij\u0105 vaisius praeina<br \/>\n\u012fs\u010diose, ir jei ne\u017e\u016bna, gimsta sirgdamas \u0161ia stadija. Vyrauja nerv\u0173 sistemos<br \/>\npa\u017eeidimo simptomai, o vidaus organ\u0173 pa\u017eeidim\u0173 n\u0117ra, ar jie ne\u017eym\u016bs. Da\u017enai<br \/>\npakenkiamos ir akys. Pasirei\u0161kia nedidelis kar\u0161\u010diavimas, neramumas, vangumas,<br \/>\nv\u0117mimas. Gali b\u016bti parez\u0117s bei paraly\u017eiai, tremoras, hiperkinez\u0117s, epilepsijos<br \/>\npriepuoliai. Palaipsniui vystosi hidrocefalija: did\u0117ja galvut\u0117s apimtis,<br \/>\nple\u010diasi momen\u0117liai, i\u0161siskiria si\u016bl\u0117s. Prad\u0117jus gydym\u0105 \u0161i stadija pereina \u012f<br \/>\ntre\u010di\u0105 stadij\u0105.&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; <\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\">III. Liekam\u0173j\u0173<br \/>\nrei\u0161kini\u0173 stadija (l\u0117tin\u0117 stadija) pasirei\u0161kia tiems naujagymiams, kurie<br \/>\nu\u017esikr\u0117t\u0117 ankstyvame n\u0117\u0161tumo periode &#8211; jiems I ir II stadijos pra\u0117jo motinos \u012fs\u010diose.<br \/>\nK\u016bdikis gimsta su negr\u012f\u017etamais pakitimais CNS, akyse. B\u016bdinga simptom\u0173 triada:<br \/>\n1.hidrocefalija, 2.chorioretinitas, 3.kalcinatai smegenyse.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\">\u012egyta<br \/>\ntoksoplazmoze sergama \u017eymiai da\u017eniau nei \u012fgimta, bet klinika ir baigtis daug<br \/>\nlengvesni.Da\u017eniaus serga suaugusieji. Prad\u017eioje gali b\u016bti bendras silpnumas,<br \/>\ngalvos ir raumen\u0173 skausmai, kartais \u2013 per\u0161alimo rei\u0161kiniai. V\u0117liau<br \/>\npasirei\u0161kiantys simptomai priklauso nuo vyraujan\u010dio pakenkimo \u2013 gali b\u016bti<br \/>\npa\u017eeisti limfmazgiai (padid\u0117ja limfmazgiai, kepenys, blu\u017enis, auk\u0161ta<br \/>\ntemperat\u016bra, \u0161altkr\u0117tis), oda (pastebimas b\u0117rimas, beria vis\u0105 k\u016bn\u0105, i\u0161skyrus<br \/>\nplaukuot\u0105 dal\u012f, p\u0117das, delnus), smegenys (stiprus galvos skausmas, auk\u0161ta<br \/>\ntemperat\u016bra, pykinimas, v\u0117mimas, haliucinacijos), \u0161irdis (greitas \u0161irdies<br \/>\nplakimas, dusulys, skausmas \u0161irdies plote), akys (pablog\u0117ja rega, ligonis gali<br \/>\napakti).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\"><strong>&nbsp;<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\"><strong>DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\">Toksoplazmoz\u0117 diagnozuojama<br \/>\nremiantis ligonio pasakojimuapie galim\u0105 u\u017esikr\u0117tim\u0105, klinika ir laboratoriniais<br \/>\ntyrimais. Atliekamas parazitologinis tyrimas \u2013 punktuojami limfmazgiai,<br \/>\nraumenys, kiti organai, imamas kraujas ar smegen\u0173 skystis ir gaminami<br \/>\npreparatai, kurie v\u0117liau stebimi mikroskopu. Naudojamos \u012fvairios serologin\u0117s<br \/>\nreakcijos. Dabar da\u017eniausiai naudojamas imunofermentinis metodas ( ELISA ),<br \/>\nkuriuo nustatomi specifiniai toksoplazm\u0173 imunoglobulinai ( IgG, IgM, ir kt. ).<br \/>\nDiagnozuoti padeda radiologiniai tyrimai. Kaukuol\u0117s&nbsp;&nbsp; rentgenogramoje galima aptikti sukalk\u0117jim\u0173<br \/>\n(2 \u2013 20 mm dyd\u017eio). \u012etarus toksolazmin\u012f proces\u0105 visada b\u016btina atlikti aki\u0173<br \/>\ndugno tyrim\u0105-ligoni\u0173 aki\u0173 dugne aptinkama chorioretinito po\u017eymi\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\"><strong>&nbsp;<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\"><strong>GYDYMAS<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\">Lengviausia<br \/>\npagydyti ligon\u012f sergant\u012f \u016bmia ar po\u016bme toksoplazmoze, kai parazitas yra<br \/>\nlaisvas. Sunkiau &#8211; kai parazitas yra cist\u0173 pavidale. Gydant l\u0117tin\u0119<br \/>\ntoksoplazmoz\u0119 nesitikima i\u0161gydyti visai, o stengiamasi j\u0105 pervesti \u012f latentin\u0119<br \/>\nstadij\u0105. Naudojamas preparatas Chloridinas (Pyrimetaminum). Tai pla\u010diai \u017einomas<br \/>\nprie\u0161maliarinis preparatas, ta\u010diau gerai veikia toksoplazmas. Poveikis yra<br \/>\nstipresnis, kuomet chloridinas vartojamas kartu su sulfanilamidais. Nustatytas<br \/>\nsinergistinis pirimetamino ir sulfanilamid\u0173 poveikis. Neblogas efektas gydant<br \/>\nbiseptoliu, kuris skiriamas kuomet ligonis netoleruoja pirimetamino su<br \/>\nsulfanilamidais. Taip pat<a><\/a> skiriama specifin\u0117 terapija<br \/>\npa\u017eeistiems organams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\"><strong>&nbsp;<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"=\"\"><strong>TOKSOPLAZMOZ\u0116 PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">Patariama :<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">o&nbsp; neragauti, nevalgyti \u017ealios<br \/>\nm\u0117sos, kaitinti m\u0117s\u0105 iki 65\u00baC;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">o&nbsp; plauti rankas&nbsp; jei teko liesti termi\u0161kai neapdorot\u0105 m\u0117s\u0105, po<br \/>\ndarbo sode, dirbti su pir\u0161tin\u0117m;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">o &nbsp;neduoti \u017ealios m\u0117sos katei;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">o&nbsp; vengti kontakto su kat\u0117m,<br \/>\nnelaikyti kat\u0117s kambaryje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\" margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:justify;line-height:normal\"\"=\"\">Ypatingai<br \/>\n\u0161i\u0173 patarim\u0173 turi laikytis n\u0117\u0161\u010dios moterys. Skiep\u0173 nuo toksoplazmoz\u0117s n\u0117ra.<\/p>\n<div style=\"text-align:justify\"><\/div>\n","protected":false},"featured_media":30488,"template":"","tags":[7982,7634],"catalog_supplier":[],"catalog":[27441],"class_list":["post-30487","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","tag-parazitai","tag-toksoplazmoze","catalog-infekcines-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30487","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30488"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30487"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30487"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30487"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30487"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}