{"id":30719,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"kiausides-cista","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/kiausides-cista\/","title":{"rendered":"Kiau\u0161id\u0117s cista"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align:justify\"><strong>Kiau\u0161id\u0117s cista<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>APIBR\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kiau\u0161id\u017ei\u0173<br \/>\n cistos \u2013 tai darinys kiau\u0161id\u0117s viduje ar pavir\u0161iuje, primenantis<br \/>\nskys\u010dio piln\u0105 p\u016bslel\u0119. Daugumai moter\u0173 kuriuo nors gyvenimo periodu<br \/>\natsiranda toki\u0173 cist\u0173. Jos gali b\u016bti vienoje ar abiejose kiau\u0161id\u0117se, j\u0173<br \/>\ngali b\u016bti viena ar daugiau. Da\u017eniausiai jos yra nepavojingos ir<br \/>\nnesukelia joki\u0173 nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173. Da\u017eniausiai kiau\u0161id\u017ei\u0173 cistos yra<br \/>\ngerybin\u0117s ir funkcin\u0117s, t.y. atsiranda d\u0117l kiau\u0161id\u017ei\u0173 veiklos sutrikimo<br \/>\nir po tam tikro laiko pa\u010dios savaime, be jokio gydymo, i\u0161nyksta,<br \/>\nnepalikdamos \u017eym\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Da\u017eniausiai kiau\u0161id\u017ei\u0173 cistos pasitaiko reprodukcinio am\u017eiaus (galin\u010dioms pastoti) moterims ir 90% atvej\u0173 b\u016bna gerybin\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>LIGOS PRIE\u017dASTYS IR EIGA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kiau\u0161id\u0117se<br \/>\n kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f menstruacinio ciklo prad\u017eioje pradeda formuotis cistas<br \/>\n primenantys dariniai \u2013 folikulai. Jie i\u0161skiria hormonus \u2013 estrogen\u0105 ir<br \/>\nprogesteron\u0105, o ovuliacijos metu i\u0161 j\u0173 i\u0161eina kiau\u0161in\u0117lis. Kartais<br \/>\nnormalus folikulas nenustoja aug\u0119s ir yra vadinamas funkcine cista.<br \/>\nPagal atsiradimo prie\u017eastis ir sandaros ypatumus kiau\u0161id\u017ei\u0173 cistos b\u016bna<br \/>\nkeli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173:<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Folikulinei cistai<\/strong> atsirasti turi<br \/>\nreik\u0161m\u0117s susilpn\u0117jusi kiau\u0161id\u017ei\u0173 veikla ir suma\u017e\u0117jusi estrogen\u0173 gamyba<br \/>\nkiau\u0161id\u0117se. Veikiant folikulus stimuliuojan\u010dio hormono pertekliui,<br \/>\nkurioje nors kiau\u0161id\u0117je atsiranda ir auga viena ar kelios folikulin\u0117s<br \/>\ncistos.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Geltonk\u016bnio (arba liuteinin\u0117) cista<\/strong><br \/>\nsusidaro tuomet, kai po ovuliacijos ply\u0161usio folikulo ertm\u0119 u\u017epildo ne<br \/>\ntik liuteinin\u0117s geltonk\u016bnio l\u0105stel\u0117s, bet ir serozinis skystis.<br \/>\nPadid\u0117jusi liuteinizuojan\u010dio hormono gamyba posmegenin\u0117je liaukoje<br \/>\nskatina augti ir did\u0117ti geltonk\u016bnio cist\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Tekaliuteinin\u0117s cistos<\/strong><br \/>\n atsiranda kiau\u0161id\u0117se sergant trofoblastine liga, veikiant labai didelei<br \/>\n hormono \u017emogaus chorioninio gonadotropino koncentracijai organizme.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Priekiau\u0161idin\u0117 cista <\/strong>\u2013<br \/>\n tai cista, kuri yra ne kiau\u0161id\u0117je, o yra \u0161alia kiau\u0161id\u0117s tarp pla\u010diojo<br \/>\ngimdos rai\u0161\u010dio lapeli\u0173, i\u0161sid\u0117s\u010diusi\u0173 v\u0117duokl\u0117s pavidalu abipus gimdos<br \/>\n\u0161on\u0173. Priekiau\u0161idin\u0117 cista auga i\u0161 embriono laikotarpio inksto<br \/>\nu\u017euomazgos audini\u0173 liekan\u0173 \u2013 taip vadinamo antkiau\u0161id\u017eio, esan\u010dio<br \/>\npla\u010diajame gimdos rai\u0161tyje tarp kiau\u0161id\u0117s ir kiau\u0161intakio.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Intraligamentin\u0117 cista<\/strong><br \/>\n taip pat i\u0161sid\u0117s\u010diusi tarp pla\u010diojo gimdos rai\u0161\u010dio lapeli\u0173, ta\u010diau auga<br \/>\n i\u0161 apatinio kiau\u0161id\u0117s kra\u0161to, yra nepaslanki, glaud\u017eiasi prie gimdos<br \/>\nk\u016bno ir nustumia gimd\u0105 \u012f prie\u0161ing\u0105 pus\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Dermoidin\u0117 cista<\/strong> prasideda i\u0161 \u012fvairi\u0173 audini\u0173 u\u017euomazg\u0173 liku\u010di\u0173, likusi\u0173 nuo embrioninio periodo.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Cistos<br \/>\n gali ply\u0161ti: \u012f pilvo ertm\u0119 i\u0161silieja j\u0173 turinys, prasideda gausus<br \/>\nvidinis kraujavimas, vystosi \u201e\u016bmaus pilvo\u201d rei\u0161kiniai. Cistos gali<br \/>\ninfekuotis ir sup\u016bliuoti, sukelti m\u0117nesini\u0173 ciklo sutrikimus,<br \/>\nnevaisingum\u0105, savaiminius persileidimus, \u0161lapinimosi bei tu\u0161tinimosi<br \/>\nsutrikimus, taip pat jos gali supiktyb\u0117ti.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>KLINIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Simptomai:<\/p>\n<ul>\n<li>Da\u017enas \u0161lapinimasis po truput\u012f<\/li>\n<li>Viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas<\/li>\n<li>Maud\u017eiantis skausmas pilvo apa\u010dioje<\/li>\n<li> Maud\u017eiantis skausmas \u0161one<\/li>\n<li>Sunkumas pilvo apa\u010dioje<\/li>\n<li>Nereguliarios m\u0117nesin\u0117s<\/li>\n<li>Skausmingos m\u0117nesin\u0117s<\/li>\n<li>Viduri\u0173 p\u016btimas<\/li>\n<li>Da\u017enas tu\u0161tinimasis po truput\u012f<\/li>\n<li>Pilvo apimties padid\u0117jimas.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Cista<br \/>\n da\u017eniausiai diagnozuojama tikrinant profilakti\u0161kai, nes nedidel\u0117s<br \/>\ncistos paprastai joki\u0173 simptom\u0173 nesukelia. Tiriant moter\u012f per mak\u0161t\u012f,<br \/>\n\u0161alia gimdos kairiajame ar de\u0161iniajame \u0161one ap\u010diuopiamas apvalus,<br \/>\nelastingas, paslankus, neskausmingas darinys.<br \/> Mergait\u0117s, paaugl\u0117s<br \/>\nbei moterys, negyvenusios lytinio gyvenimo, tiriamos per tiesi\u0105j\u0105 \u017earn\u0105.<br \/>\n Diagnozei patikslinti visada atliekamas ultragarsinis tyrimas<br \/>\n(echoskopija), o prireikus \u2013 diagnostin\u0117 videolaparoskopija. Ultragarsu<br \/>\ni\u0161matuojamas kiekvienos kiau\u0161id\u0117s ilgis, plotis, auk\u0161tis,<br \/>\napskai\u010diuojamas jos t\u016bris ir palyginamas su normos dyd\u017eiais. Pagal<br \/>\nmatom\u0105 cistinio darinio echoskopin\u012f vaizd\u0105 ma\u017edaug galima i\u0161 anksto<br \/>\nnumatyti, ar darinys yra gerybinis, ar piktybinis.<br \/> Piktybin\u0119 cist\u0105<br \/>\ngalima \u012ftarti tada, kai darinys yra nepaslankus, gruobl\u0117tas, nelygus,<br \/>\n&gt; 10 cm skersmens, yra infiltruoti stand\u016bs priegimd\u017eio audiniai,<br \/>\naptinkamas laisvas skystis pilvo ertm\u0117je, ir jei pacient\u0117 yra &gt; 35 m.<br \/>\n am\u017eiaus. Papildomai atliekama kompiuterin\u0117 tomografija ir branduolinio<br \/>\nmagnetinio rezonanso tyrimai.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>GYDYMAS<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Gydymas<br \/>\n parenkamas atsi\u017evelgiant \u012f pacient\u0117s am\u017ei\u0173, cistos tip\u0105 ir varginan\u010dius<br \/>\n simptomus. Jei pacient\u0117 yra vaisingo am\u017eiaus, jai nepasirei\u0161kia jokie<br \/>\nsimptomai, o ultragarsas parodo, jog kiau\u0161id\u0117je yra skys\u010diu pripildyta<br \/>\ncista, gydytojas gali patarti palaukti ir pasitikrinti po 1-3 m\u0117nesi\u0173.<br \/>\nJei cista yra didel\u0117, neprimena funkcin\u0117s cistos, did\u0117ja ar nei\u0161nyksta<br \/>\nper 2-3 menstruacij\u0173 ciklus, gydytojas gali pasi\u016blyti j\u0105 pa\u0161alinti<br \/>\nchirurginiu b\u016bdu. Cistos taip pat \u0161alinamos, jei sukelia skausm\u0105 ar<br \/>\nkitus simptomus. Jei nustatoma, kad cista yra v\u0117\u017ein\u0117s kilm\u0117s,<br \/>\nrekomenduojama pa\u0161alinti abi kiau\u0161ides ir gimd\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Vir\u0161<br \/>\n 30 met\u0173 am\u017eiaus kiekviena moteris turi nors vien\u0105 kart\u0105 metuose<br \/>\nprofilakti\u0161kai pasitikrinti pas ginekolog\u0105, ir jai turi b\u016bti atliktas<br \/>\nkiau\u0161id\u017ei\u0173 bei gimdos ultragarsinis tyrimas. Tai padeda laiku susekti ir<br \/>\n diagnozuoti cistinius darinius kiau\u0161id\u0117se ir i\u0161vengti kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eio.<\/p>\n<p>  <\/p>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","tags":[455,28253,27960],"catalog_supplier":[],"catalog":[27443],"class_list":["post-30719","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","hentry","tag-cista","tag-kiausides-cista","tag-moteru-ligos","catalog-moteru-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30719","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30719"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30719"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30719"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30719"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}