{"id":30494,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"epilepsija","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/epilepsija\/","title":{"rendered":"Epilepsija"},"content":{"rendered":"

EPILEPSIJA<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Epilepsija
\nyra neurologinio pob\u016bd\u017eio liga, kuri\u0105 sukelia nenormalus nervinio impulso
\nperdavimas nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 (neuron\u0173) grup\u0117se. Epilepsija diagnozuojama tik
\ntada, kai \u017emogus tur\u0117jo du ar daugiau epilepsijos priepuolius. Epilepsijos
\npriepuolis yra nesusij\u0119s su jokiu i\u0161oriniu provokuojan\u010diu veiksniu. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

Lietuvoje
\nepilepsijos paplitimas yra 4,25 i\u0161 100 000 gyventoj\u0173. 1 proc. visos
\npopuliacijos yra kada nors patyr\u0119 kartotini\u0173 epilepsijos priepuoli\u0173, nors
\nv\u0117liau jie nesikartojo. Apie 5 proc. visos populiacijos bent kart\u0105 gyvenime
\npatyr\u0117 bet kokios kilm\u0117s epilepsijos priepuol\u012f. Sergamumo pikas yra vaikyst\u0117je
\nir tarp senyvo am\u017eiau \u017emoni\u0173. Vaikai da\u017eniauserga, nes jiems vystosi smegenys, vaikai
\npatiria daugiau traum\u0173, da\u017enesni metaboliniai sutrikimai, infekcijos. Senyvo
\nam\u017eiaus \u017emon\u0117ms lemiamas veiksnys yra degeneraciniai procesai, kraujotakos
\nsutrikimai, navikin\u0117s ligos. Ta\u010diau epilepsija gali pasireik\u0161ti bet kokiame
\nam\u017eiuje. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS
\nIR EIGA<\/strong><\/p>\n

Norint
\nsuprasti epilepsijos prie\u017eastis, pirmiausia reikia \u017einoti kaip veikia smegenys.
\nSmegen\u0173 audin\u012f sudaro neuronai \u2013 nerv\u0173 l\u0105stel\u0117s. Kiekvienas neuronas turi tam
\ntikr\u0105 elektrin\u012f kr\u016bv\u012f. Nervin\u0117s l\u0105stel\u0117s viena kitai perduoda nervinius
\nimpulsus \u2013 \u0161iame procese dalyvauja neuromediatoriai, kurie i\u0161siskiria i\u0161 vieno
\nneurono terminali\u0173, patenka \u012f ply\u0161\u012f tarp neuron\u0173 ir prisijungia prie kito
\nneurono receptori\u0173. Prisijung\u0119 neuromediatoriai sukelia neurono sujaudinim\u0105 ir
\ntai lemia nervinio impulso sklidim\u0105. Normalios smegenys tvarkingai generuoja
\nnervinius impulsus. Ta\u010diau sergant epilepsija sutrinka normalus nervini\u0173
\nimpuls\u0173 sklidimas, neuron\u0173 grup\u0117se \u012fsivyrauja dirginimas, kuris
\nsinchronizuojasi ir to pasekoje smegenyse \u012fvyksta i\u0161krova. Proces\u0105 lemia
\ngenetiniai veiksniai (epilepsija da\u017enai serga vienos \u0161eimos nariai) ir tam
\ntikri aplinkos veiksniai- \u017eemas gliukoz\u0117s kiekis kraujyje, alkoholio poveikis,
\ngalvos trauma, navikas, infekcija, kraujagyslin\u0117 patologija.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Epilepsija gali
\npasireik\u0161ti \u012fvairiomis klinikin\u0117mis formomis:<\/p>\n

1.   \u017didininiai
\n(daliniai)priepuoliai \u2013 i\u0161krova \u012fvyksta tik vienoje konkre\u010dioje smegen\u0173
\nsrityje;<\/p>\n

2.   Generalizuoti
\npriepuoliai, kuomet neuron\u0173 aktyvacija apima abu smegen\u0173 pusrutulius.<\/p>\n

I\u0161skiriama ir tre\u010dia klinikin\u0117 forma \u2013
\nneklasifikuojami traukuliai, kai pasirei\u0161kia ir \u017eidininei ir generalizuotai
\nepilepsijai b\u016bding\u0173 simptom\u0173 arba n\u0117ra ai\u0161ku kokia tai forma. Da\u017enai klaidina
\ntai, kad \u017eidininiai simptomai gali i\u0161plisti ir apimti abu smegen\u0173 pusrutulius \u2013
\n\u012fvyksta \u017eidinini\u0173 priepuoli\u0173 generalizacija. <\/p>\n

\u017didininiai
\npriepuoliai dar klasifikuojami \u012f:<\/p>\n

1.   Paprastus
\n\u017eidininius priepuolius, kuri\u0173 metu \u017emogus nepraranda s\u0105mon\u0117s, supranta kas
\nvyksta, ta\u010diau negali sav\u0119s kontroliuoti. Priepuolis pasirei\u0161kia veido
\ntr\u016bk\u010diojimu, jutimo sutrikimais, simptomais pana\u0161iais \u012f regos ar klausos
\nhaliucinacijas.<\/p>\n

2.  
\nSud\u0117tiniai
\n\u017eidininiai simptomai skiriasi tuo, kad j\u0173 metu \u017emogus yra nes\u0105moningas,
\npriepuolio metu kontaktas ne\u012fmanomas, o po priepuolio ligonis nieko neatsimena.
\nKlinika pasirei\u0161kia \u012fvairiai \u2013 \u010deps\u0117jimu, mechani\u0161ku daikt\u0173 kilnojimu,
\nniurn\u0117jimu. Atliekami veiksmai pasi\u017eymi stereotipi\u0161kumu, j\u012f atliekant ligonio
\nveidas atrodo susting\u0119s ir bereik\u0161mis. <\/p>\n

Generalizuoti
\npriepuoliai klasifikuojami:<\/p>\n

1.  
\nAbsansai
\n\u2013 prad\u017eioje gali b\u016bti sunkiai pastebimi, kadangi priepuolis ma\u017eai i\u0161reik\u0161tas \u2013
\nligonio \u017evilgsnis sustingsta, vokai \u0161iek tiek virpa. Tuo metu s\u0105mon\u0117 b\u016bna
\nsutrikusi, o asmens veikla trumpam sustojusi.<\/p>\n

2.   Mioklonijos
\n\u2013 pasirei\u0161kia viso k\u016bno ar tik atskiros k\u016bno dalies tr\u016bk\u010diojimu, pacientas
\npriepuolio metu gali nugri\u016bti. Veiksmas primena kr\u016bptel\u0117jim\u0105, g\u016b\u017etel\u0117jim\u0105.<\/p>\n

3.   Kloniniai
\ntraukuliai \u2013 raumen\u0173 susitraukimai yra ry\u0161kesni, ta\u010diau ne tokie staig\u016bs
\nlyginant su miokloniniais traukuliais. <\/p>\n

4.  
\nAtoniniai
\ntraukuliai \u2013 raumenys praranda \u012fsitempim\u0105, tod\u0117l \u017emogaus k\u016bnas suglemba ir jis
\nkrenta ant \u017eem\u0117s. Kartais \u012fvyksta tik sprando raumen\u0173 suglebimas \u2013 galva
\nlinkteli \u017eemyn, jei paveikiami koj\u0173 raumenys, tuomet asmuo suklumpa.<\/p>\n

5.   Toniniai
\n\u2013 kloniniai traukuliai b\u016bna da\u017eniausiai ir pasirei\u0161kia ry\u0161kiausiai. Prad\u017eioje
\nvisas k\u016bnas \u012fsitempia, \u017emogus krenta ant \u017eem\u0117s. Sutrinka kv\u0117pavimas, tod\u0117l veidas
\npam\u0117lsta, asmuo stipriai sukanda dantis ir gali susi\u017ealoti lie\u017euv\u012f. Priepuolio
\nmetu nevalingai pasi\u0161lapinama ar pasitu\u0161tinama. Tada prasideda nevalingi
\ngal\u016bni\u0173 tr\u016bk\u010diojimai, i\u0161 burnos pasirodo putos, susi\u017ealojus lie\u017euv\u012f b\u016bna kraujo
\npriemai\u0161a. Po keli\u0173 minu\u010di\u0173 tr\u016bk\u010diojimai liaujasi, kv\u0117pavimas sunormal\u0117ja.<\/p>\n

Vis\u0173 generalizuot\u0173 priepuoli\u0173 metu asmuo
\nnetenka s\u0105mon\u0117s ir priepuoliui pasibaigus nieko neatsimena.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

Diagnozuojant
\nepilepsij\u0105 pirmiausia i\u0161siai\u0161kinami simptomai pokalbio su pacientu ir jo
\nartimaisiais metu. \u012etarus lig\u0105, atliekama elektroencefalograma (EEG) \u2013
\nnustatomas elektrinis smegen\u0173 aktyvumas. Tai neskausmingas apie 1 val.
\ntrunkantis tyrimas. Elektrodai dedami ant ligonio galvos ir sujungiami su
\naparatu, kuris analizuoja smegen\u0173 veikl\u0105. Taip pat atliekami vizualiniai
\ntyrimai \u2013 kompiuterin\u0117 tomografija ir magnetinis branduolinis rezonansas.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

Paprastai
\nskiriamas medikamentinis gydymas, kuris parenkamas pagal epilepsijos r\u016b\u0161\u012f.
\nDa\u017eniausiai vartojami vaistai epilepsijai gydyti:<\/p>\n

1.   Valproatai
\n\u2013 tai plataus spektro da\u017eniausiai skiriami prie\u0161epileptiniai vaistai, ta\u010diau
\ngeriausiai veikia generalizuotas formas;<\/p>\n

2.   Karbamazepinai
\n\u2013 skiriami \u017eidininiams priepuoliams gydyti;<\/p>\n

3.   Topiramatas
\n\u2013 ir generalizuotoms, ir \u017eidinin\u0117ms formoms gydyti;<\/p>\n

4.   Lamotriginas
\n\u2013 taip pat tinka abiems epilepsijos formoms gydyti;<\/p>\n

5.   Okskarbazepinas-
\nskiriami sergant \u017eidinine epilepsijos forma;<\/p>\n

6.  
\nVigabatrinas
\n\u2013 sergantiems \u017eidinine epilepsija.<\/p>\n

Medikamemtinis
\ngydymas efektyvus, kuomet pacientas laikosi ir kit\u0173 svarbi\u0173 gydymo
\nrekomendacij\u0173 \u2013 vartoja vaistus kaip paskiria gydytojas, i\u0161simiega, tinkamai
\nmaitinasi, vengia streso, derina darb\u0105 su poilsiu, vengia alkoholio, vengia
\nspecifini\u0173 veiksni\u0173, vadinam\u0173 \u201etrigeriais\u201c (pvz. ry\u0161kios \u0161viesos), kuriegali
\nprovokuoti priepuolius.<\/a><\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n

Efektyvios
\nprofilaktikos n\u0117ra.<\/p>\n

<\/div>\n","protected":false},"featured_media":30495,"template":"","tags":[6097,28027],"catalog_supplier":[],"catalog":[27445],"class_list":["post-30494","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","tag-epilepsija","tag-nervines-lasteles","catalog-nervu-sistemos-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30494","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30495"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30494"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30494"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30494"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30494"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}