{"id":30500,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"gelta","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/gelta\/","title":{"rendered":"Gelta"},"content":{"rendered":"

GELTA<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Tai
\nodos ir gleivini\u0173 pageltimas, kuomet kraujyje padid\u0117ja pigmento bilirubino
\nkiekis. Bilirubino norma kraujyje yra iki 21 mikromoli\u0173 litre kraujo. Kai
\nkoncentracija du kartus vir\u0161ija norm\u0105, pasirei\u0161kia odos ir gleivini\u0173 gelta.
\nGelta da\u017eniausiai siejama su kepen\u0173 pa\u017eeidimu, ta\u010diau ji atsiranda ir esant
\nkitoms ligoms.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS
\nIR EIGA<\/strong><\/p>\n

Gelta
\nklasifikuojama:<\/p>\n

1. Prehepatin\u0117
\ngelta \u2013 bilirubino kiekis padid\u0117ja, nes vyksta eritrocit\u0173 hemoliz\u0117 ir
\nbilirubinas, atsipalaidav\u0119s i\u0161 kraujo l\u0105steli\u0173, patenka \u012f krauj\u0105. Eritrocit\u0173
\nhemoliz\u0119 gali sukelti vitamino B12, gele\u017eies, folin\u0117s r\u016bg\u0161ties tr\u016bkumas,
\nmedikamentai (antibiotikai, prie\u0161tuberkulioziniai, prie\u0161maliariniai vaistai),
\ninfekcija (maliarija), toksinai (gyva\u010di\u0173 nuodai, bakterij\u0173 toksinai),
\ndirbtiniai \u0161irdies vo\u017etuvai, kraujo perpylimai, traumos, plau\u010di\u0173 infarktas,
\ninkst\u0173 funkcijos nepakankamumas.<\/p>\n

2.
\nHepatin\u0117
\ngelta \u2013 sutrikusi bilirubino apykaita kepen\u0173 l\u0105stel\u0117se (hepatocituose) d\u0117l
\nvirus\u0173, vaist\u0173, toksin\u0173 poveikio, alkoholio vartojimo, autoimunini\u0173 lig\u0173.<\/p>\n

3. Pohepatin\u0117
\ngelta \u2013 bilirubino padaug\u0117ja d\u0117l tul\u017eies latak\u0173 obstrukcijos, kur\u012f sukelia
\ntul\u017eies p\u016bsl\u0117s akmenlig\u0117, pooperaciniai tul\u017eies p\u016bsl\u0117s susiaur\u0117jimai, augliai,
\nlatak\u0173 u\u017edegimai.<\/p>\n

Gelta
\ngali b\u016bti klasifikuojama ir pagal tai, kokio bilirubino padid\u0117ja \u2013 laisvo
\n(netiesioginio) bilirubino ar sujungto su gliukurino r\u016bg\u0161timi (tiesioginio)
\nbilirubino. Kartais padid\u0117ja tiek tiesioginis, tiek netiesioginis bilirubimas.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

KLINIKA<\/strong><\/p>\n

Pirmiausia
\npagelsta aki\u0173 skleros, po lie\u017euviu, v\u0117liau ligai progresuojant pasirei\u0161kia ir
\nodos gelta. Sergant gelta pakinta \u0161lapimo ir i\u0161mat\u0173 spalva. Poky\u010diai priklauso
\nnuo geltos r\u016b\u0161ies:<\/p>\n

Prehepatin\u0117s
\ngeltos atveju \u0161lapimas b\u016bna \u0161viesus, o i\u0161matos tamsios.<\/p>\n

Hepatine gelta
\nsergan\u010dio asmens \u0161lapimas tamsus, o i\u0161matos \u0161viesesn\u0117s \u2013 molio spalvos. <\/p>\n

Pohepatin\u0117s
\ngeltos atveju, \u0161lapimas \u0161viesus, i\u0161matos – baltos.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

Gydytojas
\ndiagnozuodamas gelt\u0105 remiasi ligos istorija, kuri gali atskleisti ligos
\nprie\u017eastis. Ap\u017ei\u016brint pacient\u0105 reikia \u012fsitikinti, ar gelta tikra, nes kartais
\ndidelis vitamino A kiekis gali suteikti odai gelsv\u0105 spalv\u0105. Atliekamas kraujo
\ntyrimas (nustatoma ar n\u0117ra anemijos, tiriama, kuris bilirubinas \u2013 tiesioginis
\nar netiesioginis- yra padid\u0117j\u0119s, vertinama kepen\u0173 funkcija pagal ferment\u0173,
\nbaltym\u0173 kiek\u012f, kraujo kre\u0161\u0117jimo rodiklius). Vidaus organai \u012fvertinami atliekant
\nultragarsin\u012f tyrim\u0105. Taip pat taikoma endoskopin\u0117 retrogradin\u0117
\ncholecistopankreatografija, kompiuterin\u0117 tomografija. Diagnostikos tikslas yra
\ni\u0161siai\u0161kinti prie\u017east\u012f, suk\u0117lusi\u0105 gelt\u0105.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

Gydymas
\nparenkamas atsi\u017evelgiant \u012f prie\u017east\u012f. Jei gelta yra sukeltos anemijos, gali
\ntekti padidinti gele\u017eies kiek\u012f kraujyje, naudojant gele\u017eies papildus arba pasirenkant
\nmaisto produktus, turin\u010dius daug gele\u017eies. Autoimunin\u0117s ligos gydomos
\ngliukokortikosteroidais, imunoglobulinais. Virusin\u0117s kepen\u0173 infekcijos \u2013
\nhepatitai \u2013 gydomi antivirusiniais vaistais. Tul\u017eies p\u016bsl\u0117s akm<\/a>enlig\u0117,
\nnavikai gydomi chirurginiu b\u016bdu.<\/p>\n

<\/div>\n","protected":false},"featured_media":30501,"template":"","tags":[7489,28031,28032,28030],"catalog_supplier":[],"catalog":[27448],"class_list":["post-30500","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","tag-gelta","tag-hepatine-gelta","tag-pohepatine-gelta","tag-prehepatine-gelta","catalog-virskinimo-organu-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30500","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30501"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30500"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30500"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30500"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30500"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}