{"id":30717,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"glaukoma","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/glaukoma\/","title":{"rendered":"Glaukoma"},"content":{"rendered":"

Glaukoma (atviro kampo ir u\u017edaro kampo)<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n

Glaukoma <\/strong>\u2013
\n l\u0117tin\u0117 aki\u0173 liga, kurios laiku nediagnozavus ir neprad\u0117jus gydyti,
\ngalima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra nei\u0161gydomas, nes liga
\npa\u017eeid\u017eia regos nerv\u0105 ir tinklain\u0117s nervines l\u0105steles. Glaukoma yra aki\u0173
\n liga, kuri\u0105 sukelia padid\u0117j\u0119s akies vidinis spaudimas, pa\u017eeid\u017ei\u0105s regos
\n nerv\u0105 ir tinklain\u0117s l\u0105steles, kai sutrinka skys\u010di\u0173 tek\u0117jimas akyje.
\nNepastebimai, l\u0117tai pradeda siaur\u0117ti akiplotis.<\/p>\n

<\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n

Apie
\n 10\u201415% akl\u0173j\u0173 i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse yra apak\u0119 d\u0117l glaukomos.
\nDa\u017eniausiai pirmine glaukoma serga vyresni kaip 50 met\u0173 \u017emon\u0117s (ma\u017edaug
\n1% vis\u0173 tokio am\u017eiaus gyventoj\u0173). Kuo vyresnis \u017emogus, tuo didesnis
\npavojus susirgti glaukoma. 70\u201480 met\u0173 \u017emoni\u0173 ja serga 3\u20144%. Glaukoma
\napima abi akis, da\u017eniausiai vien\u0105 ak\u012f anks\u010diau, kit\u0105 \u2014 v\u0117liau. Nors
\ntiksli\u0173 duomen\u0173 n\u0117ra, manoma, kad Lietuvoje yra apie 32 t\u016bkst.
\nsergan\u010di\u0173j\u0173 glaukoma. \u0160ia liga da\u017eniau serga vyresni asmenys, kuriems
\nvir\u0161 40 met\u0173 am\u017eiaus, ta\u010diau sirgti glaukoma gali ir vaikai.<\/p>\n

<\/p>\n

LIGOS PRIE\u017dASTYS IR EIGA<\/strong><\/p>\n

Akis
\n turi priekin\u0119 ir u\u017epakalin\u0119 kameras, kurias u\u017epildo skystis –
\nvandeninis drusk\u0173 ir maisto med\u017eiag\u0173 tirpalas. Jis maitina l\u0119\u0161iuk\u0105 ir
\nragen\u0105, pa\u0161alina med\u017eiag\u0173 apykaitos produktus. Sutrikus nutek\u0117jimui,
\nskystis kaupiasi kamerose, didindamas akisp\u016bd\u012f, vis labiau spausdamas
\nak\u012f i\u0161 vidaus. Tai pa\u017eeid\u017eia regos nerv\u0105, kuris perduoda vaizd\u0105 \u012f
\nsmegenis. Jis pradeda negr\u012f\u017etamai nykti. Padid\u0117jus akisp\u016bd\u017eiui \u017emogus
\nnebemato kai kuri\u0173 reg\u0117jimo lauko dali\u0173, ir reg\u0117jimo laukas pama\u017eu vis
\nsiaur\u0117ja. <\/strong><\/p>\n

Glaukom\u0173 rizikos veiksniai:<\/strong><\/p>\n

<\/strong>Kontroliuojami:<\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Akisp\u016bdis<\/li>\n
  2. Kraujagyslin\u0117 disreguliacija<\/li>\n<\/ol>\n

    <\/strong>Nekontroliuojami:<\/strong><\/p>\n

      \n
    1. Am\u017eius<\/li>\n
    2. Lytis<\/li>\n
    3. \u0160eimynin\u0117 anamnez\u0117<\/li>\n
    4. Ras\u0117<\/li>\n
    5. Refrakcija<\/li>\n<\/ol>\n

      Pirmin\u0117s
      \n glaukomos atsiradimo prie\u017eastys iki \u0161iol nevisi\u0161kai i\u0161ai\u0161kintos.
      \nManoma, kad ligai atsirasti turi \u012ftakos labai daug faktori\u0173, kuriuos
      \ndaugiausia lemia paveldimumas. Jis s\u0105lygoja akies anatomin\u0117s strukt\u016bros
      \nsavitumus, pakitimus akyje, priklausan\u010dius nuo am\u017eiaus, individuali\u0173
      \nam\u017eiaus pakitim\u0173 intensyvum\u0105 organizme, neuroendokrinin\u0117s sistemos
      \nsavybes bei med\u017eiag\u0173 apykaitos ypatumus.<\/p>\n

      Atviro kampo glaukoma \u2013
      \ntai da\u017eniausiai sutinkama glaukomos forma. Jos metu d\u0117l pakitim\u0173
      \ndrena\u017ein\u0117je akies sistemoje pama\u017eu sutrinka skys\u010di\u0173 nutek\u0117jimas per
      \ntrabekuli\u0173 tinkl\u0105, ir akisp\u016bdis vis did\u0117ja.<\/p>\n

      U\u017edaro kampo glaukoma \u2013
      \n retesn\u0117. L\u0119\u0161iukas prisispaud\u017eia prie rainel\u0117s ir vyzd\u017eio, taip
      \nsutrikdydamas akies skys\u010dio nutek\u0117jim\u0105 i\u0161 u\u017epakalin\u0117s akies kameros \u012f
      \npriekin\u0119. Rainel\u0117s \u0161aknis u\u017espaud\u017eia priekin\u0117s kameros kamp\u0105 bei
      \ntrabekulas ir skystis i\u0161 akies nebegali nutek\u0117ti, akisp\u016bdis labai
      \npakyla, tod\u0117l i\u0161sivysto \u016bmus glaukomos priepuolis.<\/p>\n

      Kokia yra
      \nglaukomos stadija, nustatome pagal akiplo\u010dio ir regos nervo disko b\u016bkl\u0119.
      \n Skiriamos 4 glaukomos stadijos. Kad diagnoz\u0117 b\u016bt\u0173 u\u017era\u0161yta trumpiau,
      \nvisos keturios stadijos \u017eymimos rom\u0117ni\u0161kais skaitmenimis.<\/p>\n

      <\/p>\n

      KLINIKA<\/strong><\/p>\n

      Simptomai:<\/p>\n

        \n
      • A\u0161arojimas<\/li>\n
      • Aki\u0173 skausmas<\/li>\n
      • Svetimk\u016bnio poj\u016btis akyje<\/li>\n
      • Aki\u0173 nie\u017e\u0117jimas<\/li>\n
      • Reg\u0117jimo a\u0161trumo ma\u017e\u0117jimas<\/li>\n
      • Reg\u0117jimo sutrikimai.<\/li>\n
      • Glaukom\u0173 diagnostika remiasi klasikine triada:<\/li>\n
      • Akisp\u016bd\u017eio patologiniai svyravimai \u2013 nustatomas tonometrijos b\u016bdu<\/li>\n
      • Regos nervo skaidul\u0173 ir disko pakitimai \u2013 nustatomi oftalmoskopuojant,
        \natliekant nervini\u0173 skaidul\u0173 analiz\u0119, tinklain\u0117s tomografij\u0105, topografij\u0105<\/li>\n
      • Tipiniai akiplo\u010dio defektai \u2013 nustatomi perimetrijos b\u016bdu.<\/li>\n<\/ul>\n

        Glaukoma
        \n neturi diagnostinio \u201c\u017eymeklio\u201d, pagal kur\u012f b\u016bt\u0173 galima anksti ir
        \nneabejotinai diagnozuoti lig\u0105. Kadangi yra \u012fvairi\u0173 glaukom\u0173 klinikini\u0173
        \nform\u0173, klasikin\u0117 triada da\u017enai i\u0161ry\u0161k\u0117ja tik v\u0117lesn\u0117se ligos stadijose,
        \nkuomet stebimi jau toli pa\u017eeng\u0119 ir negr\u012f\u017etami regos nervo pakitimai.<\/p>\n

        <\/p>\n

        DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n

        Kuo liga toliau pa\u017eengusi, tuo lengvesn\u0117 diagnostika, ta\u010diau tuomet oftalmologin\u0117 pagalba jau b\u016bna pav\u0117luota.
        \n Glaukomos diagnoz\u0117 patvirtinama, remiantis nustatytais rizikos
        \nveiksniais, klinikiniais po\u017eymiais ir funkciniais pakitimais. Ankstyvame
        \n laikotarpyje pakitimai gali b\u016bti ne\u017eym\u016bs. Atliekant pakartotinus
        \nmatavimus po keleto m\u0117nesi\u0173, glaukoma patvirtinama arba paneigiama,
        \npagal pakitim\u0173 dinamik\u0105 laiko b\u0117gyje.<\/p>\n

        Gydytojas i\u0161tiria reg\u0117jimo
        \na\u0161trum\u0105, ap\u017ei\u016bri akis i\u0161 i\u0161or\u0117s. Vidin\u0117s strukt\u016bros ap\u017ei\u016brimos specialiu
        \n mikroskopu, tiriamas aki\u0173 dugnas. Akisp\u016bdis matuojamas specialiu
        \nprietaisu \u2013 tonometru, taip pat tiriamas akiplotis. B\u016btina nustatyti
        \nglaukomos r\u016b\u0161\u012f, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika.<\/p>\n

        <\/p>\n

        GYDYMAS<\/strong><\/p>\n

        Glaukomos
        \n i\u0161gydyti ne\u012fmanoma, ta\u010diau gydymas leid\u017eia kontroliuoti lig\u0105. Gydant
        \nglaukom\u0105 stengiamasi i\u0161laikyti t\u0105 reg\u0117jim\u0105, koks yra nusta\u010dius
        \ndiagnoz\u0119.. Tai pasiekiama ma\u017einant akisp\u016bd\u012f: pagerinant akies skys\u010dio
        \nnutek\u0117jim\u0105 ar suma\u017einant jo gamyb\u0105. Glaukoma turi b\u016bti gydoma vis\u0105
        \ngyvenim\u0105. Kadangi liga gali progresuoti, \u017emogui visai to nejuntant,
        \nreikalingi da\u017eni aki\u0173 patikrinimai, vertinant gydymo efektyvum\u0105. Vaistus
        \n b\u016btina vartoti reguliariai. Da\u017eniausiai pradedama gydyti aki\u0173 la\u0161ais.<\/p>\n

        <\/p>\n

        PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n

        Geriausia
        \n profilaktika \u2013 ankstyva diagnostika. Anksti diagnozavus lig\u0105, galima
        \nu\u017ekirsti keli\u0105 regos pablog\u0117jimui ir apakimui. Visiems asmenims vir\u0161 40
        \nmet\u0173 reikia vien\u0105 kart\u0105 metuose pamatuoti akisp\u016bd\u012f. Esant glaukomos
        \n\u012ftarimui juos turi patikrinti aki\u0173 gydytojas. Asmenys, turintys rizikos
        \nveiksni\u0173, tur\u0117t\u0173 periodi\u0161kai tikrintis pas aki\u0173 gydytoj\u0105.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","tags":[28252],"catalog_supplier":[],"catalog":[27442],"class_list":["post-30717","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","hentry","tag-glaukoma","catalog-akiu-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30717","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30717"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30717"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30717"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30717"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}