{"id":30605,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"ersketis-paprastasis","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/ersketis-paprastasis\/","title":{"rendered":"Er\u0161k\u0117tis paprastasis"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align:justify\"><span style=\"font-weight:bold\">Paprastasis er\u0161k\u0117tis &#8211; Rosa canina L.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kr\u016bmas<br \/>\n1\u20143 m auk\u0161\u010dio, su lanki\u0161kai i\u0161silenkusiomis, \u017ealiomis arba rausvai rudomis<br \/>\n\u0161akomis. Dygiai tvirti, piltuvi\u0161kai i\u0161link\u0119, re\u010diau sta\u00adt\u016bs, pla\u010diai suplotais<br \/>\npamatais. Lapai su 7 lapeliais. Lapeliai elipsi\u0161ki arba kiau\u0161ini\u0161ki,<br \/>\n1,5\u20142,5 cm ilgio, 1,0\u20141,5 cm plo\u010dio, \u017eali, \u0161iek tiek blizgantys, neretai<br \/>\npadengti melsvu apna\u0161u, pliki, su paprastais ir sud\u0117tiniais liaukingais<br \/>\ndanteliais. \u017diedai 2\u20148 cm skersmens, ro\u017einiai ar\u00adba balti, pavieniai arba po<br \/>\n3 &#8211; 5 skydi\u0161kuose \u017eiedynuose. Taur\u0117lapiai skiaut\u0117ti, \u017eiedams per\u017eyd\u0117jus,<br \/>\n\u017eemyn atsilo\u0161\u0119, paprastai anksti nukrintantys. Vaisiai apvaliai pailgi arba<br \/>\napval\u016bs, 1,5\u20142 cm ilgio, raudoni.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">\u017dydi<br \/>\nbir\u017eelio &#8211; liepos m\u0117n.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Auga<br \/>\npami\u0161k\u0117se, kr\u016bmuose, \u0161laituose, pagrioviuose, pakel\u0117se. Papli\u00adt\u0119s visoje<br \/>\nLietuvoje, nors ir nelabai gausiai.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Rauk\u0161l\u0117tasis er\u0161\u00adk\u0117tis. Jis auga \u012fvairiose<br \/>\ndirvose, ta\u010diau geriausiai dera derlinguose leng\u00advo priemolio ar gerai<br \/>\n\u012ftr\u0119\u0161tuose priesm\u0117lio dirvo\u017eemiuose. Dauginamas atlankomis, \u0161akn\u0173 at\u017ealomis<br \/>\narba \u201es\u0117klomis&#8221;.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Dauginant<br \/>\natlankomis, v\u0117lai ruden\u012f arba anksti pavasar\u012f aplink mo\u00adtinin\u012f kr\u016bm\u0105 supurenama<br \/>\ndirva ir i\u0161kasamas 5\u20148 cm gylio griovelis. Jaunos \u0161akel\u0117s prilenkiamos ir<br \/>\nprismeigiamos prie griovelio dugno ir apipilamos \u017eem\u0117mis. Per vasar\u0105 jos<br \/>\n\u012fsi\u0161aknija. Ruden\u012f atkasamos, atski\u00adriamos nuo motininio kr\u016bmo ir sodinamos \u012f<br \/>\nnuolatin\u0119 viet\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Rauk\u0161l\u0117t\u0105j\u012f<br \/>\ner\u0161k\u0117t\u012f galima dauginti ir \u0161aknin\u0117mis at\u017ealomis. Ruden\u012f jos atskiriamos nuo<br \/>\nkr\u016bmo ir sodinamos \u012f nuolatin\u0119 viet\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Dauginant<br \/>\ns\u0117klomis, ruden\u012f prinok\u0119 vaisiai sutrinami, s\u0117klos atski\u00adriamos ir, paskleidus<br \/>\njas plonu sluoksniu, d\u017eiovinamos gerai v\u0117dinamoje, apsaugotoje nuo tiesiogini\u0173<br \/>\nsaul\u0117s spinduli\u0173 vietoje. S\u0117ti galima tuojau pat ruden\u012f, bet tuo laiku jas gali<br \/>\nsu\u0117sti pel\u0117s ar sulesti pauk\u0161\u010diai. Tod\u0117l geriau s\u0117ti anksti pavasar\u012f<br \/>\nstratifikuotas s\u0117klas \u012f i\u0161 anksto paruo\u0161tas lys\u00adves eilut\u0117mis kas 15 cm (po 0,5<br \/>\nkg \u012f ar\u0105). Prie\u0161 s\u0117j\u0105 dirva tr\u0119\u0161iama azoto, fosforo ir kalio tr\u0105\u0161omis.<br \/>\nS\u0117jinukams sudygus, galima patr\u0119\u0161ti m\u0117\u0161lu. Ruden\u012f (rugs\u0117jo &#8211; spalio m\u0117n.)<br \/>\ns\u0117jinukai persodinami \u012f plantacij\u0105 arba \u012f daigyn\u0105 10\u201415 cm atstumu.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;font-weight:bold\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><span style=\"font-weight:bold\">Dirva<br \/>\ner\u0161k\u0117\u010diams<\/span> sodinti turi b\u016bti suarta 25 cm gyliu, po to suak\u0117ta. Prie\u0161 sodinim\u0105<br \/>\nsutrumpinamos sodinuk\u0173 \u0161aknys (iki 20 cm) bei stiebai, pa\u0161alinant 1\/3 j\u0173 ilgio.<br \/>\nSodinama eil\u0117mis 2,5X1,5 arba 2,5X1 m atstumu. Eil\u0117s turi eiti ryt\u0173-vakar\u0173<br \/>\nkryptimi, kad kr\u016bmai vienas kit\u0105 ma\u017eiau u\u017e- pav\u0117sint\u0173. Er\u0161k\u0117\u010diai pradeda der\u0117ti<br \/>\nantraisiais-\u2014tre\u010diaisiais metais; ge\u00adriausiai dera 4\u20146 met\u0173 augalai.<br \/>\nVegetacijos metu purenami tarpueiliai, naikinamos pikt\u017eol\u0117s, kovojama su<br \/>\nligomis ir kenk\u0117jais. Kol augalai dar jauni, j\u0173 tarpueiliuose galima auginti<br \/>\nkitus augalus.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Paprastojo er\u0161k\u0117\u010dio vaisiuose<br \/>\nyra vitamin\u0173: vitamino C 190 &#8211; 760, kartais iki 1700 mg%, P \u2014600 mg%. B, \u2014 0,25<br \/>\nmg%, B2 \u20140,07\u2014 0,6 mg%, PP\u20141,3 mg%. E, K, karotino\u2014 3,8\u201412,9 mg%. Be to, juose<br \/>\nyra 7,1\u20148,1% cukraus, 1,3\u20142,6% organini\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 (daugiausia obuoli\u0173 ir<br \/>\ncitrinos), 0,6\u20143% raugini\u0173 med\u017eiag\u0173, 3,7% pektino, 2,2% pentozan\u0173,<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">1,6\u20143,6% azotini\u0173 med\u017eiag\u0173,<br \/>\nriebal\u0173, eterinio aliejaus, likopino, rubiksantino, flavonoid\u0173, vanilino<br \/>\n(p\u0117dsakai), mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173: fosforo, kalio, natrio, chloro, kalcio,<br \/>\nmagnio, gele\u017eies, sieros, silicio. S\u0117klose yra 8\u201410% riebal\u0173, 0,2\u20140,3% eterinio<br \/>\naliejaus, 0,01% vanilino, vitamino E.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kit\u0173<br \/>\napra\u0161yt\u0173 er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vaisi\u0173 chemin\u0117 sud\u0117tis pana\u0161i \u012f paprastojo er\u0161k\u0117\u010dio, tik<br \/>\njuose yra daugiau vitamin\u0173. Pavyzd\u017eiui, mi\u0161kinio er\u0161k\u0117\u010dio vaisiuose yra<br \/>\n768\u20141370 mg% vitamino C ir iki 2627 mg% vitamino P; rauk\u0161l\u0117tojo er\u0161k\u0117\u010dio \u2014<br \/>\n536\u20141100 mg% vitamino C ir 853 mg7o vitami\u00adno P. D\u017eiovintuose vaisiuose<br \/>\nvitamino C kiekis truput\u012f ma\u017eesnis.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Er\u0161k\u0117\u010di\u0173<br \/>\nvaisiai (Fructus Rosae) renkami visi\u0161kai prinok\u0119 su taure\u00adl\u0117mis ir tuojau pat<br \/>\nperdirbami arba d\u017eiovinami.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">I\u0161<br \/>\nvaisi\u0173, perplovus juos i\u0161ilgai pusiau, pa\u0161alinamos s\u0117klos ir jie d\u017eiovinami. Reikia steb\u0117ti, kad jie nesusiliest\u0173 su<br \/>\ngele\u017eimi. Jeigu vaisiai d\u017eiovinami su s\u0117klomis (neperpjauti), tai, jiems<br \/>\ni\u0161d\u017ei\u016bvus, nutrinamos taurel\u0117s. I\u0161 100 kg \u017eali\u0173 vaisi\u0173 gaunama 32 &#8211; 35 kg saus\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">I\u0161d\u017ei\u016bvusiuose<br \/>\nvaisiuose dr\u0117gm\u0117s turi b\u016bti ne daugiau kaip 15%, kit\u0173 er\u0161k\u0117\u010dio priemai\u0161\u0173 \u2014 ne<br \/>\ndaugiau kaip 2%, patams\u0117jusi\u0173, pridegu\u00adsi\u0173, pa\u017eeist\u0173 vaisi\u0173 \u2014 ne daugiau kaip<br \/>\n15%, organini\u0173 priemai\u0161\u0173 \u2014 ne daugiau kaip 0,5% ir mineralini\u0173 \u2014 ne daugiau<br \/>\nkaip 0,5%.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify;font-weight:bold\">Er\u0161k\u0117\u010di\u0173<br \/>\n\u017eali vaisiai vartojami kaip nat\u016bralus vitamin\u0173 koncentra\u00adtas, taip pat<br \/>\nuogien\u0117ms, kompotams, vaisi\u0173 sultims vitaminizuoti. I\u0161 j\u0173 gaminama skystas<br \/>\nekstraktas, sirupas, milteliai bei antpilas. Vaisiai \u012feina \u012f polivitaminini\u0173<br \/>\narbat\u0173 ir prie\u0161astmin\u0117s mikst\u016bros sud\u0117t\u012f. I\u0161 j\u0173 pagamintu ekstraktu<br \/>\ncholosasiu gydomos kepen\u0173 ir tul\u017eies p\u016bsl\u0117s ligos, o s\u0117klos skatina \u0161lapimo<br \/>\ni\u0161siskyrim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":30606,"template":"","tags":[2512,28148,28149],"catalog_supplier":[],"catalog":[27472,27479],"class_list":["post-30605","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","tag-kepenu-ligos","tag-paprastasis-ersketis","tag-tuzis","catalog-tulzies-issiskyrima-skatinantieji","catalog-vitaminingieji"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30605","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30606"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30605"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30605"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30605"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30605"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}